Porinių dviviečių valčių varžybose pirmąją vietą iškovojusios D. Vištartaitė ir M. Valčiukaitė per kiek daugiau nei mėnesį savo rankose laikė jau po antrąjį aukso medalį.
Birželio pradžioje jos buvo stipriausios Europos čempionate.
„Europos čempionatas yra čempionatas, o universiada – studentų varžybos. Europos čempionatui buvome labai gerai pasiruošusios“, - tvirtai rankoje laikydama aukso medalį šypsojosi D. Vištartaitė.
Pailsėti sportininkai neturės daug laiko. Kitą savaitgalį Šveicarijoje vyks pasaulio taurės etapas, o rugpjūčio pabaigoje – pasaulio čempionatas Pietų Korėjoje.
„Pats svarbiausias startas“, - nusišypsojo M. Valčiukaitė, pagalvojusi apie artėjančias planetos pirmenybes.
Ši universiada buvo pirmoji, kai į programą įtrauktas irklavimas. Ir tuo pačiu paskutinė M. Griškoniui. Universiadoje sportininkai gali dalyvauti iki 28 metų amžiaus. M. Griškoniui šiuo metu 27-eri.
„Varžovai buvo pažįstami iš olimpinių žaidynių, bet jie nestartavo taip gerai, kaip patys norėjo“, - pečiais gūžtelėjo sportininkas.
Vis dėlto, didžiausias varžovas Lietuvos sportininkams buvo ne pajėgūs kitų šalių atletai, bet didžiulis karštis.
„Medalis sunkus, gražus, bet startas buvo gana sudėtingas. Ne tiek dėl varžovų, kiek dėl karščio. Kartais dieną varžytis reikėdavo beveik prie 40 laipsnių karščio. Naktį neįmanoma miegoti buvo. Nelabai buvome tam pasiruošę. Ten buvo drėgna, karšta, oras gana tvankus, kiekvieną dieną jausdavomės kaip pirtyje. Po kelių dienų buvome išsekę dėl karšto oro. Varžytis buvo sunku, karštis po truputį žudė“, - prisiminė M. Griškonis.
Gerokai atsiplėšę nuo varžovų finišo liniją kirto ir porinę dvivietę irkluojantys R. Maščinskas ir S. Ritter.
„Nebuvo lengva, bet laimėjome. Turėjome didelį atotrūkį, todėl neišsieikvojome. Nė viena aukšto lygio pergalė nebūna iškovota lengvai, nes susirenka neeiliniai aukšto meistriškumo sportininkai“, - sakė R. Maščinskas.
„Kiekvienas medalis man labai svarbus, laimėti visada smagu, tai lyg pastangų įvertinimas. Varžybos buvo panašios į olimpines žaidynes, nes buvo visos sporto šakos viename kaimelyje, labai palaikėme vieni kitus“, - įspūdžiais dalijosi S. Ritter.
