EUROLYGA

Kova dėl fondo: sporto organizacijos kratosi valdininkų siuvamo apynasrio

Sporto organizacijos ne juokais susikibo dėl Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF), kuris daugeliui jų pagrindinis finansinis veiklos šaltinis. Nevalstybines organizacijas piktina Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) noras viską paimti į savo rankas.

Daugiau nuotraukų (1)

Gintaras Nenartavičius

Jun 4, 2013, 3:04 PM, atnaujinta Mar 5, 2018, 10:17 PM

Metai tik įpusėjo, bet ne kartą karčios patirties pamokyti sporto organizacijų vadovai jau mina valstybinių institucijų slenksčius bandydami sužinoti, kas jų laukia ateityje.

Sportas jaučiasi nuskriaustas dėl to, kad kultūra sugebėjo trigubai pasididinti Kultūros rėmimo fondo lėšas, rašo „Lietuvos rytas“.

Iki šių metų ir sportui, ir kultūrai tekdavo po 1 proc. nuo akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bet pernai priimtas įstatymas padidino atskaitymus kultūros fondui iki 3 proc.

Vieni sporto atstovai į tokią valstybės politiką reagavo skausmingai ir dėl neveiklumo kaltino vieni kitus, o labiausiai KKSD, kuris nerodė pakankamai iniciatyvos.

Kiti viską vertino remdamiesi patirtimi: jei fondo lėšos padidės, sumažės valstybės tiesiogiai sportui skiriamos lėšos. Taip jau būdavo iki šiol: nuo fondo įsteigimo lėšos didėja kasmet, bet tai nereiškia, kad sportas gauna daugiau, nes Finansų ministerija bado pirštu į fondą ir sako, kad sportas pinigų turi.

Kaip bus kitąmet – dar nežinia. Seime sudaryta darbo grupė KKSRF įstatymo naujai redakcijai parengti, o apibendrinti įvairius siūlymus pavesta Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kuris bandė išsiaiškinti situaciją surengęs viešą sporto organizacijų diskusiją.

Žaidimų sporto šakos jaučiasi nuskriaustos

Pernai KKSRF lėšas sudarė 17,3 mln. Lt, kuriuos padalijo fondo valdyba. Jai pirmininkauja KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, o 4 nariai yra visuomeninių organizacijų atstovai.

Iš šių pinigų sporto šakų federacijos gavo tik 9,4 mln. Lt ir tokie skaičiai jų netenkina, nes savo sporto šakų vystymui reikia bet dvigubai daugiau. Ypač nuskriaustos jaučiasi sporto žaidimų šakos.

Asmeninės sporto šakos dar gauna paramą per Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC), kuriame yra įdarbinti geriausi sportininkai, o žaidimų atstovai, kuriems reikia parengti ir išlaikyti didesnį sportininkų skaičių, gali tikėtis tik rėmėjų pagalbos.

Tokios politikos rezultatas – daugumos sporto žaidimų šakų rinktinės pasaulio ir Europos čempionatuose smenga žemyn ir turi sunkumų net nuvykti į varžybas. Jei buvo laikų, kai rankinio, žolės riedulio atstovai kalbėjo apie olimpines žaidynes, tai dabar tai prilygsta fantastikai. Ledo ritulys irgi užleido savo pozicijas palyginus su turėtomis. Futbolas visada gaudavo daug lėšų ir tarptautinių organizacijų, bet irgi bado pirštu menką valstybės paramą.

Spragos kamšomos fondo lėšomis

Sporto federacijų atstovai labiau siunta dėl kitos tendencijos – KKSRF tapo ne sporto skatinimo, o spragų kaišymo priemone, nors pirminė fondo vizija buvo būtent sporto plėtra, o ne sporto elito finansavimas.

Tačiau atėjus krizei valstybė parama sportui vis menko, vis daugiau pinigų sportininkų pasirengimui olimpinėms žaidynėms buvo skiriama iš KKSRF, o visiems kitiems projektams nubyrėdavo tik trupiniai.

Tai skatino ir pati KKSRF valdymo struktūra, nes lemiamą žodį visada turėjo KKSD vadovas, ir jo pavaldinių parengtos programos buvo tenkinamos be diskusijų.

Taip susiklostė situacija, kad KKSD tiesiogiai gaunamos sumažėjusios lėšos tarsi ištirpdavo valdymo poreikiams, o ne sportui. O juk iki tol daugelį metų sporto šakų federacijos gaudavo lėšas tiesiogiai per KKSD, o fondas buvo galimybė aktyviausiems ir geriausiai dirbantiems gauti papildomų pinigų. Valdininkai nori valdyti

Dabartinė situacija netenkina ir KKSD, tačiau jo atstovų pretenzijos Seime surengtoje diskusijoje sukėlė sporto organizacijų pyktį.

„Departamentas yra atsakingas už fondo lėšų panaudojimą, bet turi tik vieną iš penkių balsų skirstant lėšas. Tokia situacija mūsų netenkina“, - Seime tėškė KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys.

Dar labiau nustebino jo užuomina, kad valstybės tarnautojai atitinka aukštus reputacijos reikalavimus, o visuomeninių organizacijų atstovai į fondą nieko neįneša ir už nieką neatsako.

Toks KKSD užmojis nustumti sporto organizacijas į užribį papiktino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentę Dainą Gudzinevičiūtę.

„Kodėl departamentas bijo visuomenininkų? Abejojate mūsų reputacija, nors esame pelnę savo organizacijų narių pasitikėjimą? Kodėl manote, kad valdininkų sugalvoti prioritetai svarbesni?“ - klausė olimpinė čempionė.

„Mus tenkina esama fondo administravimo struktūra, kai skirstant lėšas dalyvauja visuomenininkai, o kontroliuoja KKSD. Bet netenkina lėšų skirstymo proporcijos, nes daugiausia skiriama aukšto meistriškumo rėmimui ir beveik nieko nelieka sporto visuomenės iniciatyvoms, - teigė 80 federacijų vienijančios Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis. - Fondas buvo įkurtas kaip paskata sporto visuomenei, kad būtų skatinamas užimtumas, sveika gyvensena.“

Seimo komitetas dalyvauti rengiant įstatymo projektą pakvietė ir Nevyriausybinių organizacijų įstatymo vieną kūrėjų Šarūną Frolenko, kuris dalijosi patirtimi, kaip skirstomos valstybės lėšos kitose srityse.

Siekdamas atskleisti nevalstybinių ir valstybinių organizacijų vaidmenį jis pateikė vaizdingą palyginimą: „Kas pasikeistų, jei sporte neliktų visuomeninių organizacijų? Labai daug kas. O kas pasikeistų, jei neliktų KKSD? Tikriausiai nieko.“

Nepritarė KKSD siekiams

Pasak darbo grupės vadovės Orintos Leiputės, beveik visi politikai sutaria, kad atskaitymai į fondą didėtų nuo 1 iki 3 proc. Tokiu atveju KKSRF lėšos smarkiai išaugs, todėl ir kilo aštrių diskusijų dėl jo valdymo modelio.

Seimo narės teigimu, darbo grupė nepalaiko KKSD siekio valdyti fondą ir nori, nevyriausybinių organizacijų vaidmuo nemažėtų.

V. Vainys ir toliau tam atkakliai priešinasi: „Tokia forma neteisinga.“

„Dėl valdymo viskas yra gerai. Juk fondui pirmininkauja KKSD generalinis direktorius, kuris turi visus svertus, pasirašo sutartis“, - teigė LTOK viceprezidentas Algis Bronislovas Vasiliauskas.

Departamento vadovas liko dirbti

Kodėl KKSD stojo į atvirą mūšį su kitomis sporto organizacijomis?

Sporto užkulisiuose kalbama, kad trejus metus KKSD vadovaujantis Klemensas Rimšelis nerodo didelės iniciatyvos ginti sporto organizacijų interesų valdžios koridoriuose, o ir tą padaryti buvusiam aktyviam liberalcentristui būtų sunku dėl politinio užnugario stokos.

Po rinkimų buvo minimi bent penki kandidatai užimti šias pareigas, tačiau valdančioji koalicija dėl savo vidinių nesutarimų taip ir nesugebėjo priimti jokio sprendimo. Formaliai KKSD yra pavaldus Vidaus reikalų ministerijai, kuriai vadovauja „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas.

Kalbama, kad stipriausias K. Rimšelio koziris buvo artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai, nes sporto srityje numatyti svarbūs renginiai, o naujam vadovui reiktų laiko įsigilinti.

Aktyvūs sporto visuomenės veikėjai neslepia, kad tikėjosi iš buvusio sportininko socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus palankesnio požiūrio į sportą, bet vilčių dar nepraranda.

Dabartinę padėtį daug kur lengva pateisinti buvusiųjų vadovų sprendimais, bet sporto visuomenės atstovai turi svarių argumentų tikėtis, kad valstybės požiūris į sportą keisis.

Šiemet bendra valstybės parama sportui sumenko iki 79 mln. Lt – pernai buvo skirta 84,5 mln. Lt.

Jei politikai tesėtų pažadus ir bendra parama sportui padidėtų prašomais 20 mln. Lt, sporto organizacijos gautų ne tik pinigų, bet ir įpareigojimų įrodyti, kad jie bus išleisti prasmingai.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.