„Mintis, kad tai gali pasikartoti buvo. Pildžiau dokumentus ir tikrai apie tai pagalvojau. Tiesa, galvojau, kad turime daugiau šansų, nes Isabella dėjo daugiau pastangų nei K. Copely. Ji rimtai studijavo lietuvių kalbą, mokėsi triskart per savaitę. Ji taip pat mokė lietuvius vaikus čiuožti, bendravo su jais, o tiems, kurie negalėdavo sau leisti tokių pamokų, suteikdavo nuolaidų“, - teigė šokėjas ant ledo D. Stagniūnas, kuris neslėpė, kad nepaisant prisiminimų, Isabellos klausimu buvo nusiteikęs optimistiškai.
- Kokios buvo reakcijos, sužinojus sprendimą?, - „Lietuvos ryto“ televizija paklausė D. Stagniūno.
- Reagavom skaudžiai. Sunku nupasakoti tą jausmą. Isabella reagavo taip pat, kaip ir aš. Ji įdėjo daug juodo darbo. Aš buvau nusiteikęs optimistiškai. Sakiau jai, kad viskas bus gerai, tačiau nieko gero nenutiko.
- Tai buvo antrasis kartas, kuomet mėginate gauti pilietybę savo partnerei. Šįkart tai buvo Isabella, tačiau ir jai nepavyko. Ar laukiant sprendimo neiškilo prisiminimai?
- Mintis, kad tai gali pasikartoti buvo. Pildžiau dokumentus ir tikrai apie tai pagalvojau. Tiesa, galvojau, kad turime daugiau šansų, nes Isabella dėjo daugiau pastangų nei K. Copely. Ji rimtai studijavo lietuvių kalbą, mokėsi triskart per savaitę. Ji taip pat mokė lietuvius vaikus čiuožti, bendravo su jais, o tiems, kurie negalėdavo sau leisti tokių pamokų, suteikdavo nuolaidų.
Važiuodavome į Detroito bendruomenę, kur bendraudavome su kunigu.
Lietuvoje Isabella išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, o prezidentė yra minėjusi, kad jeigu ji tai padarys, tai be problemų gaus pilietybę.
O vėliau jau įsikišo komisija, kuri pareiškė, kad Isabella per mažai integravosi į visuomenę. Nežinau, kaip gali būti dar daugiau integruotas. Juk ji studijavo kalbą, išlaikė egzaminą, treniravo vaikus, lankė bendruomenę JAV.
Suprantu, kad užkliuvo, jog ji negyvena Lietuvoje, tačiau kaip tu čia gali gyventi, kuomet šalyje nėra nė vieno šokių ant ledo trenerių. Detroite dirbame su vienu geriausių pasaulyje trenerių.
Jau su Katherine esame minėję, kad nėra galimybių Lietuvoje. Isabella yra viena „kiečiausių“ šokių ant ledo partnerių visame pasaulyje. Iš visų trylikos geriausių pagal reitingą šokėjų ji yra viena stipriausių.
Mums tiesiog trūksta laiko sustyguoti čiuožimą. Ji tikrai yra viena geriausių ir lanksčiausių. Jeigu atliktumėme testą, tai ji visus „suvarytų į vienus vartus“.
- Teigėte, kad jums ir Isabellai trūksta laiko, kad viską susiderintumėte. Kyla klausimas, kokios jūsų poros galimybės? Ką galėtumėte pasiekti, jeigu jums būtų leista dalyvauti olimpiadoje?
- Olimpinės žaidynės – mūsų svajonė. Tai mus dvigubai daugiau motyvuotų, suteiktų impulso dirbti ir toliau. Žinote, dabar jau poros daugiau ar mažiau susidėliojusios į vietas. Gali užimti kokią nors vietą nuo dvyliktos. Pavyzdžiui, aštuntą, šeštą, tačiau pirmos penkios pozicijos yra užimtos. Juk varžosi poros, kurios kartu dirba po penkiolika metų.
Amerikiečiai, kanadiečiai kartu šoka po penkiolika metų. Prancūzai – dvylika. Jie jau į trečiąją olimpiadą vyksta. O mes dar nė vienose nedalyvavome.
- Lietuvoje ši istorija sulaukė didžiulio atgarsio. Internete jau renkami parašai, kad Isabellai būtų suteikta pilietybė. Kaip manote, ar prezidentės sprendimas – taškas istorijoje, ar dar kažkas gali pasikeisti?
- Aš neįsivaizduoju. Prezidentės nepažįstu. Nenorėčiau kažko komentuoti. Nežinau, ar ji gali pakeisti nuomonę, ar ne.
- Kitas, nuolat aptariamas klausimas - jūsų ateitis. Ar jūsų pora neiširs?
- Sunku pasakyti. Dar nieko nežinau. Naujienos dar šviežios. Dabar mūsų laukia vakarienė su treneriais. Apie ateitį dar nieko nežinome. Bus matyti. Norime čiuožti kartu, tačiau dar reikia daug ką aptarti.
Sprendimą priimsime greitai, nes laukia Europos ir pasaulio čempionatai. Kol dar nieko nenusprendėme ir planai nesikeičia.
- O gal D. Stagniūnui reikėtų priimti kitos šalies pilietybę?
- Kai nuspręsiu, ką daryti, tada ir pasakysiu. Dabar dar nieko negaliu komentuoti. Dar nedaug laiko praėjo ir aš nespėjau visko blaiviai apgalvoti.
