„Nesu tikras, ar ji sutiktų“, - teigė V. Alekna, kuris tikisi spalio 12 dieną laimėti rinkimus ir pakeisti iki šiol vadovavusį Artūrą Poviliūną. Kam būtų pasiūlytas trečiasis viceprezidento postas - neaišku.
„Mūsų valstybė sudarė puikias sąlygas finansuoti sportą, tačiau kol kas trūksta LTOK dialogo tiek su valstybės institucijomis, tiek su federacijomis. Aš LTOK matau kaip Lietuvos sporto vedlį, sutelkiantį šalies sporto valdininkus, ministerijas, savivaldybes ir kitas institucijas bendram tikslui – padėti sportui. Tam tikslui yra daugybė priemonių, kuriomis reikia tik pasinaudoti“, - sakė V. Alekna.
Sidnėjaus ir Atėnų olimpinis čempionas asmeniškai įsipareigojo užtikrinti aiškų ir skaidrų LTOK finansavimo modelį, atitinkantį Lietuvos ir olimpinio judėjimo dvasią.
Kandidatas į LTOK vadovus taip pat pažadėjo didinti privačių rėmėjų indėlį į LTOK biudžetą ir tik iš jo finansuoti administracines išlaidas. Tuo tarpu 70 proc. organizacijos biudžeto eitų Lietuvos sporto federacijoms.
„Tačiau pirmiausia reikia suburti profesionalų komandą, kurioje matau daugelį dabartinių LTOK direktorato darbuotojų. Po to identifikuoti opiausias problemas, drauge su šalies sporto bendruomene surasti jį sprendimo būdus ir sudaryti ateinančio olimpinio ketverių metų ciklo strategiją“, - sakė V. Alekna.
Kaip vieną svarbiausių LTOK uždavinių V. Alekna įvardijo būtinybę ginti sportininkų, trenerių bei kitų olimpiniam judėjimui nusipelniusių asmenų interesus ir inicijuoti sportininko profesionalo socialinių garantijų įteisinimą.
V. Alekna pabrėžė, kad ši Lietuvos sporto bendruomenei pateikta jo veiklos vizija yra komandinio darbo rezultatas.
