Akinamai baltu kaip jo šypsena BMW automobiliu J. Šuklinas pasitinka Visagino pakraštyje ir moja važiuoti iš paskos.
Vos ketvirtą dešimtį skaičiuojančiame mieste prabėgo J. Šuklino vaikystė ir jaunystė.
Jevgenijui buvo tik treji, kai jo tėvas Timofejus gavo paskyrimą dirbti Ignalinos atominės elektrinės statybose ir su žmona Liubove ir pametinukais dukterimi ir sūnumi nuo Uralo kalnų Rusijoje persikėlė gyventi į Lietuvą.
Irkluodavo ir žiemą
Gyvenimo iki tol kanojininkas nelabai pamena, užtat prisimena viską, kas susiję su Visaginu, ir net pasakoja miesto istoriją. Iš viršaus miestas turėjo atrodyti lyg drugelis, tačiau buvo pastatytas tik vienas sparnas, o kitas taip ir liko nepradėtas.
Nepastatyti ir du Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai, o paleisti tik du.
„Jei būtų buvę pastatyti visi, niekas nebūtų drįsęs uždaryti elektrinės, nes ji elektra būtų aprūpinusi visą Europą ir uždarymas būtų per brangiai kainavęs”, – lyg tikras žinovas aiškina 27 metų J. Šuklinas.
Prie Ignalinos atominės elektrinės, kur vanduo neužšaldavo net spiginant 25 laipsnių šalčiui, žiemą jis irkluodavo ir tuomet, kai nuo panosės nutįsdavo varvekliai. Rankos grubdavo nuo šalčio, tačiau būsimasis daugkartinis Europos čempionas vis tiek tvirtai laikydavo irklą.
„Šalta būdavo tik iš pradžių – atrodydavo, kad kas kaulus laužo. Bet pairklavęs sušildavau, o treniruotės pabaigoje būdavo net karšta”, – treniruotes šaltyje ant vandens prisimena J. Šuklinas.
Vaikystė prabėgo prie ežerų
Pirmoji stotelė – Visagino ežeras. Akinamai baltas BMW sustoja šalikelėje prie pušyno.
„Galima ramiai palikti daiktus automobilyje – niekas nevogs. Čia visur įrengtos kameros. Neprisisegus diržo taip pat nereikėtų važinėti – policija per kameras viską mato ir baudžia”, – paaiškina kanojininkas.
Nuo Visagino ežero pavadinimą gavo ir sovietmečiu Sniečkumi vadintas miestas. Pavadinimo kilmė – nuo žodžių junginio „visi ginasi”, mat legendos byloja, kad ežere kadaise knibždėte knibždėjo gyvačių, nuo kurių tekdavo gintis.
Karštą vasaros dieną ežero pakrantę nutupia poilsiautojai. Vasarą prieš 17 metų ir Jevgenijus su draugais gulinėjo paežerėje, kai pamatė plaukiančią kanoją. Dešimtmetis tada dar neskyrė baidarės nuo kanojos, o sportas ant vandens jam pasirodė itin viliojantis, todėl netrukus patraukė į irklavimo bazę.
Ne vienas toks buvo, bet kiti neužsibuvo – nuo kanojos atbaidė sunkus kasdienis darbas. O Jevgenijus užsispyrė ir irklavo, nors pirmuosius juodo darbo vaisius ėmė skinti tik po gero dešimtmečio.
„Mes net juokaujame, kad pusė šito ežero vandens – irkluotojų prakaitas, nes daug metų čia prakaituojame. Ir aš, ir kiti, ir kiek dar iki mūsų irkluotojų buvo.
Miestui jau beveik 40 metų ir mūsų bazei tiek pat: atvažiavo pirmieji gyventojai, pastatė vagonėlius valtims ir ėmė sportuoti. Kai kurie sportuoja iki šiol”, – vesdamas bazės link per ežero pakrante nusidriekusį pušyną pasakoja J. Šuklinas.
Jam atrodo, kad pats likimas parinko jam kanojininko dalią.
Grynas oras ir vanduo jį traukė nuo vaikystės – dviračiais su draugais jau buvo išmaišęs visus aplinkinius pušynus. Šalia miesto – gal dvi dešimtys ežerų, todėl kaskart traukdavo vis prie kito, likdavo stovyklauti.
Kanoja buvo šis tas nauja. Vėjas švilpia galvoje ir ausyse, kai valtis greit slysta vandeniu, azartas lėkti dar greičiau ir vis gerėjantys šio sporto rezultatai J. Šukliną užlaikė ilgam.
Tiesa, sportuodamas gimtajame Visagine jis vengia ežero pakrantės, kurią taip mėgsta poilsiautojai – paprastai irkluoja palei kitą. „Nesinori čia irkluoti – tu dirbi, tau sunku, karšta, o žmonės poilsiauja, gulinėja sau, deginasi”, – šypteli kanojininkas.
Buvo vasarų, per kurias jis taip nė karto ir neišsimaudė ežere, nors diena po dienos jame irklavo.
„Dabar kartais po treniruotės įšoku nusimaudyti, nes bazėje dušo neturime. Gerai, kad bent vasarą galime įšokti į vandenį ir atgauti jėgas”, – sako Jevgenijus.
Treniruojasi senoje bazėje
„Čia turėjo būti nauja bazė, – linkteli į pakrantėje išartą plotą J. Šuklinas. – Ir projektas jau buvo, ir statybos suplanuotos, bet viskas sustojo. Nebepastatys.”
Senosios bazės prieigose lojimu pasitinka du skardžiabalsiai šunys ir į juos jokio dėmesio nekreipiantis baltas katinas žaizdotomis ausimis.
Įvairiaspalvių metalinių vagonėlių spalvos bėgant metams nuo saulės ir lietaus išbluko kaip ir du linksmi piešiniai ant jų durų. Tai metais vyresnės Jevgenijaus sesers Svetlanos palikimas. Ji taip pat irklavo šioje bazėje, bet prieš šešerius metus išvyko į JAV ir į kanoją nebelipo.
Jevgenijus sesers nematė visus tuos metus, todėl šiemet tvirtai apsisprendė – rugsėjo pradžioje iškart po pasaulio čempionato Vokietijoje skris pas ją į Arkanzaso valstiją. Net bilietą iš anksto nusipirko, kad planai staiga nepasikeistų.
Prie ežero pakrantės bazėje pririštos motorinės valtys, atrodo, nebegali plaukti.
Tačiau jomis paskui auklėtinius vis dar zuja treneriai.
Viename vagonėlyje užrakintos baidarės ir kanojos. Jame – ir vardinė J. Šuklino kanoja, iš visų labiausiai blizganti.
„Noriu, kad kanoja būtų tvarkinga. Net plaukdamas pasiimu baltus rankšluosčius, kad ją nuvalyčiau. Bet kanoja man – daiktas, nesužmoginu jos. Nesuprantu žmonių, kurie net su savo automobiliu pasikalba”, – juokiasi J. Šuklinas.
Tai ne pagrindinė Europos čempiono kanoja. Pagrindinė iškart po Lietuvos irkluotojui pergalingo Europos čempionato Portugalijoje iškeliavo į Rusiją, Kazanę, kur liepos pradžioje vyks universiada.
„Bet ir šita gera”, – sako J. Šuklinas.
Visagino irklavimo bazės treniruoklių salė viename iš spalvą praradusių metalinių vagonėlių – tokia nutriušusi, kad, atrodo, dar kartą paminkius dešimtmečius skaičiuojančius treniruoklius jie visiškai sudūlės.
J. Šuklinas čia treniruojasi ne todėl, kad neišgali treniruotis kitur – jau dešimtmetį pinigų pasiruošti varžyboms jam skiriama užtektinai.
Olimpietis gali sau leisti treniruotis Portugalijoje ar kitur, kur šilta. Tačiau ne visada pats nori ten važiuoti – jei jam finansavimo pakanka, rinktinės bičiuliams ne visada pinigų atsiranda.
„Vienam treniruotis nėra smagu, – aiškina. – Neturi su kuo pasivaržyti, pasišnekėti. Kartą viešbutyje iš viso vienas gyvenau. Visame viešbutyje buvau vienintelis svečias. Skaičiavau valandas, kada grįšiu namo, buvo labai liūdna.”
Nors Visagino irklavimo bazei daugiau metų nei pačiam kanojininkui, savo mieste jis dažnai treniruojasi vien dėl to, kad jam ten patinka. Čia – šeima, draugai ir viskas sava.
Jis turi butą Vilniuje, kurį įsigijo pernai Londono olimpiadoje iškovojęs sidabrą ir gavęs 250 tūkst. litų premiją.
Bet sostinėje J. Šuklinas gerai jaučiasi tiktai dieną kitą.
Paskui jis pavargsta nuo nuolatinio šurmulio, automobilių spūsčių ir skuba grįžti į Visaginą. Ten – ramiau. Tik rimtoms treniruotėms tai nėra geriausia vieta, nes laikytis sportinio režimo ir po treniruočių normaliai pailsėti vis trukdo krūvos reikalų.
Per 20 tūkstančių gyventojų turinčiame Visagine J. Šuklinas – tikra žvaigždė. Bet niekas nebaksnoja į jį pirštais, o tiesia ranką, kad paspaustų ir padėkotų už dideles pergales.
Jevgenijus šypsosi akinama šypsena ir su kiekvienu kalbasi lyg su geriausiu draugu.
„Esame viena didelė šeima – žmonės vis palinki man sėkmės, pasveikina su pergalėmis.
Po Londono žaidynių jie laukė iki išnaktų, kol grįžau, kad galėtų pasveikinti. Buvo labai malonu”, – kalba kanojininkas, mėgstamo Visagino nenorintis iškeisti į jokį didmiestį ir pasvajojantis apie nuosavą namą prie ežero.
Juk visas jo gyvenimas prabėgo šalia vandens.
Startuoja universiada
J. Šuklinas yra vienas tituluočiausių Lietuvos sportininkų rytoj Kazanėje (Rusija) prasidedančioje universiadoje.
Tokių mūsų šalies studentų komandoje bus ir daugiau: tris kartus Europos čempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis, Europos čempionės irkluotojos Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė bei vicečempionai Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris, pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas ir plaukikas Giedrius Titenis, Europos lengvosios atletikos vicečempionas šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys, Europos dziudo pirmenybių prizininkas Karolis Bauža.
Krepšinio turnyre dalyvaus Dainiaus Adomaičio treniruojama komanda, kurios sudėtyje: Adas Juškevičius, Vytenis Čižauskas, Šarūnas Vasiliauskas, Eimantas Bendžius, Gediminas Orelikas, Mindaugas Kupšas, Vaidas Čepukaitis, kiti profesionalūs krepšininkai.
