- Ir taip, ir ne. Turas – labai sunkios varžybos, ir jose reikia pasirodyti gerai. Šįmet gegužės mėnesį jau važiavau „Giro“. Pirmą kartą per tą patį sezoną viena po kitos laukia dvi tokios atsakingos lenktynės. Italijoje neblogai sekėsi, bet norėtųsi ir čia neblogai pasirodyti. Po „Giro“ reikėjo laiko atsistatyti, bet dar nežinau, ar jau visiškai atgavau jėgas. Ar gerai, ar blogai važiuosis, pamatysim tik per lenktynes. Aišku, startuoti „Tour de France“ kiekvienam dviratininkui yra didelė garbė. Ypač per tokias jubiliejines šimtąsias lenktynes. Smagu, kad komanda mane pasirinko. Bet dabar turiu jos nenuvilti. Jeigu bus geri rezultatai, labai džiaugsiuosi. Bet jeigu blogi, galbūt gailėsiuosi, kad iš viso stojau į startą. Tikėkimės geriausio. - Su „Tour de France“ pirmąsyk susipažinote dar 2011-aisiais. Tuomet net komandos vadovui neslėpėte, jog prisibijote šių varžybų. Kas pasikeitė per pastaruosius du sezonus?
Startuoti viename iš didžiųjų turų (daugiadienėse „Giro d'Italia“, „Tour de France“ ir „Vuelta e Espana“ lenktynėse – Red.) visuomet yra labai didelė atsakomybė.
„Tour de France“ yra dviračių sporto viršūnė. 2011-aisiais tik pradėjau profesionalo karjerą, todėl kai paskutinę savaitę gavau kvietimą į šį turą, tikrai buvo labai neramu. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu pradinukas turėtų iš karto laikyti 12-os klasės egzaminą? Tuomet jaučiausi panašiai. Dabar tikrai jau turiu daugiau patirties, todėl nėra taip baisu (juokiasi). Ir pernai, ir šiemet su komanda neblogai pasirodėme „Giro“, turiu daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Tikrai daug drąsiau jaučiuosi, ir tikiuosi, kad čia seksis. Stengsiuosi padaryti viską, kad komanda galėtų gerai pasirodyti. - Neliūdna, kad lenktynėse nebus su kuo pasikalbėti lietuviškai? - Taip, bus liūdnoka. Ir pernai „Giro“, ir pirmąsyk „Tour de France“ kompaniją man palaikė Tomas Vaitkus. Kartu su juo važiuoti buvo tikrai daug linksmiau. - Bet galbūt dabar tik Jūs vienintelis jau priklausote pasaulio dviračių elitui?
- Lietuvoje tikrai yra pajėgių plento dviratininkų. Nedaug, bet yra. 6-7 lietuviai drąsiai gali varžytis su stipriausiais pasaulyje. Savaitgalį Utenoje vyko Lietuvos čempionatas. Buvo tikrai sunkios varžybos, ir man nepavyko grupinėse lenktynėse laimėti medalio (ant garbės pakylos užlipo T.Vaitkus, Ignatas Konovalovas ir Evaldas Šiškevičius – Red.). Labai džiaugiausi, kad Tomas vėl laimėjo Lietuvos čempionatą. Jis tikrai to vertas. Tikiuosi, kad kitais metais ir Ture mūsų jau daugiau startuos. Aišku, mes, lietuviai, esam dideli, labai sunkiai kylam į kalnus. Bet neabejoju, kad ateityje atsiras ir tų, kurie galės sėkmingai užlipti į kalnus. - 2011-aisiais su komandos draugais Paryžiuje užlipote ant nugalėtojų pakylos, kai „Garmin“ tapo stipriausia komandų įskaitoje. Kaip vertinate galimybes pakartoti šį triumfą? - Mūsų šansai gana neblogi. Šįmet vėl turime tikrai pajėgią sudėtį. Komandinėje įskaitoje skaičiuojami trijų geriausių dviratininkų rezultatai. Kiekviename etape trys pirmieji komandos nariai turi atvažiuoti kuo arčiau lenktynių nugalėtojo. Tris savaites privalai turėti 3 – 4 dviratininkus, kurie nuolatos būtų priekyje. Tai nėra lengva. Bet tikimės, kad vėl neblogai pasirodysime per komandines atskiro starto lenktynes (2011-aisiais „Garmin“ laimėjo šį etapą – Red.). Elizėjaus laukuose užlipti ant pakylos būtų labai garbinga. Tikrai norėtųsi tą pakartoti. - 2011-aisiais lenktynėse teko atlikti patį juodžiausią darbą. Tuomet daug laiko praleidote, važiuodamas pagrindinės grupės smaigalyje. Ar Jūsų vaidmuo šįmet bus kitoks? Priekyje dažniausiai važiuoja jauni, kurie dar neturi patirties. Galų gale man pirmamečiui buvo ir saugiausia ten važiuoti (šypteli).
Tuomet turėjau daug padėti komandos lyderiui Thorui Hushovdui. Jis buvo perėmęs geltonus lenktynių lyderio marškinėlius, todėl visa komanda stengėmės kuo ilgiau juos išlaikyti. Šįmet vaidmuo bus panašus. Nesu tarp komandos lyderių, o esu tarp pagalbininkų. Būsim darbiniai varikliukai. Bet ir „Giro“ šįmet tas pats buvo. Jeigu pasitaikys etapas, kai komanda pasakys – bandyk savo šansą, reikės pamėginti jį išnaudoti. - Per profesionalo karjerą labiausiai išgarsėjote „Giro“ lenktynėse. Pernai Italijoje jau teko apsivilkti ir rausvus lyderio marškinėlius, o šįmet šiose lenktynėse laimėjote 11-ą etapą. Ar trasos Italijoje jums parankesnės už Prancūzijos kelius? - Galbūt „Giro“ jaučiausi labai gerai ir man čia sekėsi. Svarbiausiuose turuose konkurencija tikrai labai didelė, ir čia startuoja patys stipriausi varžovai. Norėdamas laimėti etapą tokiose lenktynėse tikrai turi labai pasistengti. Šįmet prieš „Giro“ dar buvo pavykę laimėti vieną etapą „Tour de Romandie“ lenktynėse, todėl tikrai netrūko pasitikėjimo savimi. Kai Italijoje komandos lyderis (R.Hesjedalas – Red.) prarado šansus kautis dėl pergalės bendroje įskaitoje, mums buvo atrištos rankos. Komanda pasitiki manimi. Jeigu mato, kad man parankesnė trasa, tą dieną galiu važiuoti sau. „Giro“ etapuose kartais nėra tokio dviratininko, kuris galėtų užkilti į kalną ir po to dar sėkmingai finišuoti. Užlipti į kalną gali daug kas, bet finiše jie galbūt jau nėra tokie stiprūs. Geri sprinteriai per kalnus dažniausiai nepervažiuoja. Esu universalesnis, todėl pasitaikius gerai dienai, komanda suteikia progą man pasireikšti. „Giro“ man sekėsi, ir pavyko laimėti. - Patys dviratininkai dažnai pripažįsta, jog „Giro“ trasos yra sunkesnės, o „Tour de France“ pranašumą lėmė tik milžiniška reklama ir rinkodara. Ar pritariate šiai nuomonei? - Varžybų trasa gali būti sudėtinga, bet lenktynes sunkiomis padaro patys sportininkai.
„Giro“ vyksta gegužės mėnesį, kai dar tik prasideda sezonas. Dauguma stiprių dviratininkų lenktynes Italijoje vertina kaip savotišką pasirengimą visam sezonui. Jie atvyksta į „Giro“ dar ne pačios geriausios sportinės formos. Po šių lenktynių prasideda taip vadinama superkompensacija, kai žmogus atsigauna, pailsi ir po mėnesio jau pasiekia aukščiausią sportinę formą. „Tour de France“, aišku, geriausiai išreklamuotos varžybos. Bet čia susirenka patys stipriausi. Kiekviename etape bet kuriam dviratininkui pakliūti į pirmąjį dvidešimtuką yra puikus rezultatas. Todėl lenktybės Prancūzijoje būna daug nervingesnės ir sunkesnės. Čia visi važiuoja daug agresyviau, nesvarbu, ar kalnais, ar lyguma. Sutinku, kad „Giro“ trasos sunkesnės, bet patys dviratininkai „Tour de France“ padaro sunkiausiomis lenktynėmis. - „Garmin“ garbę šįmet gins Danas Martinas, Tour of Catalunya“ nugalėtojas, Ryderis Hesjedalas, 2012-ųjų „Giro“ čempionas ir Andrew Talansky, kuris užėmė antrąją vietą per „Paris-Nice“ lenktybes. Kuris iš jų bus komandos lyderis? – Su tais lyderiais visko būna: jam gali pasitaikyti juoda diena ar jis gali griūti. Matėte, kas mums šįmet nutiko „Giro“ – turėjome vieną lyderį (R.Hesjedalą – Red.), bet jis iškrito. Todėl dabar mūsų komandos vadovas jau nenori išskirti ir kalbėti tik apie vieną lyderį. Turime pajėgią sudėtį, ir bet kuris gali iššauti. Komandoje netrūksta talentingų jaunų dviratininkų. Galbūt mums pavyks į Paryžių atvažiuoti su baltais marškinėliais (geriausiam iki 23-ejų metų dviratininkui „Tour de France“ skiriamas prizas – Red.). Bet kol kas tikrai anksti kalbėti apie rezultatus. Visos lenktynės nenuspėjamos, nes jas kuria patys sportininkai. Niekuomet nežinai, kaip viskas gali pasisukti. Būtų smagu varžybas baigti su pakelta galva. - Lenktynių favoritu jau vadinamas Chrisas Froomas. Ar pritariate, kad Kenijoje gimęs 28-erių britas iš „Sky“ ekipos turi daugiausiai šansų triumfuoti bendroje įskaitoje? - Šiose varžybose svarbiausia turėti stiprią komandą ir išvengti visų nesėkmių. „Sky“– labai stipri komanda, todėl tikrai daug šansų, kad Ch.Froomas Paryžiuje gali būti pirmas. Bet jis turės ką veikti, nes lenktynėse jam tikrai netruks stiprių varžovų. Nenoriu labai pūstis, bet nustebinti gali ir mūsų komanda.
