Ar galima tapti „Tour de France” čempionu be dopingo?
Prieš svarbiausias pasaulio dviračių lenktynes praeities žvaigždės šio sporto reputacijai kirto dar vieną smūgį.
Šimtojo turo išvakarėse 1997-ųjų čempionas vokietis Janas Ullrichas pirmąsyk viešai prisipažino, jog taip pat vartojo dopingą mėgindamas kautis su Lance’u Armstrongu.
Netrukus jau prancūzai buvo priversti paskubomis ieškoti naujo televizijos eksperto jubiliejinėms lenktynėms, kai kilo skandalas, jog pastaraisiais metais „Tour de France” komentavęs Laurent’as Jalabert’as 1998-aisiais taip pat buvo įsipainiojęs į abejotinas aferas, o kalnų karaliumi tapo padedamas uždrausto preparato eritropoetino (EPO).
„Viskas priklauso nuo lenktynių, kurias nori laimėti. „Tour de France”? Ne. Jų neįmanoma laimėti be dopingo. Mat turas – ištvermės varžybos, kuriose deguonis yra lemtingas, – „Le Monde” aiškino vėl prabilęs L. Armstrongas. – Galiu pateikti vienintelį pavyzdį: EPO nepadės sprinteriui laimėti 100 m varžybų, tačiau turės lemiamą reikšmę 10 km bėgikui. Tai akivaizdu.”
Lietuviui L. Armstrongo gaila
L. Armstrongas septynis kartus laimėjo „Tour de France”, bet pernai pagaliau buvo nubaustas už dopingo vartojimą.
Jo skandalinga išpažintis ne tik vėl įžiebė naujų diskusijų apie sporto šakos vertybes. Didžiausiu sukčiumi per sporto istoriją vadinamas amerikietis metė šešėlį ant visų dabar „Tour de France” važiuojančių dviratininkų.
„Kalbėjau apie 1999–2005 metus. O kaip yra dabar? Aš neįsivaizduoju”, – socialiniame tinkle teisinosi L. Armstrongas, kai po interviu „Le Monde” sukėlė pasipiktinimo audrą.
„Kuo aukščiau kilsi, tuo žemiau krisi. Man regis, L. Armstrongas dabar gailisi dėl to, ką yra padaręs, – svarstė R.Navardauskas. – Jis buvo tikrai stiprus sportininkas, daug pasiekė ir galėjo dar daugiau padaryti be visų tų medikamentų. Bet susitepė savo vardą ir kartu sutepė kitus dviratininkus. Man jo gaila.”
„Garmin” ekipos aprangą vilkintis 25-erių kvėdarniškis yra vienintelis Lietuvos dviratininkas, dalyvaujantis jubiliejinėse „Tour de France” lenktynėse.
„Kasmet kylantys skandalai žlugdo mūsų sportą. Tai ne futbolas ar krepšinis, kur komandos tiesiogiai uždirba lėšų iš žiūrovų. Tokios istorijos nuo dviračių pirmiausia atstumia rėmėjus, – pripažino R. Navardauskas. – Bet mūsų sportas dabar tikrai daug švaresnis. Tikiu, kad ateityje tokių skandalų bus dar mažiau.”
„Garmin” pradėjo naują erą
Nesibaigiančios kalbos apie dopingą turėtų būti ypač skaudžios vieninteliam „Garmin” ekipos lietuviui.
Būtent ši JAV komanda paskatino naują epochą profesionaliajame dviračių sporte, nuo pat susikūrimo 2007-aisiais pirmoji viešai paskelbusi karą dopingui.
„Garmin” įkūrėjas Jonathanas Vaughtersas pats vartojo dopingą ir ilgus metus melavo, kol ryžosi pakeisti ir savo, ir dviračių sporto likimą.
Beveik dešimtmetį (1994–2003 m.) profesionalus dviratininkas buvęs 40-metis amerikietis kartu su L. Armstrongu vilkėjo „US Postal” komandos aprangą ir tapo pagrindiniu liudininku per JAV antidopingo agentūros (USADA) tyrimą, kuris galiausiai palaidojo legendinį čempioną.
Norėdamas iki galo išpirkti savo kaltę J. Vaughtersas nutarė sukurti visiškai naują švarią komandą, kurios pagrindiniu tikslu tapo negailestinga kova su dopingu.
Buvęs L. Armstrongo ginklanešys net pažadėjo priimti į „Garmin” viešai apie dopingą prabilusius dviratininkus, norėdamas suteikti jiems antrąją galimybę.
„Aš tikiu antrąja galimybe, bet niekuomet nesuteikiu trečios progos, – „L’Equipe” aiškino J. Vaughersas. – Man reikėjo įveikti sunkų ir ilgą kelią tiesos link.
Aš mačiau, kaip tai padarė Davidas Millaras, Davidas Zabriskie, Christianas Vande Velde ir Tomas Danielsonas („Garmin” komandai dabar priklausantys dviratininkai. – Red.).
Kiekvieną kartą šis procesas buvo labai sunkus. Žmogui visuomet sunku iki galo pripažinti visą tiesą. Pirmoji reakcija į nemalonų faktą dažniausiai būna noras slėptis nuo realybės.
Sunku pasakyti tiesą savo vaikams, žmonai ir sirgaliams, kurie tavimi tikėjo. Kad melavau ir vartojau dopingą, sunkiausia buvo prisipažinti savo motinai.”
Stengiasi laužyti sistemą
Pasirinkęs tiesos kelią „Garmin” vadovas buvo priverstas atlaikyti ne vieną ataką.
„Taip. Man buvo baisu”, – neslėpė J. Vaughtersas, po priesaikos JAV teisme sutikęs atskleisti viską, ką žinojo apie L. Armstrongo komandos dopingo sistemą.
Po USADA tyrimo visi liudininkų parodymai pirmąsyk per Amerikos dopingo agentūros istoriją buvo paskelbti viešai.
„Kartu su trimis savo komandos dviratininkais aš specialiai paprašiau, kad tai būtų padaryta. Kitaip niekas iki šiol vėl nebūtų sužinojęs visos tiesos, – įsitikinęs „Garmin” vadovas. – Tai vienintelis kelias žengti į priekį.
Visuomet bus tokių, kurie viską slėps iki galo, nes jie net savo motinai nepasakytų tiesos. Tokia žmogaus prigimtis.
Bet mano kartos dviratininkai apie dopingą tarpusavyje kalbėjosi nesislėpdami.
Kodėl USADA tyrėjams buvo taip lengva ištirti L. Armstrongo bylą? Todėl, kad buvo labai daug liudininkų. Jis leidosi EPO man prieš akis! Jis net nesislėpė!
Suprantama, jog iki šiol dar daug dviratininkų gyvena bijodami. Svarbiausia – iki galo suvokti visą sistemą.
Ar „US Postal” kultūra kuo nors skyrėsi nuo to, kas vyko „Once”, „Mapei” ir kitose komandose? Tuomet, kai palyginsite visą šią informaciją, suprasite, kad dopingas visą dešimtmetį buvo ne tik sporto, bet ir socialinė problema.”
Pirmieji atsisakė švirkštų
„Garmin” buvo pirmoji profesionalų komanda, savanoriškai atsisakiusi kasdien naudoti švirkštus.
J. Vaughterso nurodymu ji tai padarė kur kas anksčiau, negu Tarptautinė dviračių sąjunga (UCI) paskelbė apie draudimo taisykles.
„Mes buvome pirmieji, kuriems labiau rūpėjo ne tik rezultatai, bet ir mūsų elgesys. Mums buvo svarbiau, ne kiek lenktynių per sezoną laimėsime, o kaip jas laimėsime”, – „L’Equipe” aiškino „Garmin” dviratininkas Danielis Martinas.
„Naujoji dviratininkų karta užaugo aplinkoje, kuri visiškai netoleruoja injekcijų. Danielis prisipažino, jog nėra matęs švirkšto”, – pasikeitusiomis vertybėmis džiaugėsi „Garmin” vadovas.
„Kai dopingo kontrolieriai atvykdavo paimti mėginio, aš negalėdavau net žiūrėti į savo ranką. Aš nekenčiu švirkštų! Niekuomet nebuvau patyręs injekcijų net leidžiant vitaminus, – neslėpė 26-erių airis. – Jeigu man įdurtų adata, aš iš karto mesčiau dviračių sportą.”
R.Navardausko bendražygis po įspūdingos atakos laimėjo devintąjį „Tour de France” etapą Pirėnų kalnuose.
„Aš esu švarus! Esu laimingas galėdamas jauniems dviratininkams rodyti pavyzdį ir pasakyti: žiūrėkite, esu geriausias įrodymas, jog galima ne tik svajoti, bet ir laimėti net svarbiausias pasaulio lenktynes nevartojant dopingo”, – po savo pergalės didžiavosi D. Martinas.
Komanda atsisako melagių
„Garmin” turi labai griežtas komandos vidaus taisykles, o dviratininkai neturi teisės naudotis svetimų gydytojų pagalba.
„Vartoju tik tuos vitaminus, kuriuos duoda komanda. Mūsų gydytojai žino viską, ką aš turiu, – neslėpė R. Navardauskas. – Tikrai džiaugiuosi, kad turime tokią kontrolę. Švarus sportas tikrai atrodo daug gražesnis.”
„Į savo komandą niekuomet nepriimu to, kuris meluoja. Jeigu tu man nors kartą pamelavai, gali pamiršti mane, – neslėpė J. Vaughtersas. – Visi komandų vadovai turi daug galios kovodami su dopingu. Jūs visada galite palaikyti tą, kuris nusprendė būti garbingas.
Bet kiekvienas vadovas irgi turi laikytis tų pačių vertybių. Jis negali vienaip kalbėti su antidopingo agentūra ir žiniasklaida, o kitaip su savo dviratininkais.
Negali viešai rėkti: „Mes prieš dopingą”, o likus mėnesiui iki lenktynių komandos autobuse jau sakyti: „Vaikinai, jūs žinote, kad turas yra labai svarbus mūsų rėmėjams. Mes privalome laimėti kelis etapus ir padaryti viską, kad pasisektų aukščiausiu lygiu. Štai gydytojas, kurį dabar jums noriu pristatyti. Palieku jus dabar kartu su juo...”
Tokiu atveju visi supranta, kokią žinią tu nori pasiųsti. Jeigu nenori žinoti, ką daro gydytojas, nes tai susiję su medicinine paslaptimi, bet nedvejodamas atleidi dviratininką, kai jis įkliūva, nes taip numatyta sutartyje, elgiesi negarbingai. Bet būtent taip buvo mano karjeros laikais.”
Vadovas žino viską
„Garmin” viešai skelbia net biologinius savo dviratininkų pasus. Jei nors vienas rodiklis neatitinka normos, sportininkams draudžiama net treniruotis.
„Aš prašau visų dviratininkų atskleisti man savo paso slaptažodį. Tai nėra kategoriškas reikalavimas, bet visi tai padarė, todėl kiekvieną akimirką galiu matyti visus duomenis, – neslėpė J. Vaughtersas. – Nuo manęs nuslėpti ką nors labai sunku, nes pats nusimanau šioje srityje.
Per karjerą pats atlaikiau ne vieną kraujo testą, mačiau daug dviratininkų ir komandos draugų, kurie vartojo dopingą. Šią temą pakankamai išstudijavau.
Kartu su Prentice’u Steffenu („Garmin” gydytoju. – Red.) iš karto atkreipsime dėmesį į dviratininką, kai tik pamatysime kokių nors neįprastų dalykų.”
„Kiekvienas mūsų dabar atsakingas ne tik už save, bet ir visos komandos garbę. „Garmin” yra pavyzdys visiems kitiems. Todėl labai smagu, kad priklausau tokiai komandai, kuri propaguoja švarų sportą”, – džiaugėsi R. Navardauskas, šį sezoną jau ne vieną kartą tikrintas dopingo kontrolierių ir Lietuvoje, ir Ispanijoje, kur ruošėsi svarbiausioms sezono varžyboms.
