Iš 300 tūkst. Utrechto gyventojų net 60 tūkst. yra studentai. Maždaug trečdalis miesto gyventojų yra emigrantai.
Iškilmingas, bet ne toks prašmatnus kaip prieš dvejus metus Trabzone (Turkija), festivalio atidarymas sekmadienį vakare įvyks 15 tūkst. vietų „Galgenwaard“ stadione, kuriame savo rungtynes žaidžia „Utrecht“ futbolo klubas.
Lietuvos delegacija, kurią sudaro beveik šimtas žmonių, į Utrechtą atvyko šeštadienį „Wizzair“ kampanijos lėktuvu į Eindhoveną. Lietuviai buvo rezervavę visą skrydį, bet paskui į likusias laisvas vietas „Wizzair“ pardavė bilietus, todėl kartu skridę kiti keleiviai smalsiai žvelgė į žaliomis ryškiomis aprangomis apsirengusius jaunus atletus ir klausinėjo, kur jie vyksta.
LTOK atstovai pasidžiaugė, kad tokios skrydžio dėka pavyko sutaupyti nemažai pinigų, nes atskiras užsakytas reisas į oficialų atvykimo miestą Amsterdamą būtų buvęs gerokai brangesnis.
Eindhovene delegaciją pasitiko iš anksto užsakyti du autobusai, kurie per valandą sportininkus nuvežė į olimpinį kaimelį.
Lietuviams teko gyventi vadinamajame antrajame kaimelyje, kurį sudaro studentų bendrabučių kompleksas.
Lietuvos olimpinės misijos vadovai Einius Petkus ir Lina Vaisetaitė su dar keliais LTOK darbuotojais į Utrechtą lietuviška simbolika pažymėtu „Mercedes Benz Viano“ mikroautobusu atvyko jau ketvirtadienį, sutvarkė visus dalyvavimo formalumus, todėl sportininkai ir treneriai jau Eindhoveno oro uoste gavo akreditacijas ir negaišo laiko atvykę.
„Labai gerai, kad atvykome anksčiau, nes matome, kiek rūpesčių atsiranda toms delegacijoms, kurios čia neturėjo savo pasiuntinių.“, - sakė ilgametis Lietuvos pasirengimo olimpiniams festivaliams koordinatorius Kazys Steponavičius. LTOK generalinio direktoriaus pavaduotojas rūpinasi sportininkų pasirengimu ir dalyvavimu šiose varžybose jau 20 metų ir gali palyginti visas iki šiol vykusias.
K.Steponavičiaus nuomone, žaidynės Olandijoje bus kuklios, nes šeimininkai neišlaidauja ir prašo susimokėti už daug dalykų, kurie anksčiau buvo nemokami. Net delegacijų vadovų pasitarimuose prieš žaidynes reikėjo patiems mokėti už viešbučius ir maistą.
Šiemet už kiekvieną olimpiniame kaimelyje gyvenantį atletą ar trenerį LTOK turėjo sumokėti po 60 eurų per dieną. 2011 metais Turkijoje vieno dalyvio išlaikymas kainavo tik 35 eurus.
Olimpiniame kaimelyje lietuviams teko atskiras trijų aukštų pastatas, kuriame jie tvarkosi, kaip jiems patinka. Artimiausi kaimynai – vengrai, baltarusiai, estai.
Utrechto gatvėse labiausiai į akis krinta dviratininkai ir dviračiai. Važinėjančių dviračiais čia daugiau nei automobilininkų, o prie traukinių stoties dviem aukštais sukrautų dviračių stovėjimo aikštelės daro ne mažesnį įspūdį nei Utrechto senamiesčio įžymybės.
Ne kiekvienas atvykęs į Utrechtą pasakys, kad mieste vyks EYOF žaidynės, nes miestas nenuklijuotas plakatais ir nenukabinėtas vėliavomis. Tačiau miestiečiai šypsodamiesi mojuoja spalvingomis sportinėmis aprangomis apsirengusiems atletams ir klausinėja, iš kur jie atvyko.
Festtivalio širdimi taps Utrechto parodų centras „Jaarbeus“, kuriame yra įsikūrusios pagrindinės tarnybos ir spaudos centras.
Festivalio direktorius – buvęs garsus Olandijos plaukikas Pieteris van den Hoogebandas, o garsiausias svečias – Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas belgas Jacques'as Rogge'as. Būtent jo, tuometinio Europos olimpinių komitetų prezidento, iniciatyva 1991 metais buvo surengtos pirmosios Europos jaunimo vasaros olimpinės dienos, vėlia virtusios festivaliais.
