Prieš porą savaičių duris atvėrusiame rekonstruotame „Girstučio” plaukimo centre jau pasiekti pirmieji rekordai.
Moderniausiame šalies baseine Kaune savaitgalį baigėsi atvirasis Lietuvos plaukimo čempionatas.
Varžybose dalyvavo plaukikai iš septynių šalių. Lietuviams neteko raudonuoti priimant svečius – užsieniečiai išbandė 50 m ilgio baseiną, kuriuo tikrai galime didžiuotis.
Bet svaigti nuo skaisčiai spindinčių „Girstučio” plytelių taip pat nereikėtų. Baseino atidarymas – tik pirmasis žingsnis tolimos vizijos link.
„Šio plaukimo centro atidarymas turi paskatinti mūsų sporto šakos atgimimą visoje šalyje, – lrytas.lt sakė Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. – „Girstučio” baseinas – geras stimulas kitiems miestams, kad ir jie pasistengtų.”
Žvaigždės – po 10 metų
Kai Londono olimpiadoje Rūta Meilutytė pasidabino auksu, plaukimo tema tapo ypač populiari. Baseinai Lietuvoje parūpo ne tik paprastiems mirtingiesiems, bet ir Vyriausybei, Seimo nariams. Visi panoro sukurti kalvę, kurioje būtų auginamos ateities meilutytės.
„Turėjome Arvydą Sabonį, Virgilijų Alekną, o dabar turime Rūtą. Bet tokie žmonės gimsta kartą per penkiasdešimt ar dar daugiau metų.
Tai – genijai. Rūta – išskirtinis talentas, todėl nereikia jos tapatinti su kitais”, – perspėjo M. Špokas.
LPF generalinis sekretorius pats dalyvavo dar 1996-ųjų Atlantos olimpinių žaidynių plaukimo varžybose ir dabar siūlo mažiau svaičioti apie naujas meilutytes, o apsiginkluoti kantrybe.
„Šis baseinas – didelis impulsas Kaunui. Jis padės išauginti aukšto meistriškumo plaukikų, – neabejojo M. Špokas.
– Bet turime suprasti, kad tai – ilgas procesas. Jis trunka iki dešimties metų.”
Nereikės keliauti svetur
Vienas didžiausių „Girstučio” baseino privalumų – galimybė mūsų plaukikams visą sezoną treniruotis Lietuvoje.
Anksčiau norėdami tinkamai pasirengti svarbiausiems sezono startams lietuviai būdavo priversti vykti svetur, o dabar juos priglaus Kaunas.
„Čia sąlygos tikrai geros, baseinas atitinka visus treniruotėms keliamus reikalavimus. Dabar jau nėra didelio reikalo vykti į Latviją ar Lenkiją, – džiaugėsi M. Špokas. – Ir jaunimo, suaugusiųjų pasaulio čempionatams mūsų sportininkai dabar visą vasarą rengsis gimtinėje.”
Bet geresnėmis sąlygomis kol kas gali džiaugtis tik profesionalūs atletai, o ne visi Lietuvos plaukimo mėgėjai. „Girstučio” baseinas išsprendė tik keletą šios sporto šakos problemų.
„Norėdamas pasportuoti aukščiausio lygio reikalavimus atitinkančiame baseine vilnietis ar klaipėdietis dabar privalo vykti į Kauną. Tai nėra gerai”, – įsitikinęs M. Špokas.
Pergalėms būtinos sąlygos
Lietuvos žiniasklaidoje jau ne kartą buvo rodomi reportažai apie nušiurusią olimpinio vicečempiono kanojininko Jevgenijaus Šuklino treniruočių bazę Visagine.
Ne ką geresnėmis sąlygomis Kaune anksčiau treniravosi ir R.Meilutytė.
Po Londono olimpinių žaidynių buvo daug kalbama, kad būtina padėti atletams, tačiau visi pažadai dažniausiai liko tik pažadais.
„Tegul grūdinasi, daugiau medalių laimės”, – ironizavo ne vienas lietuvis, iš arčiau susipažinęs su atgrasia olimpinius medalius iškovojusių atletų kasdienybe.
„Tai – juokas pro ašaras. Niekas tikrai nenori leisti savo vaiko į baseiną, kuris neatitinka higienos reikalavimų, jo konstrukcijos gali kiekvieną akimirką sugriūti, – pažymėjo M. Špokas. – Taip mes tik juokiamės iš savęs.”
LPF vadovas neabejoja, kad iš landynes primenančių treniruočių bazių pakilti į sporto viršūnę Lietuvos atletams padėjo tik neeilinis talentas ir įžvalgūs treneriai.
„Dabar Rūta treniruojasi geriausioje Anglijos plaukimo mokykloje pas vieną geriausių Europos trenerių.
Lietuvoje ji nebeturėjo kur tobulėti, todėl privalėjo išvykti, – priminė M. Špokas. – Savo pergales R. Meilutytė pasiekė ne treniruodamasi Lietuvoje, o svetur turėdama visas profesionalams būtinas sąlygas.”
Iš tūkstančio – viena žvaigždė
Po R. Meilutytės triumfo Londone į baseinus panoro užsukti tūkstančiai tėvų su vaikais.
Bet daugelis netrukus persigalvojo, kai pamatė siaubingą Lietuvos baseinų būklę. Tai didžiausias trukdys, stabdantis plaukimo sporto plėtrą šalyje.
„Ilgai besitreniruojantys atletai nekreipia dėmesio į estetinį grožį, bet ir jiems reikia tinkamų sąlygų.
Pirmą kartą atėjusiems vaikams ir tėvams vaizdas labai svarbus. Nepamirškime, kad mums dėl vaikų rungtis tenka ir su kitais būreliais, kurie gali pasiūlyti geresnes sąlygas”, – neslėpė M. Špokas.
LPF vadovas mano, kad pritraukti daugiau vaikų į baseinus gali padėti tik į masiškumą orientuotos specialios programos.
„Norėdamas atrasti gerų sportininkų, pirmiausia turi siekti masiškumo. Jeigu iš šimto vaikų atsiras vienas geras plaukikas, o tuos šimtus vilios daugybė baseinų mūsų rajonuose, pasaulyje galime būti dar labiau girdimi negu dabar po Rūtos rekordų”, – įsitikinęs M. Špokas.
Atsiliekame nuo kaimynų
„Girstučio” baseinas Lietuvos plaukimo žemėlapyje dabar pažymėtas ryškiausiai.
Puikią plaukimo bazę turi ir Alytus, pasigirti savo sąlygomis gali Anykščiai, kur treniruojasi pasaulio čempionato prizininkas Giedrius Titenis.
„Giedrius – puikus pavyzdys, kodėl ir nedideliuose mūsų miesteliuose būtinai reikia baseinų. Jis įrodė, kad ir iš Anykščių įmanoma įsiveržti į pasaulio plaukimo elitą”, – sakė M. Špokas.
Bet šalies žemėlapyje vis dar daugiau juodųjų dėmių, kurios parodo milžinišką šalies atsilikimą net nuo artimiausių mūsų kaimynių – Latvijos, Lenkijos, Estijos.
„Nuo Europos atsiliekame gal 20 kartų. Dabar šalyje turime 44 valdiškus baseinus, tačiau jų būklė nėra gera, – neslėpė LPF vadovas. – Ką darysite, jei pas jus atvyks kolega iš užsienio, įpratęs prie aukšto lygio baseinų? Kur jūs jį nusivesite Vilniuje? Į Lazdynų baseiną? Bet ten plaukioja tik ekstremalai.
Vilniui reikėtų turėti tris „Girstučio” lygio plaukimo kompleksus.
Europoje įprasta, kad miestas, kuriame yra bent 50 tūkstančių gyventojų, privalo turėti ir gerą baseiną.
Tačiau pas mus to nėra.”
Daugiausia skenduolių
LPF generalinis sekretorius įsitikinęs: šalies valdžia iki šiol nesuvokia baseinų reikšmės.
Jie skirti ne tik ugdyti profesionalus, bet ir mokyti plaukti mėgėjus.
„Pasaulyje pirmaujame pagal skenduolių skaičių. O kiek žmonių būtų galima išgelbėti, jeigu visi rajonai turėtų baseinus? Juk taip valstybė nepatirtų ir tų nuostolių, kai beprasmiškai žūva mokesčių mokėtojai”, – sakė M. Špokas.
Jo teigimu, „Girstučio” baseine tik apie 30 procentų laiko treniruosis profesionalūs sportininkai, o visas kitas laikas bus skirtas kauniečiams ir miesto svečiams.
