Vilniuje yra net keli dailiojo čiuožimo klubai, kuriuos lanko per du šimtus vaikų.
Visi jie glaudžiasi prieš daugiau nei dešimtmetį pastatytoje Pramogų arenoje, taip pat dalis treniruočių vyksta ir „Akropolyje” esančioje ledo arenoje.
Mergaičių – keliasdešimt
Ledo arenose – nuo vos pradedančių čiuožti ketverių metų pyplių iki sudėtingus viražus atliekančių paauglių merginų.
Darbo dienomis dvi čiuožyklos penktą valandą yra užimtos – kelios trenerės dailiojo čiuožimo paslapčių moko daugiau nei pusšimtį vaikų.
Tiek Vilniaus dailiojo čiuožimo trenerės, tiek Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentė Lilija Vanagienė tvirtino, kad norinčiųjų sportuoti netrūksta, o šis sportas Lietuvoje vis labiau populiarėja.
Tiesa, berniukai dailiajame čiuožime yra retenybė. Trenerė Violeta Banienė savo grupėse juos gali suskaičiuoti vienos rankos pirštais, o čiuožiančių mergaičių keliasdešimt.
„Kai išmoksta gerai čiuožti, berniukai pradeda žaisti ledo ritulį, vos vienas kitas užsilieka”, – apgailestavo trenerė.
Vilniuje vaikus dailiojo čiuožimo moko 7 treneriai. Visi jie rengia individualius šokėjus, o ne poras.
Todėl nesunku atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvoje neatsirado aukšto meistriškumo, pasaulinio lygio dailiojo čiuožimo atstovių, galinčių tapti mūsų šalies dabartinės čiuožimo žvaigždės Deivido Stagniūno partnerėmis.
Trūksta gerų trenerių
Priežastis, kodėl gabiausi šalies dailiojo čiuožimo talentai, norintys šokti poroje, palieka tėvynę ir treniruojasi užsienyje, labai paprasta.
Lietuvoje nėra ledo šokių porų trenerių, kurie perspektyvius duetus galėtų ugdyti mūsų šalyje. Šiuo metu visi Lietuvos dailiojo čiuožimo treneriai rengia jaunuolius vienetų varžyboms.
Dėl to turėjo išvykti D.Stagniūnas, šalį palieka ir kiti gabūs šokėjai. Duetus gali rengti treneriai, kurie anksčiau patys yra šokę poroje.
L.Vanagienė su viltimi žvelgia į garsiausią Lietuvos ledo šokių porą Povilą Vanagą ir Margaritą Drobiazko.
„Lietuvoje trenerių yra, tačiau jie – individualaus čiuožimo specialistai. Tai yra visai kita sporto šaka. Nėra mūsų šalyje porinio čiuožimo ir ledo šokių trenerių. Galbūt kada nors atsiras, kai treneriais norės dirbti kažkada poroje šokę sportininkai.
Labai laukiame Margaritos ir Povilo karjeros pabaigos, gal tuomet jie nuspręs rengti jaunąją Lietuvos kartą. Tada pasikeistų mūsų situacija”, – sakė LČF prezidentė L. Vanagienė.
Per mažai ledo arenų
Nors kai kuriems Vilniaus dailiojo čiuožimo klubams daugiau nei dešimt metų, sostinė neturi dailiojo čiuožimo mokyklos, kurioje kryptingai būtų rengiama jaunoji karta ir joje savo meistriškumą keltų perspektyvūs čiuožėjai.
Galbūt D.Stagniūnui būtų atsiradusi partnerė lietuvė, jei prieš dešimtmetį Lietuvoje būtų veikusi ne viena dailiojo čiuožimo mokykla Kaune, o jų būtų ir Vilniuje, ir kituose miestuose.
„Dailusis čiuožimas yra populiarus, bet jis būtų dar populiaresnis, jei būtų daugiau ledo arenų, idealu – kiekviename mieste. Tada čiuožiančių vaikų skaičius būtų kur kas didesnis. Iš didesnio būrio būtų lengviau atrinkti gabiausius sportininkus”, – kalbėjo L.Vanagienė.
Šiandien yra vienintelė Kaune ledo arena, tinkanti sportininkams. Tai sporto mokyklos „Baltų ainiai” arena, kurioje dėmesys pirmiausia skiriamas siekiantiems aukštų rezultatų.
„Mūsų situacija sudėtinga, bet ir esant tokioms sąlygoms atrandame perlų, pavyzdžiui, D.Stagniūnas, o Lietuva užkerta kelią jam dalyvauti olimpinėse žaidynėse”, – apgailestavo LČF prezidentė.
Siekia įsteigti mokyklą
Kitokios nuomonės yra 17 metus skaičiuojančio Vilniaus klubo „Sidabrinės pačiūžos” trenerės. Jos pasigenda ryžtingesnių pačios Čiuožimo federacijos žingsnių ir iniciatyvos.
„Sidabrinių pačiūžų” trenerės jau ne kartą kreipėsi į federaciją dėl dailiojo čiuožimo mokyklos sostinėje įkūrimo.
Ją įkūrus būtų galima suvienyti Vilniuje dirbančius specialistus siekti bendro tikslo, taip pat daugiau dėmesio būtų skiriama aukšto meistriškumo siekiantiems jaunuoliams.
Brangios treniruotės
Sostinėje vaikų, norinčių čiuožti ir šokti ant ledo, – galybė. Anot trenerės V.Banienės, jų būtų kelis kartus daugiau, jei visų norinčiųjų lankyti šią sporto šaką tėvai galėtų sau tai leisti.
Treniruotės brangios – per mėnesį su šimtu litų neišsiversi. Gabiausių vaikų tėvai pinigų negaili ir į atžalas investuoja daug.
Dėl brangaus inventoriaus ir didelės ledo arenos nuomos kainos šis sportas daugeliui vaikų lieka neišsipildžiusi svajonė. Dailusis čiuožimas – tik pasiturinčių tėvų atžaloms.
Kartais užsiima labdara
Jei Vilniuje būtų įkurta dailiojo čiuožimo mokykla, gabiausių vaikų išlaidas bent iš dalies padengtų federacija.
„Tai – turtingųjų sportas. Vaikai laiką ant ledo leidžia pagal tėvų galimybes”, – teigė V.Banienė.
Gabūs vaikai treniruojasi sporto grupėse, dalyvauja tarptautinėse varžybose, patys geriausi turi galimybių tobulėti užsienyje, tačiau tokių vaikų vienetai.
„Situacija pasikeistų, jei bent porą kartų per savaitę būtų galima ledo arena naudotis nemokamai. Galėtų ateiti visi norintys sportuoti.
Kartais užsiimame labdara, treniruojame vaikų namų auklėtinius. Jų akys spindi, jie nori tobulėti. Tikrai yra labai gabių, tačiau anksčiau ar vėliau viskas atsiremia į finansines galimybes”, – sakė V.Banienė.
Galima čiuožti nuo mažumės
Vaikai gali pradėti mokytis čiuožti vos ėmę vaikščioti.
„Šitam vaikui ketveri, o tam – penkeri”, – į čiuožiančius vaikus rodė trenerė V.Banienė.
6–8 metų vaikai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, ima ryškėti jų gabumai.
„Plastiškumas, šoklumas, charizma, psichologinis stiprumas – savybės, kurių reikia lankant dailųjį čiuožimą. Mūsų jaunoji karta dažnai grįžta iš varžybų, užėmę aukštas vietas, neretai ir prizines. Tokios gabios kartos dar niekada neturėjome”, – pakiliai apie galbūt būsimus čempionus kalbėjo L.Vanagienė.
Bus ir lietuviška pora
Didžiausias viltis Lietuvos čiuožimo federacija sieja su 2018 metų Pietų Korėjoje, Pchenčchano mieste, vyksiančiomis žiemos olimpinėmis žaidynėmis, kurių metu bus atverstas naujas Lietuvos dailiojo čiuožimo istorijos puslapis – lietuviškos sportinės poros debiutas žiemos olimpinėse žaidynėse.
Gabiausia Lietuvos dailiojo čiuožimo žvaigždė Goda Butkutė pasirinko porinį čiuožimą. Būtent jis tampa naujuoju Godos keliu į sportinę sėkmę.
Viena perspektyviausių Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovių G.Butkutė čiuožti pradėjo būdama trejų metų.
Ne veltui M.Drobiazko ir P.Vanagas, susižavėję šios mažos sportininkės sugebėjimais, 2007 metais pirmą kartą pakvietė ją į „Liepsnojančio ledo” gastroles Lietuvoje.
Jau po metų Goda ėmė skinti pirmąsias pergales tarptautinėse varžybose.
