1 min. 4,35 sek. pusfinalyje, 1 min. 4,42 sek. finale. 16-metė Rūta Meilutytė Barselonoje 100 m distanciją krūtine įveikė greičiau nei bet kuri kita pasaulyje, nors neturėjo to, kas 2009-aisiais rugpjūčio 7-ąją labai padėjo Jessicai Hardy.
Amerikietė, kaip ir dar kelios dešimtys naujų stulbinančių planetos rekordų savininkų, tada baseiną skrodė vilkėdama superkostiumą – aukštųjų technologijų audinį iš nailono, elastano ir poliuretano.
Kostiumus laiko plaukimo dėme
Neįtikėtinai standžiai iki pat kulnų aptemptais kūnais plaukikai vieną po kito daužė ilgamečius rekordus. Ir daužė ne sekundės dalimis, o ištisomis sekundėmis. J. Hardy tada finišavo per 1 min. 4,45 sek.
Prireikė ketverių metų, kol 100 m krūtine distancijoje perversmą padarytų R. Meilutytė.
„Pagerinti to laikmečio pasaulio rekordą dabar – ekstra pasiekimas, nes tai yra greičiausias visų laikų plaukimas nesinaudojant technologijomis“, – sakė Jonas Ruddas.
R. Meilutytės treneris 2007-2009 metų laikotarpį, kai Tarptautinės vandens sporto federacija (FINA) atletams leido įsisprausti į naujus kostiumus, vadina dėme ant plaukimo veido.
„Tai buvo klaida. Labai liūdna, kad daug didingų pasaulio rekordų buvo prarasta ne dėl to, kad atsirado geresnių sportininkų, bet dėl geresnės technologijos, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo britas. – Bet gerai, kad 2007-2009 metų era mūsų sporte pasibaigusi“.
Daugiau kaip 100 pasaulio rekordų liūtis išblaivino FINA – nuo 2010-ųjų plaukikai vėl atrodo tradiciškai: vyrų plaukimo kostiumai kūną gali dengti nuo juosmens iki kelių, moterų – nuo pečių iki kelių.
Ir kiekvienas rekordas vėl tapo didžiuliu įvykiu.
Kai pernai R. Meilutytė Londone pribloškė pasaulį tapdama olimpine čempione, J. Ruddas drąsiai kalbėjo, kad jo auklėtinė yra pajėgi pagerinti pasaulio rekordą. Galbūt – net artimiausioje ateityje.
Jo žodžiai buvo pranašiški. Barselonoje R.Meilutytė plaukia taip, kad visi ėmė laukti ir kito planetos rekordo – 50 m krūtine distancijoje.
O kas būtų, jei kosmokostiumai baseinuose būtų ir dabar?
„Rūta plauktų greičiau, bet kiek greičiau – nenoriu spėlioti. Skirtingų lyčių, skirtingo sudėjimo žmonėms, skirtingose rungtyse kostiumai turėjo nevienodą poveikį“, – sakė J. Ruddas.
Jis džiaugiasi, kad R. Meilutytei neteko startuoti technologijų psichozės metais: „Kostiumų era ėjo į pabaigą, kai ji tik pradėjo plaukti. Tai gerai, nes yra daug tęsiančių karjerą, bet net ir po ketverių metų negalinčių pavyti asmeninių rekordų, Tai sunku – tarsi išmesti tą laiką iš savo gyvenimo. Žmonės tikėjosi plaukti vis greičiau, o gavosi atvirkščiai, nes su kostiumais pasiekti rezultatai – nerealūs“.
Visi turėjo vienodas sąlygas
Iš pasaulio čempionate dalyvaujančios Lietuvos rinktinės Giedrius Titenis geriausiai žino, ką reiškia lenktyniauti baseine vilkint specialų kostiumą.
2009-ųjų pasaulio čempionate Romoje – tais metais, kai buvo pagerinti net 28 planetos rekordai – lietuvis pelnė bronzą 200 m krūtine distancijoje.
„Tada buvau jaunas ir pernelyg apie kostiumus negalvojau. Dabar gal labiau jausčiau poveikį, – Barselonoje „Lietuvos rytui“ sakė 24-erių G. Titenis. – O tada užsivilkau, pabandžiau – gerai. Pamenu, buvo lengviau plaukti. Visas pasaulis su tokiais kostiumais plaukė ir visų rezultatai buvo geresni“.
Anot lietuvio, kostiumai nepadarė žalos plaukimui: „Juk tada visiems sąlygos buvo vienodos. Nemanau, kad reikėtų anuliuoti to laiko rekordus. Dabar, kai plaukikai kovoja vien savo jėgomis, rezultatai pamažu gerėja: vienas kitas rekordas vis krinta“.
Rekordus reikia atskirti?
Tuo tarpu J. Ruddas svarsto, kad geriau būtų atskirti „kostiuminių“ ir tradicinių rekordų lenteles. Tokia idėja plaukimo pasaulyje skamba vis garsiau.
„Įsivaizduokime situaciją tenise: vienas žaidžia su medine rakete, kitas – su šiuolaikine. Tai būtų negarbinga dvikova. Bet jei kažkas sugebėtų laimėti su medine rakete, tai būtų išimtis, – sakė R. Meilutytės treneris. – Manau, kad tie plaukikai, kurie jau nestartavo po 2009-ųjų, širdyje norėtų žinoti, kokie galėjo būti tikrieji jų rezultatai – be specialių kostiumų“.
Bet ar negali atsitikti taip, kad plaukimo ekipuotę gaminančių bendrovių spaudžiama FINA į baseinus vėl grąžins aprangą, pramintą technologiniu dopingu?
„Nemanau. Nors tokioms kompanijoms kaip „Arena“, „Speedo“ tai būtų naudinga, bet dabar plaukime viskas gerai einasi“, – kalbėjo G. Titenis.
J. Ruddas mato vienintelę vietą specialiems kostiumams – varžybose trumpajame 25 metrų baseine.
Britas remiasi savo tėvynėje populiaraus kriketo pavyzdžiu. Seniausias tradicijas turi penkių dienų trukmės kriketo rungtynės, bet žaidžiami ir taip vadinami „Twenty20“ kriketo mačai. Jie vyksta maždaug tris valandas.
„Varžybos ilgajame baseine galėtų būti tarsi tradicinis kriketas, o trumpajame – lyg „Twenty20“: daugiau spalvų, daugiau šviesų, – lygino J. Ruddas. – Bet tikroje, prigimtinėje plaukimo versijoje specialiems kostiumams vietos neturėtų atsirasti“.
Jo treniruojama Lietuvos plaukimo superžvaigždė R. Meilutytė Barselonoje jau įrodė: iš technologijų plaukimą susigrąžinę talentingi plaukikai patys pajėgūs pasiekti fantastiškiausius rezultatus.
