O. Grinskis (Kauno „Sporto olimpas”) buvo trečia ūgio kategorijoje iki 163 cm, o K. Karaliūtė-Stoliarovienė (Jurbarko „Progresas”) – iki 168 cm.
Kiekvienoje kategorijoje varžėsi daugiau nei po 20 atlečių. Pernai pasaulio čempionate K. Karaliūtė-Stoliarovienė buvo penkta, O. Grinskis – 12-ta.
„Džiaugiuosi laimėjimu, nors turiu prisipažinti, kad to visai nesitikėjau. Paskelbus rezultatus net šypseną buvo sunku išspausti, negalėjau patikėti”, – kalbėjo K. Karaliūtė-Stoliarovienė.
– Ar visada į varžybas vykstate nesitikėdama laimėti?
– Mačiau, kad dalyvių bus daug. Važiavau su mintimi: „Bus gerai, jei pateksiu į finalą.” Savo rezultatu patikėjau tik tada, kai ant kaklo jau kabėjo medalis. Prieš varžybas niekada savęs nenuteikiu, kad važiuoju laimėti, nes nepasisekus būna labai apmaudu.
– Kas jūsų rungtyje yra sudėtingiausia?
– Varžantis bikinio kategorijoje dieta yra lengvesnė nei kūno rengybos kategorijoje. Skiriasi ir kūno parengimas, bet padirbėti reikia nemažai. Be darbo gerų rezultatų nebus. Kūno rengyboje reikia daugiau raumenų. Aš to nenorėjau, man priimtinesnis yra bikinio standartas.
– Bikinio kategorijos varžybas žiūrovai vertina įdomiai: vyrai ir švilpteli, ir šūkteli. Negąsdina požiūris, kad tai nėra sportas?
– Jau esu visko mačiusi. Spėjau priprasti prie visokių replikų. (Juokiasi.)
– Turbūt ne vienas žiūrovas nelabai suvokia, kas yra vertinama jūsų kategorijoje.
– Aš taip pat ne visada tai suprantu. Pirmiausia turėtų būti vertinamos kūno proporcijos. Žinoma, merginos turi būti mačiusios sporto klubą, nes yra vertinamas ir kūno stangrumas. Labai svarbus ir mokėjimas save pateikti. Būtina nepamiršti šypsenos. Kitiems gali atrodyti, kad tai daryti lengva.
