Trečiadienį Seime susirinkusiems sporto ir valdžios atstovams buvo pristatyta Nacionalinio stadiono vizualizacija ir projektas. Iki 2020-ųjų iškilti turintis Lietuvos sporto ir kultūros pasididžiavimas diskusijoje jau buvo palygintas su legendiniu anglų „Wembley“ stadionu.
Prioritetas - aukščiausias
„Jeigu objektas gauna nacionalinio statusą, tai jis iškeliamas į patį viršų. Tai reiškia, kad labai svarbu pasistatyti tokį objektą. Pats statusas pagrindžia reikalingumą“, - apie būtinybę užbaigti statyti Nacionalinį stadioną kalbėjo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis.
Jis pabrėžė, kad užduoti klausimo, ar reikia statyti daugiafunkcį kompleksą nebereikia. „Jis turi būti pastatytas. Pasikeitus Vyriausybei, mes radome punktą, kurio pabaigoje nurodyta: „Baigsime statyti nacionalinės reikšmės sporto objektus“, - valdžios programą citavo K. Rimšelis.
Nacionalinio stadiono statybos darbai prasidėjo dar 1987 metais. 1991-aisiais Šeškinėje prie „Akropolio“ išdygo tribūnų rėmai ir jų pamatai, tačiau daugiau darbai į priekį nepasistūmėjo. Nepadėjo net ir tai, kad 2007 metais buvo atnaujintas stadiono projektas. Vėl įsibėgėjus kalboms tapo aišku, kad lietuviams iš viso prireiks 300 milijonų litų.
„Klausimas svarstomas ketvirtą kartą. Būtent tiek kartų pristatinėjamas projektas. Visuomenė jau yra pamiršusi, ką mes statome, - kalbėjo K. Rimšelis. - Po perprojektuotu stadionu – 2 tūkstančių kvadratinių metrų plotas. Šalia stadiono – dar du stadionai lengvajai atletikai, taip pat futbolui, regbiui. Numatomi įrankių mėtymo sporto sektoriai. Perspektyvoje yra numatytas ir maniežas bei 25 metrų ilgio baseinas. Tai ne tik stadionas. Tai – viso rajono vystymo planas.“
Nacionalinio stadiono statybų kontrole užsiimtų Vidaus reikalų ministerija, o užsakovė būtų Vilniaus miesto savivaldybė.
ES parama – negarantuota
Pasak K. Rimšelio, visas Nacionalinis stadionas turėtų kainuoti 420 milijonų litų. 120 mln. jau yra investuoti, nors jų panaudojimo tikslingumu abejoja nemažai sporto ir politikos visuomenės narių. Pinigus stadionui statyti tikimasi gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų.
„2014-2020 metais parama Lietuvai padidės iki 25 milijardų. Mes norime paimti 1,2 proc. tų lėšų ir jas panaudoti statyboms“, - teigė K. Rimšelis, pabrėžęs, kad Nacionalinis stadionas kitų valstybės sektorių nenuskriaustų.
Tačiau dar ploti katučių nereikėtų – jeigu Seimo koridoriuose bus sukirsta rankomis ir sutarta statyti Nacionalinį stadioną, Lietuvos laukia rimtas iššūkis – reikės įtikinti ES komisiją, kad Nacionalinis stadionas yra vertas jų paramos.
„Po to kai lenkai prieš „Euro 2012“ čempionatą įsijautė statydami stadionus, ES pasikeitė nuomonė tokių objektų klausimu. Dabar jau nepakanka stadiono. Tačiau aš ir nesiūlau sakyti, kad tai – tik stadionas. Juk tai didžiulis daugiafunkcis kompleksas. Tai fizinio aktyvumo, kultūros vystymas“, - teigė KKSD vadovas.
„Dabar turime parengti objektą deryboms su ES komisija. Niekas negarantuoja, kad ji pritars, tačiau turime to siekti“, - teigė K. Rimšelis ir pridūrė: „Mes be ES lėšų niekada nebaigsime statyti šio objekto, kaip ir nebūtume pastatę jokio daugiaufunkcis objekto.“
„Wembley“ arba Koliziejus
25 tūkstančių sėdimų vietų įspūdingo dydžio statinys netaptų apleistas – jame vyktų sporto ir kultūrinis gyvenimas, teigia statybų šalininkai. Jie pabrėžia, kad Nacionalinį stadioną svarbu greičiau pabaigti ir dėl šalies prestižo.
„Mums nebūtų gėda priimti bet kokią rinktinę ir delegaciją. Turėsime normalų sporto kompleksą. Jeigu pasistatysime stadioną, nustosime juokinti Europą“, - kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas.
Jam antrino ir K. Rimšelis, kuris kalbėdamas apie stadiono struktūrą pareiškė: „Jis šiek tiek primena „Wembley“ stadioną“, - su legendiniu Londono stadionu, kuriame gegužės 25 dieną vyks Čempionų lygos finalas lietuviškąjį projektą palygino KKSD vadovas.
Tačiau savojo „Wembley“ Lietuva gali ir neturėti. Tokiu atveju Kultūros viceministras Evaldas Trusevičius turi kitą pasiūlymą.
„Jeigu nepasistatysime, galėsime sukurti legendą apie stadioną ir paversti jį Koliziejaus griuvėsiais“, - kalbėjo E. Trusevičius, kuris neabejoja, jog atsiradus naujajam stadionui - gyvybės ten netrūktų.
Gyvybės netrūks
„Iki birželio pabaigos ministerija pateiks informaciją apie planuojamą turinį objekte. Štai turime dainų šventę, kuri galėtų vykti Nacionaliniame stadione. Veiklos ten tikrai bus. Aš netgi nenustebčiau, jeigu kada nors ten atsirastų vietos ir darželiams. Tačiau visam tam mums reikia bendro sutarimo“, - kalbėjo E. Trusevičius.
R. Vaiginas mano, kad stadione galėtų prisiglausti sostinės sporto mokyklos.
„Vilniaus savivaldybės sporto mokyklų infrastruktūros būklė – apverktina. Ačiū Dievui, kad pajudėjo reikalai su futbolo (LFF. - Red.) stadionu, tačiau realiai neturime jokių sporto bazių. Štai atsiras Vilniaus sporto centras, kuris apims 10 mokyklų. Jų bazių išlaikymo išlaidos – penki milijonai litų. Jeigu pastatysime stadioną, čia galės atsikelti visa administracija, mokykla. Tai jau būtų penki milijonai, skirti Nacionalinio stadiono eksploatacinėms išlaidoms padengti“, - kalbėjo R. Vaiginas.
Buvęs KKSD generalinis direktorius ir dabartinis Tautinio olimpinio komiteto programos „Rio 2016” vadovas Algirdas Raslanas žiūri dar toliau. Jo manymu, Nacionalinis stadionas, su visais sporto pastatais aplink, galėtų įsilieti į Ozo gatvės rekreacinę struktūrą.
„Dabar Vilnius nori rekreacinės zonos prie Neries, tačiau Ozo kalvose yra rekreacinė zona, kurią galima plėtoti, - kalbėjo A. Raslanas.
Bijo, kad nuskriaus kitus
Nepritariantys Nacionalinio stadiono užbaigimui neslepia – jie baiminasi tokios situacijos, kad stadionas gali suryti kitiems sporto infrastruktūros plėtojimo projektams skirtus pinigus.
„Kiti sporto objektai nenukentės. Nacionalinis stadionas niekieno teisių nepažeidžia. Pinigus gaus ir Lazdynų baseinas ir kiti šalies objektai“, - kalbėjo R. Vaiginas, kuriam antrino ir K. Rimšelis, pridūręs, jog į ES fondus atsisukta būtent dėl to, kad nenukentėtų kitos šakos.
„Mums reikia išsiaiškinti, kaip bus panaudotos potribūninės patalpos. Kiek jų atiteks verslininkams? Tik tada bus galima skaičiuoti, ar įmanoma padengti eksploatacines išlaidas“, - apie Nacionalinio stadiono išlaikymą kalbėjo Sporto federacijų sąjungos prezidiumo narys Vytautas Vidmantas Zimnickas.
Jam tiksliai į šį klausimą atsakyti R. Vaiginas negalėjo. „Dar neturime visų kaštų, nes užbaigimo idėja – visai šviežia. Anksčiau buvo skaičiuojama, kad išlaidos siektų tris milijonus litų, tačiau nemanau, kad taip bus. Mano skaičiavimais, kaina būtų 6-10 milijonų. Bet mes viską užpildysime po tribūnomis, - kalbėjo jis. - Tačiau tai būtų tik papildomi pinigai. Viskas atsipirktų per kasdienę veiklą – treniruotes ir užsiėmimus.“
„Visi sutiks, kad jis neturėtų būti statomas priešinant su kitais regioninės sporto infrastruktūros plėtros projektais. Jeigu atsiras atskiras finansavimas, mes visi tai palaikysime. Tada ir turėsime vieningą nuomonę šiuo klausimu“, - teigė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požėla .
Dėmė istorijoje
Seimo narys Algis Kašėta į kalbas apie būsimą stadioną įsitraukusiems diskusijos dalyviams priminė ir nemaloniai kvepiančią Nacionalinio stadiono statybų praeitį. Jau ne kartą buvo keliamas klausimas, kur nukeliavo visi investuoti pinigai, tačiau atsakymų nėra iki šiol.
„Didžiausia problema yra nepasitikėjimas tokiu projektu. Kilo įtarimai dėl išpūstų sąmatų. Niekas kalėjime nesėdi, nors turėtų sėdėti. Tai buvo labai palankios sąlygos kažkam palengvinti gyvenimą, tačiau ne Lietuvos sportui. Tai – didžiulė gėda“, - kalbėjo A. Kašėta, įspėjęs, kad 300 milijonų litų gali nepakakti.
„Turėjome ir Valdovų rūmus, ir daugiau projektų, kurių sąmata padidėjo“, - aiškino jis.
Apie praeities šešėlius prisiminė ir Kauno „Žalgirio“ krepšininkas, dabar Seimo narys Sergejus Jovaiša.
„Jeigu tie, kurie vogė – nenumirė, tai tikiuosi, kad numirs nuo nutukimo, nes kąsniai buvo labai dideli, - nukirto jis. - Tačiau mums stadionas – būtinas. Jis vienodai svarbus, kaip ekonomikoje svarbi saugi ir švari atominė elektrinė.“
Oponentai nesusitaria
„Lietuvos ryto“ televizijai Sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis yra teigęs, kad Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Nacionalinis stadionas nedomina.
„Jie išvis nežada duoti jokių varžybų šitam stadionui“, - tuomet kalbėjo R. Kvesalaitis, tačiau Seime apsilankęs LFF prezidentas Julius Kvedaras, išgirdęs pastabą dėl tokios nuomonės, nustebo.
„Niekada nesakiau, kad futbolas nenori dalyvauti, - kalbėjo J. Kvedaras, neslėpęs, kad nėra didžiulis Nacionalinio stadiono statybų entuziastas. - Mums daug geriau būtų, jeigu sutvarkytumėt Panevėžio, Šiaulių, Kauno stadionus. Be to, ten ne tik futbolo stadionas, bet ir lengvosios atletikos takeliai.“
J. Kvedaras LFF poziciją parėmė ir tuo, kad federacijai ilgai laukti Nacionalinio stadiono pabodo.
„Kai atsibodo kalbos, mes nusipirkome sau stadioną. Dabar siekiame, kad jis turėtų ketvirtąją UEFA kategoriją“, - kalbėjo LFF prezidentas.
Futbolo klubams – per didelė prabanga
„Iš futbolo klubo pozicijos man trūksta realių ekonominių argumentų. Pradėti reikia nuo skaičių. Vizijos, vizualizacijos – viena, tačiau kai viskas gula ant popieriaus ir tampa skaičiais, tada ir galima priimdinėti sprendimus“, - teigė Vilniaus „Žalgirio“ klubo vykdančioji direktorė Vilma Venslovaitienė.
Ji pridūrė, kad namų rungtynes LFF stadione žaidžiantis „Žalgiris“ prabangos leisti rungtyniauti tokiame stadione sau negalėtų leisti.
„Mes esame geri draugai su Gdansko „Lechia“. Štai jie teigė, kad naujojo stadiono nuoma mačui – 30 tūkstančių zlotų. Čia irgi turėsime panašią kainą. Mes žaidžiame 30 rungtynių per metus. Iš kur mes gausime tokius pinigus? Mes nesame priešai, mes – per dideli vargšai“, - kalbėjo V. Venslovaitienė.
Tačiau K. Rimšelis akcentavo, kad Nacionalinis stadionas ir nėra skirtas vienam klubui.
„Nacionalinės reikšmės stadiono klausimas nėra vieno klubo kontekste. Tačiau savivaldybė gali nustatyti ir savo kainas arba netgi leisti žaisti nemokamai“, - galimybes svarstė K. Rimšelis.
