Sukdama ratą aplink Žemės rutulį 2009-aisiais „Ambersail” ne kartą prasilenkė su jūrų gyventojais banginiais.
Ties Argentinos krantais Pietų Amerikoje net teko skelbti banginių parengtį, kai jachta iš anksto parengiama susidūrimui su milžiniškais žinduoliais, bet pavojus tykojo tada, kai jo mažiausiai buvo galima tikėtis, – pakeliui iš Panamos į Galapagus.
Naktinis susidūrimas
Į Australiją, kur antrąją Kalėdų dieną laukia svarbiausias metų startas – regata „Sydney-Hobart”, legendinė „Ambersail” iš Karibų, kur dalyvavo keliose varžybose, išsirengė pavasarį. Ilgą kelią, kuris dar nebaigtas, jachta turi įveikti keliais etapais.
Penkių parų kelionė Ramiuoju vandenynu iš Panamos į Galapagus neturėjo būti kuo nors išskirtinė, bet galėjo baigtis tragiškai.
„Viskas įvyko kaip tik tuo metu, kai kalbėjomės apie banginius. Galbūt prisišnekėjome, – dabar jau ramiau kalba vienas kelionės dalyvių ir žygio „Tūkstantmečio odisėja” aplink pasaulį 2009-aisiais rengėjas Raimundas Daubaras. – Plaukdami naktį matėme kažkokį milžinišką šešėlį. Dar pajuokavome, kad čia tikrai banginis, ir po kelių sekundžių – bumbt – kaip į sieną. Jachta sustojo kaip apmirusi. Pirma reakcija – žvilgsnis aukštyn, ar nekrinta stiebas.”
Netrukus sekė antrasis smūgis, dar po kiek laiko – trečiasis.
„Man rankos pradėjo drebėti: iki artimiausio kranto – 800 kilometrų, aplinkui – tik vanduo ir banginis. Jokio kito laivo, jokio lėktuvo. Tik spėjau dirstelėti, kur gelbėjimo valtis”, – įspūdžiais dalijosi įsimintinos kelionės dalyvė 35 metų Vitalija Baltrušaitienė.
„Tokiais momentais jachtoje jautiesi kaip kevale: neturi kur pabėgti ir nežinai, kaip tas milžiniškas gyvis elgsis toliau. Ar jis pyks, ar puls. Pasijutau gyvenime visiškai nieko nevaldantis”, – prisipažino pasaulio vandenynus su „Ambersail” išmaišęs 44 metų R.Daubaras.
Išmoko vairuoti vairalazde
Jau pirmasis smūgis į miegantį banginį paryčiais išvertė miegančiuosius iš gultų. Nuolatinis jachtos gyventojas Linas Ivanauskas-Linkus sureagavo akimirksniu ir davė komandą paleisti variklį: jo garsas erzina žinduolį.
Antrojo smūgio jachta sulaukė, matyt, dėl to, kad banginis pasimuistė. Prieš trečiąjį esantys ant denio išvydo tolyn neriančią milžinišką keterą, kuri, apsukusi ratą, grįžo prie „Ambersail” ir netrukus dar kartą trenkė. Iš po jachtos išniro mažiausiai pustrečio metro pločio uodega.
Vėliau internete buriuotojai aptiko, kad banginiai, turintys tokio dydžio uodegą, yra mažiausiai 20 metrų ilgio – tokio pat, kaip ir pati „Ambersail”.
„Per tą susidūrimą didžiausią įspūdį padarė įgula. Niekas nepanikavo, nedarė kvailysčių. Mažiau patyrę stengėsi nesipainioti, o kiti darė tai, ką reikia”, – pasakojo V.Baltrušaitienė.
Susidūrimas su banginiu neapsiėjo be pasekmių.
„Priverstinai sustabdytos jachtos vairo mechanizmas gavo tokias apkrovas, kad lūžo kai kurios dalys, todėl iki kranto likusias pusantros paros plaukėme su rankiniu vairu, kai jachtą valdai vairalazde, o ne per sistemas”, – aiškino R.Daubaras.
Taip vairuoti itin sunku fiziškai, nes reikia nemažai jėgos didžiulei jachtai valdyti. Bet drauge tai neįkainojama vairavimo pamoka.
Nuostolių, matyt, bus ir daugiau, tačiau kol kas nėra galimybių nustatyti, kas iš tiesų nutiko atsitrenkus į banginį. Uostuose pakeliui į Okeaniją – Galapaguose ar Prancūzijos Polinezijos salose – paprasčiausiai nėra bazių tokioms jachtoms kaip „Ambersail”.
„Viskas paaiškės tik tuomet, kai gruodžio pradžioje pasieksime Naująją Zelandiją ir iškelsime jachtą.
Oklande mums padės tie patys specialistai, kurie padėjo per žygį „Tūkstantmečio odisėja”. Linkus nardė ir matė, kad skilusi vairo plunksna, todėl ji bet kada gali lūžti.
Bet daugiausia nerimo mums kelia dryžė borte. Jachta – tarsi sumuštinis iš stiklo pluošto. Kol šio sumuštinio dalys laiko viena kitą, tai yra tvirčiausias daiktas. Bet kai jos bent truputį pasislenka, prasideda bėdos”, – aiškino R.Daubaras.
Nuolatiniai jachtos gyventojai
Akistata su banginiu sujaukė ritmą, tačiau nepakeitė „Ambersail” planų. Juolab kad po istorinės kelionės aplink Žemę 2009-aisiais Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio proga viename uoste neužsistovinčiai „Ambersail” nuolat tenka susidurti su sunkumais – ir vandenynuose, ir sausumoje.
Pasaulyje, matyt, liko ne tiek daug vietų, kurių nebūtų aplankęs 48 metų L.Ivanauskas-Linkus. Jis vienintelis „Ambersail” plaukė visus etapus kelionėje aplink pasaulį.
Jachtoje jis jaučiasi geriau nei krante, todėl „Ambersail” tapo jo namais, į kuriuos Linkus pasikvietė ir sūnų Tomą. Anksčiau jis mažai domėjosi buriavimu, bet galiausiai ir pats užsikrėtė tėvo aistra, o dabar drauge blaškosi po pasaulį.
Kraštai, pro kuriuos plaukia „Ambersail”, ne visada civilizuoti ir ne kiekvienas turi galimybių iki jų nusitrenkti.
Nors jūrų valstybės dažniausiai palankiai žiūri į keliautojus jachtomis ir jiems paprasčiau gauti vizas, kai kur tenka kone galva pramušinėti sieną, kad galėtum plaukti tolyn.
Australiją „Ambersail” galėjo pasiekti dviem keliais. Vienas jau išbandytas per „Tūkstantmečio odisėjos” žygį, kai milžinė jachta iš Europos pro Afriką iki Žaliojo žemyno nusigavo Indijos vandenynu.
Antrasis – paprastesnis – Panamos kanalu, kuris jungia Atlanto ir Ramųjį vandenynus. Šį kelią renkasi dauguma laivų, bet bendrauti su panamiečiais nelengva ir nemažai kainuoja.
Vandens kelią kontroliuojantys panamiečiai turi daugybę ne visada logiškų taisyklių, kurios keliautojams ištampo nervus ir patuština piniginę.
Pavyzdžiui, jei jachtoje, pagal reikalavimus, per mažai įgulos, būtina samdytis panamiečius.
Kiekvienam samdiniui tenka mokėti 100 dolerių per dieną ir dar išpildyti jų reikalavimą ruošti itin gerą maistą, kitaip jie užsisakys iš kranto ir papildomai kainuos ne tik patys pietūs, bet ir jų atgabenimas kateriu iki jachtos.
Centrinės Amerikos valstybė Panama – nesaugi ir turistų ne itin mėgstama.
Jos miestuose net prie „McDonald’s” užkandinių stovi ginkluoti apsaugininkai.
„Ten grįžti tikrai nenorėčiau, – patikino V.Baltrušaitienė. – O štai Galapaguose turėčiau ką veikti nors ir visą mėnesį.”
Plaukė moteriška įgula
Būtent Galapaguose, iki kurių po susidūrimo su banginiu buvo taip nelengva plaukti, prasidėjo viena labiausiai išskirtinių „Ambersail” kelionių.
Ekvadorui priklausančiose salose į jachtos denį daugiausia lipo moterys.
„Prieš pusantrų metų dar nežinojau, kuo skiriasi valtis, kateris ir jachta, bet netyčia pakliuvau į „Ambersail” ir susirgau buriavimu. Būtent man ir kilo mintis suburti moterų komandą”, – tvirtino kaunietė finansininkė V.Baltrušaitienė.
Į moterų komandą ji subūrė aštuonias bendramintes ir tik pusė jų yra buriuotojos. Su moterimis Galapaguose į laivą lipo ir keturi vyrai, kad padėtų sunkiausiais momentais.
Nuo Galapagų iki Markizo salų Prancūzijos Polinezijoje teko plaukti 12 parų Ramiuoju vandenynu, kai rytą, dieną ir naktį horizonte – tik vanduo.
Tačiau moterų įgula ir jų pagalbininkai vyrai tokiai kasdienybei psichologiškai pasirengė dar krante.
„Baiminausi, kaip tiek moterų ištvers ankštoje jachtoje: ar nebus panikos, pykčio, intrigų”, – juokėsi V.Baltrušaitienė.
Kai po beveik dviejų savaičių plaukimo tolumoje subolavo krantas, nė viena įgulos narė nepuolė krykštauti iš džiaugsmo – išlipti dar labai nesinorėjo.
Patrauks į Naująją Zelandiją
Nuotykių ieškotojos moterys, kurios padedamos patyrusių buriuotojų nuplukdė „Ambersail” iš Galapagų į Prancūzijos Polineziją, jau grįžo namo, o jachta, dar vienu etapu nusigavusi iki Taičio, liko laukti naujos įgulos.
Netrukus į „Ambersail” lips kapitono Pauliaus Kovo komanda ir milžinę jachtą iš Prancūzijos Polinezijos plukdys į Naująją Zelandiją.
Oklande tris savaites bus atliekamas jachtos remontas, o prieš pat Kalėdas „Ambersail” trauks į Sidnėjų. Ten bus duotas vienos labiausiai prestižinių pasaulio regatų „Sydney-Hobart” startas – joje dalyvaus Lietuvos buriuotojų elitas, vadovaujamas kapitono Simono Steponavičiaus.
Šioje regatoje plauks ir 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse dalyvavęs Rokas Milevičius, ir triskart Europos bei pasaulio čempionas Raimondas Šiugždinis, ir, žinoma, „Ambersail” nuolatinis gyventojas L.Ivanauskas-Linkus.
Apie tikslus „Sydney-Hobart” varžybose lietuviai garsiai nekalba. Bet tyliai pasvajoja įgelti tiems, kurie gyvena iš buriavimo ir kurie plauks naujausiomis milijonus kainuojančiomis jachtomis. Kad moka buriuoti ir sugeba susidoroti su vandenynuose laukiančiais iššūkiais, lietuviai įrodė ne tik kelionėje aplink pasaulį 2009-aisiais.
Po „Tūkstantmečio odisėjos” jachta „Ambersail” dalyvavo ne vienose elitinėse varžybose.
„Fastnet” regatoje, kuri prestižu prilygsta „Sydney-Hobart” varžyboms, Jungtinėje Karalystėje pernai lietuviai iš pradžių net plaukė absoliučiai pirmi, tačiau iš ritmo išmušė netikėtos techninės problemos. Revanšą prieš pasaulio buriuotojų elitą lietuviai mėgins pasiekti Australijoje.
