„Vyresnysis brolis“ iš sostinės
„Radnički“ pavadinimas – seniai ir gerai žinomas visos Europos sporto mėgėjams. Tačiau šį pavadinimą, kuris išvertus iš serbų kalbos reiškia „darbininkai“, dar praėjusio amžiaus viduryje išgarsino anaiptol ne Kragujevaco sportininkai.
Po Pirmojo pasaulinio karo visoje Jugoslavijoje suaktyvėjus organizuotam sporto judėjimui žodžiu „Radnički“ pavadinti klubai kaip grybai po lietaus dygo kone visuose pramoniniuose Serbijos miestuose. Kaip ir dera, tvirčiausiai ant kojų atsistojo 1920 metais įkurtas šalies sostinės „Radnički“ klubas, kurio sportininkai pasiekė svarių laimėjimų ne vien Jugoslavijos, bet ir tarptautinėse varžybose.
Daugiausia skambių pergalių iškovojo Belgrado „Radnički“ rankininkės. Jos septynis sykius žaidė Europos čempionių taurės finale ir tris kartus (1976, 1980 ir 1984 metais) laimėjo garbingiausią žemyno rankinio trofėjų.
Dar anksčiau – XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje – didžiausios šlovės laikus išgyveno keliskart Jugoslavijos pirmenybių medaliais pasidabinę šio klubo futbolininkai, o aštuntajame dešimtmetyje Jugoslavijos čempionais tapo ir Europos turnyruose sėkmingai rungtyniavo Belgrado „Radnički“ krepšininkai.
Beje, „darbininkas“ yra ir vienas garsiausių Europos krepšinio trenerių Dušanas Ivkovičius. Jis lankė Belgrado „Radnički“ krepšinio mokyklą ir per visą gana anksti pasibaigusią žaidėjo karjerą rungtyniavo tik šiame klube.
Iš šešėlio išlindo neseniai
Kragujevaco miesto „Radnički“ klubo garbės knygoje tokių ryškių įrašų nėra.
Verta pastebėti, kad nors šis miestas yra ketvirtas pagal dydį Serbijoje (šiuo metu jame gyvena apie 150 tūkst. žmonių), šalies sporto žemėlapyje ilgus dešimtmečius buvo pažymėtas sunkiai pastebimu taškeliu. Populiariausių žaidimų futbolo bei krepšinio varžybose Kragujevaco komandos labai retai ir nebent trumpam prasibraudavo į Jugoslavijos pirmąją lygą ir joje nespėjo palikti jokio įsimintino pėdsako.
XX amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje vos kelis sezonus Jugoslavijos pirmojoje lygoje žaidė, bet dažniau tarp antrosios ir trečiosios lygų blaškėsi „Radnički“ futbolininkai, tik du sezonus su stipriausiais kovojo „Zastava“ krepšininkai. Geriausiai miesto garbę gynė „Radnički“ tinklininkai. Jie ne tik įsitvirtino Jugoslavijos pirmojoje lygoje, bet ir devintajame dešimtmetyje laimėjo nacionalinių pirmenybių medalius.
Subyrėjus Jugoslavijos federacijai ir iš vieningų varžybų pasitraukus Kroatijos, Slovėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei kitų sąjunginių respublikų komandoms konkurencija sumažėjo, tačiau Kragujevaco sportas dar kurį laiką trypčiojo vietoje.
Kragujevaco sporto mylėtojai proveržio sulaukė tik XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje, kai Serbijos čempionais dukart tapo „Radnički“ tinklininkai, šalies pirmenybių aukso medalius keturis sezonus iš eilės laimėjo „Ekonomac“ salės futbolininkai, teisę žaisti Adrijos lygoje pirmą kartą iškovojo „Radnički“ krepšininkai, o 2011 metais pagaliau nudžiugino ir po devynių sezonų pertraukos į Serbijos superlygą grįžę „Radnički“ futbolininkai.
Arena šurmuliuodavo retai
Pakilus Kragujevaco sportui atgijo ir iki tol nedažnai aukšto lygio varžybas priimdavę „Jezero“ sporto rūmai. Jie buvo pastatyti dar 1978 metais ir tuo metu turėjo per 5 tūkstančius vietų, bet miesto komandoms nerungtyniaujant net su stipriausiais Jugoslavijos klubais šurmuliuodavo gana retai.
Vaizdas pasikeitė tik pastaraisiais metais, kai į svečius pas Kragujevaco tinklininkus, krepšininkus, rankininkus ir salės futbolininkus plūstelėjo ne tik visos geriausios šių sporto šakų Serbijos komandos. „Jezero“ arenoje vyko tinklinio Čempionų lygos mačai, salės futbolo UEFA taurės varžybos, nuolat rengiamos krepšinio Adrijos lygos rungtynės.
Šiais metais „Jezero“ sporto rūmuose antrą kartą vyko Serbijos krepšinio taurės finalo aštuoneto turnyras, ypač plataus atgarsio sulaukęs dėl Belgrado „Partizan“ bei „Crvena Zvezda“ sirgalių sukeltų neramumų. Iš sostinės atvykusiems aistruoliams apgadinus krepšinio aikštės dangą finalo rungtynės truko net dvi dienas: prasidėjo sekmadienį, o baigėsi pirmadienį. Beje, neseniai pasikeitė ir patys ‚Jezero“ sporto rūmai. 2008 metais jie buvo pertvarkyti pagal šiuolaikinius reikalavimus ir dabar gali susodinti 3570 žiūrovų.
Pernai laimėjo bronzą
Kragujevaco rankiniui, kad sulauktų pripažinimo, irgi reikėjo nueiti ilgą ir sunkų kelią. Nors „Radnički“ vyrų rankinio klubas greitai švęs penkiasdešimetį (jis buvo įkurtas 1964 metais), didžioji jo istorijos dalis praėjo rungtyniaujant ne aukščiausio lygio varžybose. Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje „Radnički“ keliskart pateko į antrąją sąjunginę lygą, bet joje užsibūdavo vos porą ar trejetą sezonų. Po to grįždavo į šiai komandai labiausiai įprastą trečiąją Jugoslavijos rankinio pakopą, tai yra pirmąją Serbijos lygą. Iširus Jugoslavijai „Radnički“ automatiškai pakilo viena pakopa aukščiau, tačiau stipriausių šalies komandų turnyras Kragujevaco rankininkams ir toliau buvo nepasiekiamas.
Istorinė diena Kragujevaco rankiniui išaušo 2007-ųjų pavasarį. Tais metais „Radnički“ užėmė antrąją vietą Serbijos pirmojoje lygoje ir pirmą kartą iškovojo kelialapį į šalies rankinio superlygą.
Porą pirmųjų sezonų joje „Radnički“ kovojo tik dėl išlikimo. Vis dėlto po to klubo vadovai rado galimybių sustiprinti komandą ir ji iš autsaiderės virto tvirta vidutinioke: nekovojančia dėl aukso, bet galinčia pagadinti nervus net ir stipriausiems šalies klubams. Savo aistruolius Kragujevaco rankininkai labiausiai nudžiugino 2010-aisiais užėmę ketvirtąją vietą ir iškovoję teisę debiutuoti EHF varžybose bei 2012-aisiais pirmą ir kol kas vienintelį kartą laimėję Serbijos pirmenybių bronzos medalius.
Penki pralaimėjimai iš eilės Kragujevacas iš rankininkų panašių rezultatų tikėjosi ir šį sezoną. Sykį laimėjus medalius, užduotis dar kartą patekti tarp prizininkų atrodė savaime suprantama, o čempionato pradžioje „Radnički“ žaidė kaip tik taip, kaip reikėjo, kad vėl kovotų dėl apdovanojimų. Kragujevaco rankininkai visą rudenį beveik nenukrypo nuo daugeliui serbų klubų būdingo ritmo: pergalė namuose ir pralaimėjimas svečiuose.
Galvojant apie garbės pakylą reikėjo ir vienos kitos pergalės išvykoje. Tačiau prasidėjus žiemai reikalai pakrypo visai į kitą pusę ir nuo gruodžio pradžios „Radnički“ neiškovojo nė vieno taško!
Per tą laiką buvo pralaimėtos visos penkerios rungtynės, o viltys atsidurti turnyro lentelės viršutinėje dalyje išsisklaidė kaip dūmas. Šiuo metu 15 rungtynių sužaidusi Kragujevaco ekipa turi tik 12 taškų ir superlygoje užima dešimtąją vietą. Nors iki čempionato pabaigos liko dar 11 turų, medalius „Radnički“ jau gali pamiršti. O šio sezono galimybių lubos, ko gero, yra ne aukštesnė kaip penktoji vieta.
Nesėkmių virtinė kainavo darbą Kragujevaco rankininkus treniravusiam Goranui Veselinovičiui. Jis šios savaitės pradžioje paskelbė paliekantis „Radnički“ trenerio pareigas. Pasitraukus G.Veselinovičiui laikinuoju vyriausiu treneriu paskirtas iki tol klubo antrajai komandai vadovavęs Draganas Štunderis.
Įveikė Graikijos klubą
Šio sezono Iššūkio taurės turnyre „Radnički“ kol kas kovojo tik su vienu varžovu. Tiesa, mače su Edesos „Pas Aeropos“ ekipa iš Graikijos rimtos kovos nebuvo – Kragujevaco rankininkai įtikinamai laimėjo abejas rungtynes. Iš pradžių „darbininkai“ nugalėjo „Jezero“ sporto rūmuose 38:25, o po savaitės pasiekė pergalę ir svečiuose 33:26.
Kragujevaco komandai šis sezonas Europos turnyruose yra trečias. Du praėjusius „Radnički“ irgi varžėsi dėl Iššūkio taurės: 2010-2011 metų sezone nugalėjo portugalų „Braga“ bei šveicarų Sankt Galeno „St.Otmar“ klubus ir tik ketvirtfinalyje nusileido kitai portugalų ekipai Lisabonos „Benfica“, o 2011-2012 metų sezone pralaimėjo jau pirmąją dvikovą slovėnų Mariboro „Branik“ klubui. Iš viso „Radnički“ Europos turnyruose žaidė 10 rungtynių ir per jas pasiekė 8 pergales.
Pasitempė ir moterys
Kragujevaco „Radnički“ pavadinimą galima pamatyti ir Serbijos moterų rankinio lygos lentelėje. Kragujevaco moterų komanda „Bambi-Radnički“ šalies superlygoje debiutavo dar anksčiau nei vyrų – 2006 metais, tačiau pirmuoju bandymu tarp stipriausiųjų neįsitvirtino ir po dviejų sezonų grįžo į antrąją šalies rankinio pakopą.
Daug sėkmingesnis buvo antrasis bandymas. 2011-aisiais „Radnički“ įtikinamai laimėjo pirmosios lygos varžybas (per 22 rungtynes surinko 42 taškus, tai yra pralaimėjo vos vienerias rungtynes), o 2011-2012 metų sezone iškart užšoko ant superlygos garbės pakylos trečiojo laiptelio.
Šį sezoną „Radnički“ moterų komanda debiutavo EHF taurės turnyre. Kragujevaco rankininkės pirmoje dvikovoje pranoko ukrainiečių Užhorodo „Karpaty“ klubą, tačiau aštuntfinalyje nusileido rusų Astrachanės „Astrachanočka“ ekipai. Beje, Kragujevace gimė ir šio miesto rankinio mokykloje karjerą pradėjo viena geriausių Europos rankininkių, Juodkalnijos rinktinės žaidėja Katarina Bulatovič.
