Rūta Meilutytė Stambule gyvena pašėlusiu ritmu. Tapusi pasaulio čempione plaukdama 50 m krūtine, lietuvė vakar buvo antra 100 m kompleksiniu būdu rungtyje, o šeštadienio vakarą sieks medalio ir 100 m krūtine nuotolyje.
Planetos pirmenybėse trumpajame 25 m baseine R.Meilutytė su savo treneriu Jonu Ruddu buvo suplanavusi iš viso startuoti net penkiose rungtyse.
Bet šiandien 15-metė lietuvė neplaukė 50 metrų laisvuoju stiliumi.
Vakar rytą R.Meilutytė atrodė kiek pavargusi po 100 m krūtine atrankos, be to, vakare jos dar laukė šios rungties pusfinalis ir 100 m plaukimo kompleksiniu būdu finalas.
Lietuvė įveikė nuotolį per 58,79 sek. ir 0,3 sek. pralaimėjusi vengrei Katinkai Hosszu iškovojo sidabrą.
Tik 0,01 sek. nuo R.Meilutytės atsilikusi kinė Zhao Jing liko trečioje vietoje.
„Šeštadienio ryte suplanuotą rungtį nutarėme paaukoti tikėdamiesi geresnio rezultato 100 m krūtine finale vakare”, – kalbėjo J.Ruddas.
43-ejų britas, visame pasaulyje išgarsėjęs po R.Meilutytės triumfo Londono olimpinėse žaidynėse, Turkijoje skaičiuoja kiekvieną minutę.
„Grafikas – įtemptas. Bet Rūta – kietas vaikis. Kai žinai, kiek ji sportuoja kasdien, krūvis pasaulio čempionate neatrodo išskirtinis.
Tiesa, čia reikia kalbėti ne vien apie plaukimą: laiko ir jėgų atima važinėjimas iš baseino į viešbutį, atsigavimo procedūros.
Ne rungčių skaičius, o maksimaliai suspaustos dienos apsunkina Rūtos situaciją”, – kalbėjo treneris.
Bet pati R.Meilutytė nori kuo daugiau startų.
„Ji jau galvoja apie Rio de Žaneiro olimpiadą. Čempionatas Stambule – puiki proga pratintis prie didesnio spaudimo. Žinoma, neaukojant galimybių laimėti medalius”, – sakė J.Ruddas.
– Treneri, Rūta kasdien gerina rezultatus. Atrodo, jai neegzistuoja jokios ribos?
– Negalvojame apie ribas. Mes tiesiog siekiame, kad rezultatai nuolat gerėtų.
Kruopščiai planuojame treniruotes baseine, salėje, tobuliname psichologinį pasirengimą, rūpinamės tinkama mityba.
Mūsų ambicijos – plaukti greičiau. Artimiausias taikinys – pasaulio čempionatas 50 metrų baseine Barselonoje, ilgalaikis taikinys – 2016-ųjų olimpiada. Viskas, ko siekiame dabar, – kaskart kuo aukštesnių rezultatų.
Neslėpsiu, kad pasaulio čempionatas Stambule nėra mūsų prioritetas. Puiku, kad Rūta plaukia gerai.
Bet nieko tokio, jeigu būtų buvę ir prasčiau. Esmė – pasirengti svarbiausioms varžyboms.
– Ką ji pasakė jums iškovojusi auksą plaukdama 50 m krūtine?
– Nieko išskirtinio. Juk Rūta – mažakalbė. Ji labiau buvo susirūpinusi apdovanojimo ceremonija, dopingo kontrole ir kaip kuo greičiau pasikeisti plaukimo kostiumą prieš kitą startą.
Aišku, ji buvo labai patenkinta. Tai galima suprasti iš ašarų Rūtos akyse – kai skambėjo Lietuvos himnas, emocijos išsiveržė.
– Kokius tikslus kėlėte prieš šį pasaulio čempionatą?
– Vienintelį – pagerinti rezultatus 25 metrų baseine. Kol kas Rūtai tai pavyksta.
Žinoma, taip pat svarbu pajusti tarptautinių varžybų ritmą po Londono olimpiados.
– Ar Rūta taip pat patogiai jaučiasi ir trumpajame, ir 50 metrų baseine?
– Trumpajame baseine jai patinka kompleksinis plaukimas, taip pat – laisvasis stilius.
Bet plaukti krūtine Rūta labiau mėgsta ilgajame baseine.
Jos stiprybė 100 m distancijoje šiuo stiliumi – padidinti tempą plaukiant antrąjį 25 metrų ruožą. O trumpajame baseine tokiu metu reikia daryti posūkį ir matau, kad tai ją kiek trikdo.
Taigi yra ir pliusų, ir minusų.
– Dabar Rūta laikoma viena favoričių visose varžybose, kuriose dalyvauja. Tai daro psichologinį spaudimą?
– Mes niekada nekalbame apie tai, kas favoritas, o kas ne. Mūsų mintys – kaip plaukti greičiau pirmiausia atrankoje, paskui – pusfinalyje, dar vėliau – finale.
50 m krūtine distancijoje šiame čempionate taip ir buvo.
Žiūrovai, žiniasklaida mėgsta kalbėti apie favoritus. Mes – ne, nes tai nenaudinga.
O to, kas nenaudinga, mes stengiamės nedaryti.
– Ar Rūta neturi laimingo maudymosi kostiumėlio, kurį rengiasi prieš svarbiausius plaukimus?
– Ne. Ji keičia kostiumus beveik prieš kiekvieną startą. Prieš finalus Rūta renkasi naują kostiumą, nes toks dar geriau aptempia kūną. O spalva neturi jokios reikšmės.
– Tapusi Londono olimpiados čempione Rūta išgarsėjo visame pasaulyje. Ar šlovė ją kaip nors pakeitė?
– Visiškai ne – jai nepatinka būti dėmesio centre, kuo nors puikuotis. Rūta nori normalaus gyvenimo, kaip bet kuri paauglė.
Po olimpiados jai teko dalyvauti keliuose priėmimuose. Turėjo progų pasipuošti, susipažino su įdomiais žmonėmis.
Bet ji liko tokia pati Rūta kaip iki olimpiados. Ir tai yra puiku.
– Po sėkmės olimpiadoje jūsų gyvenimas tapo kitoks?
– Iki tol niekada nemaniau, kad tiek kartų lankysiuosi Lietuvoje. (Juokiasi.) Bet man patinka tai daryti.
Vilniuje susitikau su Plaukimo federacijos ir Olimpinio komiteto vadovais. Buvau pagerbtas ir Lietuvos prezidentės.
Bet apskritai gyvenu taip, kaip ir iki olimpiados, dirbu treneriu tame pačiame baseine Plimute.
Tiesa, daugiau domimasi mano treniruočių programa. Vadinasi, šalia Rūtos atsiranda aukštesnio lygio plaukikų, su kuriais ji gali kartu dirbti.
Man patinka tai, ką darau. Patinka dirbti Lietuvos plaukimo komandoje kartu su treneriu Žilvinu Ovsiuku.
– Be Rūtos, Plimute treniruojate dar tris lietuvius – Evą Gliožerytę, Mantą Budrį ir Jūratę Ščerbinskaitę.
– Jūratė grįžo į Lietuvą baigti mokyklos, bet tikiuosi, kad rugsėjį atvyks studijuoti į Plimutą.
Kokią ateitį aš prognozuočiau šiems plaukikams?
Viliuosi, kad pas mus treniruodamiesi jie plauks greičiau. Kiek greičiau, lems daug veiksnių.
– Ko Lietuva dar gali tikėtis iš Rūtos šiame pasaulio čempionate?
– Viliuosi, kad 100 metrų krūtine finale ji pasieks dar geresnį rezultatą nei atrankoje ir pusfinalyje.
Lietuvos plaukikų startai Stambule
Trečiąją pasaulio čempionato dieną R.Meilutytė pirmiausiai startavo 100 m plaukimo krūtine atrankos varžybose. Lietuvė distanciją įveikė per 1 min. 4,69 sek. ir 0,33 sek. pagerino sau pačiai priklausantį Lietuvos rekordą. Tai buvo geriausias rezultatas tarp 59 plaukikių.
Raminta Dvariškytė (1 min. 7,97 sek.) šioje rungtyje užėmė 25-ąją vietą.
Vakare vykusiame pusfinalyje R.Meilutytė turėjo pataupyti jėgas po pusvalandžio laukiančiam 100 m kompleksiniu būdu rungties finalui, bet vis tiek laimėjo antrąjį plaukimą – 1 min. 4,81 sek. Už lietuvę greitesnė buvo tik pirmąjį pusfinalio plaukimą laimėjusi ir Europos rekordą pagerinusi danė Rikke Møller Pedersen – 1 min. 4,11 sek. Kuri jų bus greitesnė šiandien finale?
Kitiems Lietuvos plaukikams pusfinalis kol kas nepasiekiamas. Vyrų 50 m plaukimo peteliške atrankos varžybose Mindaugas Sadauskas pasiekė asmeninį rekordą – 23,86 sek. ir tarp 122 dalyvių užėmė 23-iąją vietą.
200 m plaukimo krūtine atrankos varžybose Giedrius Titenis užėmė 17-ąją vietą ir nepateko į finalą Anykštėnas distanciją įveikė per 2 min. 9,95 sek. Vaidotas Blažys (2 min. 14,76 sek.) tarp 55 atrankos varžybų dalyvių užėmė 29-ąją vietą. Šioje rungtyje iškart paaiškėjo 8 finalininkai.
50 m plaukimo nugara atrankos varžybose M.Sadauskas užėmė 28-ąją vietą. Jis nuotolį įveikė per 24,7 sek. ir 0,16 sek. pagerino asmeninį rekordą. Danas Rapšys tarp 76 atrankos dalyvių liko 36-as (25,32 sek. – asmeninis rekordas).
