Prieš paskutinę omniumo rungtį A. Trebaitė ir G. Bagdonas bendroje įskaitoje užėmė trečiąsias vietas.
500 metrų lenktynėse laikui A. Trebaitė sugaišo 35,677 sek. Tai buvo antrasis rezultatas šioje rungtyje. Galutinėje omniumo bendroje įskaitoje nugalėjo baltarusė Tatjana Šarakova. Ji surinko 18 taškų. A. Trebaitės sąskaitoje - 22 taškai.
„Tikėjausi patekti į trejetuką, dėjau viltis, kad į jį pateksiu. Parodžiau gerą rezultatą, tačiau, kol nesu pirma, nesu geriausia, - po paskutinės rungties sakė A. Trebaitė. - Labiausiai man nepasisekė atkrintamosiose lenktynėse. Tai buvo nesėkmingiausia rungtis man. Omniume yra šešios rungtys, todėl viena pergalė ar vienas pralaimėjimas - nieko nereiškia. Sekmadienio rytą buvau ketvirtoje vietoje, tačiau šiandien buvo mano diena. Malonu iškovoti medalį namuose, atsidėkojau savo sirgaliams.“
„Kol kas esu trečias, tačiau jei būsiu ketvirtas - džiaugsiuosi. Žinoma, bandysiu padaryti viską, kad iškovočiau medalį“, - prieš lemiamą startą sakė G. Bagdonas.
Jis 1000 metrų lenktynėse laikui sugaišo 1 minutę 05,163 sek. Tai jam garantavo penktą vietą šioje rungtyje ir omniumo rungties bronzos medalį. "Noriu padėkoti visiems žiūrovams už palaikymą. Aš dėl jūsų stengiausi", - netvardydamas emocijų po finišo sakė dviratininkas.
„Nesu treko čempionas, tiesiog iškovojau bronzos medalį, - šypsojosi G. Bagdonas. - Tai fantastiškas mano rezultatas, kadangi pasiruošimui turėjau labai mažai laiko. Po sezono dar turėjau jėgų, todėl dalyvavau. Pabandyti juk visada galima. Kiekviename važiavime stengiausi minti iš visų jėgų, užvesti čia susirinkusią publiką. Malonu, kad žiūrovai supranta mūsų sporto šaką. Žinote, aš nė kiek neišgyvenu, kad į čempionatą atvažiavau nesiruošęs. Kartais galima ruoštis iš visų jėgų, tačiau veliau perdegti. Šįkart nejutau jokio spaudimo. Be to, man pasisekė. Radau čia puikią publiką, vien ką reiškia sumušti rankomis su žiūrovais baigus distanciją.“
Sekmadienį į keirino rungties finalą po atrankos važiavimų pateko S. Krupeckaitė. Finale lietuvė (11,510 sek.) buvo pirma. Antra liko rusė Jekaterina Gnidenko, o bronzos medalis atiteko Jelenai Brežnevai.
Tai trečiasis S. Krupeckaitės medalis šiame Europos čempionate: penktadienį kartu su Gintare Gaivenyte ji iškovojo aukso medalį komandinio sprinto rungtyje, šeštadienį pasipuošė individualaus sprinto rungties bronza.
„Sirgalių palaikymas tikrai labai padėjo, - po pergalės sakė S. Krupeckaitė. - Dabar tik belieka paprašyti, kad kitas pasaulio čempionatas būtų organizuojamas pas mus. Visi mano čia pasiekti rezultatai yra bendras visos mūsų komandos nuopelnas. Apie pasitraukimą iš šio sporto negalvoju, jame praleidau dvidešimt metų, todėl sunku pasakyti „viskas, rytoj nebevažiuosiu“. Norisi poilsio, bet norėčiau dar dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. To neslepiu. Nors kol kas jaučiuosi labai pavargusi emociškai. Mano planuose kol kas nėra dalyvavimo Pasaulio taurės varžybose, tačiau jei bus noro, kodėl ne?“
Paklausta, ar įtemptai ruošėsi Europos čempionatui, S. Krupeckaitė nusišypsojo. „Ne, nebuvo specialaus pasiruošimo. Po olimpinių žaidynių šiek tiek pailsėjau. Treniravausi, tačiau tik 70 proc. savo pajėgumų - vietoj trijų treniruočių darydavome dvi“, - sakė S. Krupeckaitė.
Bendroje įskaitoje Lietuvos rinktinė užėmė antrą vietą pagal iškovotus medalius (trys aukso medaliai, sidabras ir du bronzos medaliai).
Vyriausiasis Lietuvos rinktinės treneris Antanas Jakimavičius neslėpė džiaugsmo dėl savo auklėtinių pasirodymo. „Sunku kalbėti, balsas dingo“, - po visų finišų šypsojosi vos prašnekantis treneris.
- Treneri, kaip galime vertinti visos rinktinės pasirodymą?
- Manau, labai gerai pasirodėme. Žinoma, rungtyse, kuriose startavo mūsų jaunieji sportininkai, pritrūkome patirties. Kai kurie vaikinai dar labai jauni. Džiaugiamės, kad startavo G. Bagdonas. Jis - tikras kovotojas. Moterys pasirodė labai gerai.
- Balso nėra, reiškia emocijų buvo su kaupu?
- Balsą praradau per komandines lenktynes. Nesugebėjau perrėkti į areną susirinkusios publikos (šypsosi).
- Ar S. Krupeckaitės bronza sprinto rungtyje nebuvo staigmena?
- Taip, tai buvo netikėtas variantas. Šioje rungtyje tikėjomės daugiau. Tačiau šioje rungtyje vėluoti negalima, nes varžovai nesnaudžia. Dabar džiaugiamės, kad Simona laimėjo keirino rungtį.
- Daugelis priekaištauja, kad čempionate dalyvauja mažai dalyvių, o kitos komandos suvežė nepatyrusį jaunimą. Ar turime į tai atsižvelgti?
- Konkurencijos užteko. Jaunimas neretai būna kovingesnis už veteranus. Žinojome, kad nebus olimpinių čempionų, tačiau klysta tie, kurie kalba, kad čia nebuvo su kuo varžytis.
- Kokie artimiausi šios rinktinės planai?
- Pasaulio taurės varžybos. Norime patekti į pasaulio čempionatą. Vyksime į Angliją ir Meksiką. Gali būti, kad dėl pasaulio taurės nesivaržys S. Krupeckaitė. Tačiau turime suprasti, kad sportininkės amžius visada turi tam tikrą svarbą.
- Kaip vertinate čempionato organizaciją?
- Ne tik aš vertinu, tačiau visos komandos rašo pačius aukščiausius balus. Daugelis sportininkų iš kitų šalių į Lietuvą atvyko pirmą kartą. Juk apie Panevėžį anksčiau niekas nežinojo. Anglai, prancūzai - visi sako, kad viskas labai gerai.
