„Mane žavi V. Aleknos realybės jausmas, laimėjimai. Tačiau man kyla klausimų, ką jis nuveikė per beveik metus VRM ministro patarėjo poste sporto ir kūno kultūros labui? Jis neišnaudojo turimų galimybių, o tik „pasėdėjo kaip maišas etate“. Nemanau, kad jis vertas tapti LTOK vadovu.
VRM ministro patarėju V. Alekną įdarbino liberalai - tie patys liberalai dabar stovi jam už nugaros, tie patys liberalai, tik kitokio atspalvio, iš Seimo narių kėdžių pila purvą ant Olimpinio komiteto.
Liberalai vadovauja Sveikatos, Švietimo ir mokslo bei sportą kuruojančiai Vidaus reikalų ministerijai: ką jie padarė kūno kultūros labui? Ką jie padarė, kad mūsų moksleiviai šiandien nebūtų labiausiai ligoti vaikai Europoje? Jie Lietuvos vaikų nemyli, jie absoliučiai nesirūpina Lietuvos vaikais. Jie tuose postuose pirmiausiai galvoja apie pinigus ir Alekną stumia tik tam, kad tik pasidalintų tuos pinigus. Sakau tiesiai šviesiai, nes aš tai matau iš išorės. Alekną aš vertinu tiktai kaip politikų statytinį, kurio pirmas uždavinys būtų atiduoti duoklę jo „stumikams“.
Taip, Virgilijus žada aukso kalnus. Aš tikiu, kad jį stumiantieji valdžiažmogiai sau gali leisti bet ką - gal net išmesti kokią sumą iš biudžeto. Tačiau aš neabejoju, kad jie nepateks į Seimą - tai žinant Aleknos koziriai krenta dvigubai. Juk kam rinkti Alekną, jei jis tų pinigų nebepramuš?
V. Aleknai iki A. Poviliūno, kaip iki mėnulio... A. Poviliūnas baigė vidurinę mokyklą aukso medaliu. Jis puikiai bendrauja su žmonėmis, sugeba juos taikyti, o ne pykdyti. Jo patirtis, diplomatinės savybės, organizaciniai gabumai, protas, rašymo gebėjimai, tolerancija - neeiliniai. Tai buvo labai geras prezidentas, jį gerbė visi kolegos, federacijų prezidentai. Aš tai sakau drąsiai - teko pirmininkauti suvažiavimui, kai jį rinkome ir nė dienos nesigailėjau balsavęs už jį. Manau, jis būtų galėjęs tęsti savo darbą, tačiau keliems „bachūriukams“ tai buvo nepriimtina. Buvo imtasi beprecedentinio spaudimo ir purvo. Tai tik įrodo, kad šiems žmonėms Olimpinis judėjimas nerūpi. Jie - keli žmonės iš dabartinio LTOK vykdomojo komiteto kartu su vadinamaisiais sporto „mylėtojais“ - padarė juodą darbą. Pasiėmę Alekną kaip vėliavą jie supjudė sporto visuomenę, suskaldė ją. Jie už akių daro kitą nei sako - tai yra labai šlykštu.
Deja, V. Aleknos pozicija dėl Rimšaitės atskleidė jo neprincipingumą. Mes visi labai mėgstam kalbėti apie Tėvynės meilę, bet „ne žodžiais, o darbais mes Tėvynę mylim“.
V. Alekna buvo visiškai neprincipingas, kadangi išlindo materializmo ausys. Manau, kad materializmas sporte yra pati baisiausia nuodėmė, nes kai tik sportininkas ima svajoti apie didelį pinigą, o ne apie savo garbę - iš karto viskas krenta. Čia V. Alekna pademonstravo savo priešingumą tarp kalbų ir darbų. Ir Olimpinės chartijos dvasią išdavę savo šituo poelgiu“.
