Žalia sportine apranga vilkintys jaunuoliai šeštadienio rytą Vilniaus oro uoste bus palydėti į Olandiją, kur jų laukia iki šiol svarbiausios gyvenime varžybos.
Užsakytas lėktuvas nuskraidins beveik šimto asmenų delegaciją į Eindhoveną, iš kur autobusu teks vykti į varžybų miestą Utrechtą.
Europos jaunimo olimpiniame festivalyje (EYOF) rungtyniaus beveik 3000 sportininkų iš visų žemyno šalių.
Lietuva nedalyvavo tik kartą
Mažosios olimpinės žaidynės – taip skambiai varžybų rengėjai vadina olimpinius festivalius. Tiesos šiuose žodžiuose – mažiau nei pompastikos: į kas dvejus metus rengiamas kompleksines varžybas susirenka moksleiviško amžiaus sportininkai.
1991 m. Europos olimpiniai komitetai surengė pirmąsias tokias varžybas, iš pradžių vadintas tiesiog Jaunimo olimpinėmis dienomis. Lietuva nesuspėjo į pirmąsias, bet nuo 1993-iųjų kas dvejus metus veža būrį perspektyviausių atletų parodyti Europai.
Iki šiol EYOF varžybose lietuviai iškovojo 11 aukso, 10 sidabro ir 22 bronzos medalius.
Nelygu sporto šaka, šiemet festivalyje varžosi sportininkai nuo 13 iki 18 metų.
Ne visi tampa olimpiečiais
1993-iaisiais lietuviai vienintelį kartą nelaimėjo jokio medalio. Bet tuometėje krepšinio rinktinėje, kuri liko tik šešta, žaidė Šarūnas Jasikevičius, Kęstutis Šeštokas, Andrius Jurkūnas, Kęstutis Marčiulionis, Arnas Kazlauskas, Žydrūnas Urbonas, Nerijus Karlikanovas.
1995 metais auksą parsivežė du lengvaatlečiai – sprinterė Agnė Visockaitė ir stajeris Mindaugas Pukštas.
1997 m. sidabrą pelnė futbolininkai, bet iš jų niekas po to nesužibėjo. Medalius dar iškovojo bėgikė Rasa Drazdauskaitė, plaukikas Rolandas Gimbutis.
Daug medalių yra iškovoję lengvaatlečiai – 1999 m. čempionu tapo šuolininkas į aukštį Vytautas Seliukas, po 2 metų auksą pelnė Karina Vnukova, 2003 m. – sprinterė Lina Grinčikaitė, 2007 m. bronzą iškovojo disko metikas Andrius Gudžius ir sprinteris Mindaugas Baliukonis.
Vizitinė kortelė – krepšinis
Pastarieji trys jaunimo festivaliai Lietuvos delegacijoms buvo pažymėti krepšinio ženklu.
2007 metais būtent Belgrade prasidėjo trenerio Kazio Maksvyčio karjera. Tada savo pirmuosius titulus pelnė auksinės jaunimo kartos žaidėjai Vytenis Čižauskas (naudingiausias turnyro Belgrade žaidėjas), Dovydas Redikas, Edgaras Ulanovas.
Po dvejų metų Tamperėje jau Dariaus Dikčiaus vadovaujami vaikinai įveikė visus varžovus, o 2011 m. Trabzone triumfavo Gintaro Razučio treniruojama komanda, nors lietuviai buvo metais jaunesni už daugelį varžovų.
Žvaigždė įsižiebė Turkijoje
Pastarasis festivalis Trabzone lietuviams buvo sėkmingiausias per visą istoriją – iškovoti 3 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos medaliai, o tarp visų Europos šalių užimta 10-oji vieta.
Turkijoje tuomet 14-metė plaukikė Rūta Meilutytė iškovojo visų spalvų medalius ir įvykdė Londono olimpinį normatyvą.
Aukso medalį taip pat laimėjo 400 m bėgikė Modesta Morauskaitė, dabar sėkmingai dalyvaujanti ir snieglenčių varžybose.
Medalių liūties nežada
Šių metų rinktinė tokio didelio medalių derliaus nežada, bet delegacijos vadovai tiki, kad 3–4 medaliai bus iškovoti.
Dalyvavimas šių metų vasaros olimpiniame festivalyje Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui kainuos 700 tūkst. litų.
„Investuotos didelės lėšos, todėl norisi, kad sportininkai pasirodytų garbingai”, – sakė LTOK generalinio direktoriaus pavaduotojas Kazys Steponavičius.
Lietuvos delegacija
XII Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje Lietuvos delegaciją sudaro 78 asmenys, tarp kurių yra 54 sportininkai.
Geriausių Europos jaunųjų sportininkų žaidynėse startuos 18 lengvaatlečių, 4 gimnastai, 6 dviratininkai, 10 dziudo kovotojų, 12 plaukikų ir 4 tenisininkai.
Iš viso EYOF programoje bus 9 sporto šakų varžybos. Lietuviai nedalyvaus krepšinio, tinklinio ir rankinio turnyruose, į kuriuos nepateko pagal rinktinių reitingą.
Lietuvos sportinės delegacijos misijos vadovas Einius Petkus ir jo pavaduotoja Lina Vaisetaitė vakar Utrechte jau akreditavo Lietuvos sportininkus.
Lietuvos delegacijoje esantys sportininkai, treneriai, medikai, misijos vadovai gyvens antrajame, mažesniame ir jaukesniame, olimpiniame kaimelyje. Pirmą kartą festivalių istorijoje lietuviams atiteko visas trijų aukštų namas. Sportininkai erdviuose kambariuose gyvens po du. Antrajame aukšte esantys kambariai yra per du aukštus.
