Daugkartinė olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkė Kroatijos rinktinė Ispanijoje vykstančias 2013 metų planetos pirmenybes vertino kaip pereinamąjį turnyrą ir jame nekėlė sau aukštų tikslų. Tačiau tikrovė jau pranoko lūkesčius – atjaunėjusi ir be garsiausio savo rankininko Ivano Baličiaus žaidžianti Kroatijos komanda trečiadienį pirmenybių ketvirtfinalyje nugalėjo čempionės vardą gynusią Prancūzijos rinktinę 30:23 ir atsidūrė per žingsnį nuo medalių.
Planus jau viršijo
Pastaraisiais metais Kroatijos rinktinė buvo viena stabiliausių pasaulio komandų. Po to, kai patyrė fiasko 2002 metų žemyno pirmenybėse (jose užimta paskutinė 16-oji vieta), kroatai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose nė sykio nenukrito žemiau penktosios vietos ir per 13 turnyrų net 11 kartų pateko į pusfinalį.
Vien pernai Kroatijos rankininkai laimėjo du bronzos medalių komplektus: Europos pirmenybių ir olimpinių žaidynių.
Tačiau prieš kelionę į Ispaniją nei nacionalinės rankinio federacijos vadovai, nei treneris Slavko Goluža apie aukštas vietas nekalbėjo.
„Pasaulio čempionate mūsų tikslas yra patekti tarp aštuonių geriausių komandų, - kukliais planais sirgalius nustebino Kroatijos rankinio federacijos viceprezidentas Zoranas Gobacas. – Jei rezultatas bus prastesnis, tai laikysime nesėkme. Tačiau geresnio rezultato žadėti negalime“.
Kodėl apetitas staiga sumažėjo? Atsakymas į šį klausimą paprastas. Paraginus rankinio federacijos vadovams treneris S.Goluža rinktinėje pradėjo kartų kaitą. O svarbiausia – į pasaulio čempionatą nepakvietė geriausio 2003 ir 2006 metų pasaulio rankininko I.Baličiaus.
„Šie metai mums yra ypatingi. Turite suprasti, kad mūsų svarbiausi tikslai dabar yra 2015 metais Katare vyksiantis pasaulio čempionatas ir 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, - paaiškino S.Goluža. – Tvirtai eisime pasirinktu keliu ir neketiname nuo jo nuklysti“.
Žvaigždė liko užribyje
Nors federacijos vadovų ir trenerio argumentai atrodė visiškai logiški, aplinkybės, dėl kurių rinktinėje neliko vietos I.Baličiui, Kroatijoje sukėlė diskusijų audrą.
„Nekalbėjau su I.Baličiumi, nes negalėjau jam prisiskambinti. Tačiau jis yra sąkęs, jog šį sezoną neranda savo ritmo ir nėra patenkintas savo žaidimu. Tai nereiškia, kad nurašau jį visiems laikams. Galbūt jis žais jau per kitas Europos čempionato atrankos rungtynes“, - kodėl žvaigždės pavardė prapuolė iš kandidatų sąrašo, aiškino rinktinės treneris S.Goluža.
Tačiau sirgaliai ieškojo gilesnių priežasčių. Juo labiau kad niekam nebuvo paslaptis, jog diplomato savybėmis nepasižymintis S.Goluža su charizmatišku I.Baličiumi prastai sutarė nuo pirmų darbo rinktinėje dienų.
Nuomonės dėl trenerio sprendimo radikaliai išsiskyrė. Kai kas palaikė S.Golužą, kai kas kaltino jį nesugebant sutramdyti asmeninių ambicijų.
„Nežinau, ką treneris galėjo pasaryti, jei I.Baličius neatsiliepė į jo skambučius. Neabejoju, kad jiems pasikalbėjus I.Baličius būtų rinktinėje nepaisant to, kaip žaidžia ir ar apskritai žaidžia klube“, - trenerį užstojo įtakingiausiu Kroatijos rankinio žmogumi vadinamas Z.Gobacas.
„Rinktinė atstovauja ne rankinio federacijai, ne Z.Gobacui ir ne treneriui. Rinktinė atstovauja 4,5 milijono Kroatijos žmonių. Ivano nėra eilinis rankininkas, todėl treneris privalo pasiaiškinti“, - S.Golužos argumentų neužteko ne vienerius metus kartu su dabartiniu rinktinės treneriu šalies garbę gynusiam Patrikui Čavarui.
Lengvų kelių neieškojo
Pasaulio čempionate Kroatijos rinktinei viskas sklandžiai klostosi ir be ryškiausios žvaigždės. „Kaubojai“ (taip šalies rinktinę vadina tėvynainiai) laimėjo visas septynerias rungtynes, o pakeliui į pusfinalį nugalėjo ir šeimininkę Ispanijos komandą, ir olimpinę čempionę Prancūzijos rinktinę.
Viena pergalė buvo pasiekta prieštaringą atgarsį sukėlusiose rungtynėse. Tai buvo paskutinė pirmojo etapo dvikova, kurioje Kroatijos ir Ispanijos rankininkai varžėsi dėl pirmosios vietos D grupėje. Prieš šį mačą abiejų šalių aistruoliai ir žiniasklaida audringai svarstė, ar jų komandoms tikrai verta stengtis ir iš visų jėgų kovoti dėl pergalės.
Diskusijas sukėlė paprasti aritmetikos veiksmai ir žvilgsnis į atkrintamųjų varžybų lentelę, kurioje tuo metu jau buvo užpildyta dauguma kroatams ir ispanams svarbių eilučių. O pažvelgus į lentelę puikiai matėsi, kad užimti antrąją vietą yra, ko gero, net naudingiau nei tapti grupės nugalėtojais.
Situacija buvo paprasta – pirmosios D grupės komandos ketvirtfinalyje ir pusfinalyje laukė akistatos su Prancūzijos ir Danijos rankininkais. Tuo tarpu antroji ekipa su pagrindinėmis turnyro favoritėmis galėjo susitikti tik finale.
Rungtynės išsklaidė įtarimus, kad komandos ar bent viena jų nesistengs laimėti. Ir kroatai, ir ispanai grūmėsi dėl kiekvieno kamuolio. Galbūt ne taip aršiai, kaip būtų grūmęsi finale, tačiau nė vienas į areną atėjęs žiūrovas negalėjo priekaištauti, kad žaidėjai nesistengė.
„Žaidžiau garbingai, miegosiu ramiai“, - trumpai ir aiškiai pareiškė Kroatijos rinktinės žaidėjas Drago Vukovičius.
O Ispanijos rinktinės vartininkas Arpadas Šterbikas smulkiai išdėstė, kodėl jo komanda net negalvojo apie galimybę tyčia pralaimėti: „Nemanome, kad žaisti su vokiečiais (ši ekipa buvo ispanų ketvirtfinalio varžovė – redakcijos pastaba) bus lengviau nei su prancūzais. Pažiūrėkite į mūsų pastarųjų rungtynių santykį – prancūzus dažniausiai nugalėdavome. Be to, kad su jais susitiktumėm, pirmiau privalome įveikti Serbijos komandą, kuri žaidžia daug geriau nei būsimoji kroatų aštuntfinalio varžovė Baltarusijos rinktinė“.
Situacija pasikartojo
Įdomu, kad kroatai ir ispanai tokioje pačioje situacijoje jau buvo atsidūrę. 2007 metų pasaulio čempionate Vokietijoje šios komandos irgi varžėsi dėl pirmosios vietos grupėje, bet nenorėjo jos užimti siekdamos išvengti ketvirtinalio rungtynių su prancūzais.
Tąkart pirmasis rungtynių kėlinys virto tikru farsu. Kamuolys skriejo tai į užribį, tai kelis metrus nuo vartų, ir niekam nekilo abejonių, kad abi komandos nori pralaimėti. Toks vaizdas nepatiko net Manhaimo areną užpildžiusiems kroatų aistruoliams. Jie nušvilpė ne tik varžovus, bet ir kovoti atsisakiusią savo komandą.
Sirgalių reakcija privertė Kroatijos rankininkus atsitokėti. Per pertrauką rūbinėje I.Baličius pasakė ugningą kalbą ir antrajame kėlinyje į aikštę grįžo visai kitokia komanda. Kroatai nugalėjo ir užėmė pirmąją vietą grupėje.
Vis dėlto prancūzų buvo bijoma neveltui. Ketvirtfinalyje Kroatijos rinktinė pralaimėjo Prancūzijos ekipai ir pasitraukė iš kovos dėl medalių.
Beje, ispanų likimas buvo ne geresnis. Jie ketvirtfinalyje nusileido Vokietijos rinktinei.
Čempionai – nebaisūs
Dabartinės kartos Prancūzijos rinktinės aukso amžius jau baigiasi. Todėl ir Kroatijos rankininkams ji neatrodė tokia baisi kaip prieš šešerius metus.
„Kaubojai“ tik rungtynių pradžioje atsiliko 0:2, bet labai greitai privertė varžovus šokti pagal savo dūdelę ir pasiekė įtikinamą pergalę 30:23.
Kliūtimi netapo net tai, kad prancūzai supančiojo geriausią 2012 metų Kroatijos rankininką Ivaną Čupičių, jau pirmąją minutę raudona kortele buvo nubaustas pagrindinis gynybos ramstis Drago Vukovičius, o net neįpusėjus pirmajam keliniui susiėmęs už skaudamo kelio ant suolo nušlubavo rinktinės kapitonas Igoras Vori (tiesa, jis po kelių minučių grįžo į aikštę ir bandė padėti komandos draugams).
„Gindamiesi nepadarėme nė vienos klaidos. Puolėme truputį prasčiau, bet buvome pakankamai sumanūs ir tikslūs, - komandos žaidimą įvertino Kroatijos rankinio federacijos prezidentas Sandi Šola. – Svarbiausia, kad vaikinai tikėjo, jog gali įveikti prancūzus, kaip ir kitas komandas. Tačiau negalima atsipalaiduoti, nes pusfinalio varžovė Danijos rinktinė šiame turnyre žaidžia geriau nei Prancūzijos“.
Rankininkai tai suvokia ir patys. „Tai ne pabaiga, neturime laiko džiaugtis“, - po ketvirtfinalio mūšio sakė I.Vori.
O kad Kroatijos rinktinė nesiruošia tenkintis minimaliu federacijos iškeltu tikslu, buvo galima suprasti dar iš jos žaidėjo Marko Kopljaro žodžių, ištartų po rungtynių su ispanais: „Jei įveikėme šeimininkus, galime įveikti bet ką“.
