Per visą pasaulio pirmenybių istoriją Lietuvos sportininkai iškovojo 7 medalius. Daugiau negu pusę apdovanojimų parsivežė disko metikas Virgilijus Alekna, dukart lipęs ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio ir dar du kartus užėmęs antrąją vietą.
Sidabro medalius laimėjo disko metikė Galina Murašova ir 400 m barjerinio bėgimo varžybose dalyvavusi Ana Ambrazienė, bronzos – septynkovininkė Remigija Nazarovienė.
Sidabrinis lietuvių debiutas
Pirmosios pasaulio lengvosios atletikos pirmenybės vyko 1983 metais Helsinkyje. Jose dalyvavo dvi tuomet dar SSRS atstovavusios lengvaatletės A.Ambrazienė ir G.Murašova.
Abi moterys iškovojo sidabro medalius.
400 m barjerinio bėgimo varžybose A.Ambrazienė laimėjo atrankos ir pusfinalio bėgimus, tačiau finale nesugebėjo aplenkti kitos SSRS bėgikės Jekaterinos Fesenko.
Čempionę ir vicečempionę skyrė vos viena šimtoji sekundės dalis. J.Fesenko nuotolį nubėgo per 54,14 sek., A.Ambrazienė – per 54,15 sek. Beje, A.Ambrazienei tuo metu priklausė pasaulio rekordas – 1983 metų birželio 11 d. per Maskvoje vykusias varžybas ji trasoje užtruko tik 54,02 sek.
Jei A.Ambrazienei sidabras buvo nesėkmė, tai G.Murašovai – didelė pergalė. Ji nebuvo laikoma favorite, bet jau po antrojo metimo įsitvirtino tarp lyderių, o šeštuoju bandymu diską nuskraidino 67,44 m. Šis rezultatas ir lėmė vietą ant garbės pakylos.
Čempione tapo Vokietijos DR sportininkė Martina Opitz (Hellmann), diską numetusi 68,94 m. Tuo tarpu pasaulio rekordininkė Galina Savinkova užėmė tik 11-ąją vietą.
Finale, bet be medalių
1987 metais antrajame pasaulio čempionate Romoje varžėsi trys Lietuvos lengvaatlečiai. Visi trys pateko į finalininkų aštuonetą, bet medalio neiškovojo nė vienas.
Antrą kartą pasaulio pirmenybėse dalyvavusi A.Ambrazienė tuo metu jau buvo perkopusi karjeros zenitą, finale distanciją įveikė per 55,68 sek. ir 400 m barjerinio bėgimo varžybose užėmė 6-ąją vietą.
Į disko metimo sektorių žengė du lietuviai: Romas Ubartas ir Vaclovas Kidykas. Abu nesunkiai pateko į finalą, bet jame neprilygo geriausiems pasaulio metikams. Geriausią sezono rezultatą pasiekęs R.Ubartas užėmė 6-ąją vietą (65,50 m), V.Kidykas – 8-ąją (63,64 m).
Pasaulio čempionu tapo Jurgenas Schultas iš VDR. Jis įrankį nuskraidino 68,74 m.
Tai buvo paskutinis pasaulio čempionatas, kuriame lietuviai atstovavo SSRS. Trečiajame pasaulio čempionate, kuris įvyko 1991 metais Tokijuje, nepriklausomybę paskelbusios, bet tarptautinio pripažinimo dar nesulaukusios Lietuvos lengvaatlečiai nedalyvavo.
Įkliuvo per dopingo testą
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos startas pasaulio pirmenybėse buvo nesėkmingiausias per visą šalies lengvosios atletikos istoriją.
Maža to, kad 1993 metais Štutgarte nė vienas lietuvis nepateko tarp aštuonių geriausių (taip nutiko vienintelį kartą), mūsų šalis atsidūrė dopingo skandalo sūkuryje. Draudžiamų medžiagų buvo rasta olimpinio čempiono, disko metiko R.Ubarto mėginyje.
Disko metimo varžybų finale R.Ubartas pasiekė ketvirtą rezultatą, bet jis buvo panaikintas, o lengvaatletis – diskvalifikuotas.
Štutgarte į finalą pateko dar du Lietuvos sportininkai. Disko metikas V.Kidykas užėmė 11-ąją vietą, o ieties metikė Teresė Nekrošaitė finale neatliko nė vieno sėkmingo bandymo ir liko be vietos.
Mūsų lengvaatlečiai labai neženkliai į priekį pasistūmėjo ir per kitas pasaulio pirmenybes. 1995 metais Geteborge tarp lietuvių geriausia buvo vienintelė į finalo etapą patekusi ir 8-ąją vietą užėmusi šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė.
V.Aleknos eros pradžia
Visiškai kitokios nuotaikos Lietuvos lengvaatlečiai grįžo iš šeštųjų pasaulio pirmenybių. 1997 metais Atėnuose buvo iškovoti pirmieji atkūrus nepriklausomybę medaliai. Ir iškart du – sidabru pasipuošė disko metikas V.Alekna, bronza – septynkovininkė R.Nazarovienė.
V.Aleknai šios pirmenybės buvo antrosios. Geteborge tuomet 23-ejų disko metikas atrankos varžybose užėmė 19-ąją vietą ir į finalą nepateko, tačiau olimpiniais 1996-aisiais ženkliai pagerino rezultatus ir įsiveržė į savo rungties elitą.
Atėnuose V.Alekna nesunkiai įvykdė atrankos normatyvą ir finale metė iššūkį pasaulio disko metimo lyderiams vokiečiams Larsui Riedeliui ir J.Schultui. Lietuvis geriausiu antruoju bandymu diską nusviedė 66,70 m ir atsiliko tik nuo čempionu tapusio L.Riedelio (68,54 m). Trečiąją vietą užėmė J.Schultas (66,14 m).
Per septynkovės varžybas tarp lyderių visą laiką puikavosi R.Nazarovienės pavardė. Lietuvė ypač stipri buvo rutulio stūmimo rungtyje, kurioje aplenkė visas varžoves. Kituose sektoriuose jai taip pat sekėsi neblogai ir 6566 taškus surinkusios R.Nazarovienės pastangos buvo vainikuotos bronzos medaliu.
Lietuvos daugiakovininkę aplenkė tik nuo pirmosios rungties pirmavusi vokietė Sabine Braun (6739) ir britė Denise Lewis (6654).
Nuskriaudė išsišokėlis iš JAV
V.Aleknai įsitvirtinus tarp geriausių pasaulio disko metikų, medalio iš jo buvo laukiama ir per Sevilijoje vykusias 1999 metų pirmenybes. Vis dėlto apginti pozicijos ant garbės pakylos naujajam Lietuvos lengvosios atletikos lyderiui nepavyko.
Per atrankos varžybas V.Alekna buvo vienas iš vos dviejų 65 metrus diską numetusių ir itin aukštą normatyvą įvykdžiusių sportininkų. Tačiau finalo dieną varžovai pasitempė ir rezultatai buvo daug geresni.
Visus labiausiai pribloškė amerikietis Anthony Washingtonas, paskutiniuoju bandymu numetęs diską 69,08 m ir iškovojęs vienintelę ryškią jo karjeros pergalę. Kitus du medalius iškovojo J.Schultas (68,18 m) ir L.Riedelis (68,09 m), o V.Alekna tenkinosi ketvirtąja vieta (67,53 m).
Penktąją vietą Sevilijoje užėmė kitas Lietuvos disko metikas – 37 metų V.Kidykas (65,05 m).
Rutulio stūmimo varžybose į finalą pateko Saulius Kleiza. Jis atrankoje užėmė 12-ąją vietą, o finale aplenkė du nė vieno sėkmingo bandymo neatlikusius varžovus ir liko 10-as. Tiesa, S.Kleizos rezultatas finale buvo labai kuklus – vos 19,01 m. Čempionu tapęs amerikietis C.J.Hunteris rutulį nustūmė 21,79 m.
Sevilijoje prasčiau negu prieš dvejus metus pasirodė R.Nazarovienė. Ji užėmė 8-ąją vietą (6262 taškai). Septynkovės čempione tapo prancūzė Eunice Barber (6861).
Sidabrą iškeitė į auksą
Paskutiniame XX amžiaus čempionate truputį atsitraukęs, XXI amžiaus pradžioje V.Alekna grįžo su nauja jėga. Lietuvos disko metikas trejose iš eilės pasaulio pirmenybėse iškovojo medalius, tarp kurių buvo du, pagaminti iš tauriausio metalo.
Tiesa, aukso Lietuvos lengvajai atletikai teko palūkėti. 2001 metų pasaulio čempionate Edmontone 2000 metų Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempionas V.Alekna užėmė antrąją vietą.
Lietuvis jau po pirmojo metimo tapo varžybų lyderiu (67,65 m), o trečiuoju bandymu diską numetė dar toliau (69,40 m). Vis dėlto šio rezultato neužteko. Pagrindinis varžovas L.Riedelis ketvirtajame ir penktajame bandyme įrankį nusviedė 69,50 ir 69,72 m, o V.Alekna kontrargumentų neberado.
Užtat 2003 metais Paryžiuje varžovai nerado argumentų V.Aleknos metimui. Lietuvis jau pirmuoju bandymu numetė diską 69,69 m, pasiekė geriausią pirmenybių rezultatą ir pirmą kartą tapo pasaulio čempionu.
Kartu V.Alekna iškovojo pirmąjį Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje pasaulio pirmenybių aukso medalį.
Ilgai laukti antrojo aukso medalio nereikėjo. Jį 2005 metais V.Alekna parvežė iš Helsinkio. Antroji V.Aleknos pergalė buvo visiškai kitokia. Tiesa, po antrojo ir trečiojo bandymų (67,90 ir 68,10 m) lietuvis pirmavo, bet ketvirtajame jį aplenkė estas Gerdas Kanteris (68,57 m). Ir tik tada, kai jau atrodė, jog auksas slysta iš rankų, V.Alekna sukaupė visas jėgas ir šeštuoju bandymu diską nusviedė tiek, kiek niekas nebuvo nusviedęs per visą pasaulio čempionatų istoriją – 70,17 m.
Šis metimas V.Alekną padarė ne tik dukart pasaulio čempionu, bet ir planetos pirmenybių rekordininku.
Iki medalio trūko sekundės
V.Alekna daugiau nei dešimtmetį buvo Lietuvos lengvosios atletikos vėliavnešys. Kitų lietuvių rezultatai buvo gerokai kuklesni, o dauguma jų net nekovojo dėl vietų finaluose.
Nuo V.Aleknos diktuojamo tempo mažiausiai atsiliko septynkovininkė Austra Skujytė. 2001 metais debiutuodama pasaulio čempionate ji iškart užėmė aukštą 6-ąją vietą (6112 taškai), 2003 metais finišavo 10-ta (6077), o geriausiai pasirodė 2005-aisiais, kai iki paskutinės rungties kovojo dėl medalio ir užėmė 4-ąją vietą (6360). Iki bronzos Lietuvos septynkovininkei pritrūko vos 15 taškų. Arba vienos sekundės, pavertus taškus į laiką paskutinėje rungtyje 800 m bėgime.
Beje, A.Skujytė ir 2001-aisiais, ir 2005-aisiais laimėjo septynkovininkių rutulio stūmimo varžybas. 2005 metų pasaulio pirmenybėse blykstelėjo ieties metikas Tomas Intas. Jis atrankos varžybose užėmė 12-ąją vietą (77,08 m) ir pateko į finalą. Jame T.Into ietis skriejo arčiau (70,11 m), tačiau lietuvis aplenkė vieną varžovą ir buvo 11-as.
Deja, tai buvo vienintelis 1999 metų Europos jaunių čempiono proveržis. Jokiose kitose varžybose T.Intas tokių gerų rezultatų nepasiekė.
Į finalą Helsinkyje taip pat pateko 1500 m bėgikė Irina Krakoviak. Ji atrankos etape buvo šešta, o finale atbėgo paskutinė, bet diskvalifikavus antroje vietoje finišavusią rusę Juliją Fomenko, užėmė 11-ąją vietą.
Lietuvos komanda padidėjo
Per tris praėjusius pasaulio čempionatus Lietuvos sportininkai medalių neiškovojo. 2007 metais lietuviai be apdovanojimų grįžo iš Osakos, 2009 metais – iš Berlyno ir 2011 metais – iš Dėgu. Visose trejose pirmenybėse aukščiausią vietą užėmė V.Alekna. 2007-aisiais ir 2009-aisiais jam atiteko apmaudžiausia ketvirtoji pozicija, o 2011-aisiais Lietuvos lengvosios atletikos lyderis liko šeštas.
Tarp aštuonių geriausių dar du kartus pateko A.Skujytė. Ji 2007 metais užėmė 6-ąją vietą, 2011 metais – 8-ąją. 2009 metų pasaulio pirmenybes septynkovininkė praleido dėl traumos.
Prie planetos lyderių pamažu artėjo ėjikė Kristina Saltanovič. Ji 20 km trasoje per du praėjusius čempionatus (2009 ir 2011 metais) užėmė 8-ąją vietą.
Praėjusiose planetos pirmenybėse pasitempė disko metikė Zinaida Sendriūtė. Ji atrankos varžybose užėmė 7-ąją vietą (61,72 m) ir pateko į finalą. Antrąją varžybų dieną Z.Sendriūtės metimai buvo prastesni ir tarp finalininkių ji liko paskutinė 12-oji (57,30 m).
Nors medalių mūsų šalies sportininkai nelaimėjo jau nuo 2005 metų, Lietuvos lengvoji atletika galėjo džiaugtis kitkuo. Pastaraisiais metais ženkliai padidėjo pasaulio pirmenybių normatyvus įvykdančių mūsų šalies sportininkų skaičius.
Jei 2007 metais su geriausiai planetos lengvaatlečiais varžėsi tik 6 lietuviai, tai 2009 ir 2011 metais Lietuvos lengvosios atletikos federacija į pasaulio pirmenybes išsiuntė net po 15 atstovų. Tai buvo didžiausios mūsų šalies delegacijos per visą istoriją.
