2 val. 12 min. ir 35 sek. – toks geriausias Lietuvos bėgiko rezultatas, pasiektas Frankfurto maratone dar 1997-ųjų spalį. Jau daugiau nei 15 metų niekas negali pagerinti Č. Kundroto rekordo ir, panašu, artimiausiu metu jis nebus pagerintas.
Patyrę bėgikai, išgirdę šią naujieną apie Kauno bėgimo organizatorių pažadus, turbūt ironiškai šyptelėjo: „pokštininkai“.
Dar prieš startą buvo aišku, kad šiuo metu nėra Lietuvoje tokio greito stajerio, kuris galėtų pretenduoti į rekordo pagerinimą.
Lietuva turi pajėgių bėgikių, kurios mūsų šalies garbę gina pasaulio, Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse.
Kodėl svarbiausiuose tarptautiniuose startuose maratono rungtyje nėra Lietuvos bėgikų?
Vyrai – tinginiai?
Šiuo klausimu kategorišką nuomonę turi praeityje tituluotas bėgikas, daugkartinis Lietuvos rekordininkas, bėgikės Živilės Balčiūnaitės treneris Romas Sausaitis.
„Nėra sportininkų. Vyrai tinginiai, o moterys dirba, stengiasi. Visi verkia dėl mažiausių problemų, skauda pirščiuką ar kojytę, o darbo neatlieka“, - žodžių į vatą nevyniojo lengvosios atletikos specialistas.
Pasak R. Sausaičio, nėra darbščių sportininkų, nėra ir jiems skirtų treniruočių stovyklų aukštikalnėse. Daugiau iniciatyvos turėtų imtis ir Lengvosios atletikos federacija.
„Dabar nėra jokios ruošimo programos. Iš niekur nieko neatsiranda ilgų nuotolių bėgikas. Reikia kantriai dirbti 7-10 metų, kad sportininkas galėtų pasiekti rezultatų.
Kitoje rungtyje gali atsirasti talenčiukas, kuris iškart po metų-kitų gali pasiekti aukštas vietas.
Maratonas - laikui imli rungtis.“
Treneris nesistengė priminti ir geriausių šalies stajerių pavardžių: „Nematau tokio. Ką čia apie juos kalbėti, jei jie bėga lėčiau nei moterys. Kaip galima įvardyti perspektyvų stajerį, kuris atsilieka nuo merginų? Jos yra darbštesnės, labiau motyvuotos. Vaikinai tingi, jie nori rezultato, bet nenori darbo“, - tiesiai šviesiai savo nuomonę išsakė R. Sausaitis.
„Tai kvailas sprendimas, kuris rodo organizatorių žemą lygį. Norint tokį sportininką pakviesti į maratoną, jie tokiam sportininkui turėtų skirti mažiausiai 10 tūkstančių litų, nekalbant apie prizinius fondus.
Galiausiai tai paprasčiausias blefas. Aš galėjau pasiskelbti bėgimo rėmėju ir skirti 100 tūkstančių litų už rekordo pagerinimą, nes šiuo metu tą padaryti paprasčiausiai yra nerealu.
Norint pasiekti Lietuvos rekordą, reikia sąlygų, konkurencijos.“
Pasak trenerio, kitoje olimpiadoje Brazilijoje maratono rungtyje tik lietuvės gins šalies garbę.
„Prieš 2016-uosius turėsime penkias kandidates, kurios pretenduos pasiekti A normatyvą ir realu, kad visos jos pateks į Rio de Žaneire vyksiančią olimpiadą. Vyrų gretose nematau tokių, kas galėtų pakliūti į olimpines žaidynes“, - teigė R. Sausaitis. Nėra ruošimo sistemos
Kiek optimistiškesnis šia tema yra kitas žinomas bėgimo treneris Povilas Rakštikas.
„Laiko juk iki kitos olimpiados dar yra. Jeigu perspektyviems sportininkams bus suteiktos sąlygos, jie potencialiai gali įvykdyti olimpinį normatyvą ir galėtų bėgti maratoną Rio de Žaneire.
Tai nepriklauso vien tik nuo trenerio ar sportininko, turi būti sistema. Labai svarbus yra aplinkos palaikymas. Jeigu bėgikas jaučia, kad jo rezultatai, tikslai ir pastangos nieko nedomina, jis praras motyvaciją. Kita vertus, sportininkas turi pasižymėti stipriu, užgrūdintu charakteriu.
Be to, vyrų ir moterų normatyvai nėra lygūs. Vyrams olimpinių žaidynių kvalifikacijos riba yra labai aukšta, bėgikai turi lygiuotis į Afrikos stajerių laiką. Tam, kad lietuviai pasiektų tokį lygį, turi būti aplinkos palaikymas. Talentingų bėgikų visada atsiras“, - mano treneris P. Rakštikas.
Londono olimpinių žaidynių maratono A lygio vyrų normatyvas – 2 val. 15 min., o moterų – 2 val. 37 min.
Anot specialisto, praeityje Lietuvą garsino būrys gerų stajerių, nes buvo jų ruošimo sistema, atitinkamos sąlygos tobulėti, sportininkai galėjo išvykti į specialias treniruočių stovyklas.
Geriausias bėgikas uždarbiauja Anglijoje
Greičiausias praėjusių metų maratonininkas 26-erių Kęstutis Jankūnas šiemet savo trenerio jau nebedžiugina aukštais rezultatais varžybose. Sportininkas buvo priverstas emigruoti į Angliją ir duonai užsidirbti visiška su sportu nesusijusia veikla.
26-erių Kęstutį Jankūną būtų galima vadinti vienu perspektyviausių stajerių, jo pernai pasiektas rezultatas geriausias šalyje. Lenkijoje sportininkas maratoną įveikė per 2 val. 22 min. 47 sekundes.
„Kęstutis galėjo pasiekti ir geresnį rezultatą, tačiau Lenkijoje vykusiame maratone neapskaičiavo savo jėgų ir per greitai bėgo pirmąją dalį“, - teigė jo treneris Kazys Šaulys.
„Norint aukštų rezultatų, reikia pinigų treniruočių stovykloms, pasiruošimui. Deja, mes nei jų, nei rėmėjų neturime. Bėgikui reikėjo išlaikyti šeimą, o iš profesionalaus sporto to padaryti neįmanoma, tad K. Jankūnas buvo priverstas palikti Lietuvą ir išvyko į Angliją“, - nelinksmai kalbėjo treneris.
Lengvosios atletikos treneris vylėsi, kad netolimoje ateityje situacija pasikeis, o perspektyvus bėgikas dar grįš į sportą.
Perspektyvos nėra džiuginančios. Tokių istorijų kaip K. Jankūno - ne viena.
Arčiausiai Č. Kundroto rekordo 2006-aisiais bėgo Mindaugas Pukštas, kuriam trūko vos 17 sekundžių.
Tačiau pastarųjų penkerių metų geriausi sezono rezultatai rekordais nekvepia, sportininkai maratoną įveikdavo lėčiau nei per 2 val 20 min.
Dabartinis pasaulio rekordas priklauso Patrickui Makau iš Kenijos. Jis Berlyne 2011 m. atbėgo per 2 val. 3 min. 38 sekundes.
