EUROLYGA 2023

Penkiakovininkų auksą lėmė ir talentas, ir kovingumas

Iš pradžių Laura Asadauskaitė, o po kelių valandų ir Justinas Kinderis. Lietuvos sportininkai sukėlė lietuvišką taifūną pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionate Taivane, įspūdingai laimėję aukso medalius moterų ir vyrų asmeninėse varžybose, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Prieš paskutinę rungtį L.Asadauskaitė tebuvo 19-a, bet sugebėjo finišuoti pirma.<br>„Pentathlon.org” nuotr.
Prieš paskutinę rungtį L.Asadauskaitė tebuvo 19-a, bet sugebėjo finišuoti pirma.<br>„Pentathlon.org” nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Kęstutis Rimkus

Aug 26, 2013, 8:59 AM, atnaujinta Mar 1, 2018, 6:11 PM

Lietuvos penkiakovininkai yra tikri titulų kolekcininkai – L.Asadauskaitė, karjerą jau baigęs jos vyras Andrejus Zadneprovskis, taip pat Edvinas Krungolcas yra iškovoję svarbių trofėjų įvairaus rango varžybose.

Kartais, kaip buvo Pekino olimpiadoje, ant prizininkų pakylos tilpdavo du Lietuvos vyrų penkiakovės rinktinės nariai.

Tačiau tokio dvigubo triumfo iki šiol dar nėra buvę.

„Tai nuostabus laimėjimas Lietuvai, – sakė J.Kinderis, šeštadienį prisidėjęs prie čempionų titulų kolekcininkų. – Atvažiavome čia tiktai trys atletai, tad iškovoti du aukso medalius yra absoliuti fantastika.”

„Tokio atvejo dar nebuvo, kad ir moterų, ir vyrų varžybose lietuviai užkoptų ant aukščiausios pakylos”, – džiaugėsi namie tautiečių varžybas stebėjęs E.Krungolcas.

Pergalę lėmė galingas finišas

Auksinės dienos rytą niekas negalėjo prognozuoti, kad Lietuvos penkiakovininkams pasaulio čempionatas baigsis dviguba švente.

Londono olimpinei čempionei L.Asadauskaitei šį sezoną dar nebuvo pavykę užlipti ant aukščiausios pakylos, o Taivane pirmenybių finalas jai prasidėjo nesėkmingai.

Fechtavimosi rungtyje ji buvo 14-a, o plaukimo – 19-a, kai finalo varžybos penktadienį buvo sustabdytos dėl taifūno Taivane.

Kai šeštadienį moterų finalas buvo pratęstas, jojimo rungtyje L.Asadauskaitė tebuvo 21-a, o tai reiškė 19-ąją vietą prieš paskutinę rungtį ir 46 sekundžių prarają iki varžybų lyderės prancūzės Elodie Cloudel.

Bet lyg kulkosvaidis staigiai ir, svarbiausia, taikliai šaudžiusi ir stulbinamai greitai bėgusi olimpinė čempionė sugebėjo aplenkti net 18 varžovių 3,2 km trasoje.

Tarp jų ir buvusią komandos draugę Donatą Rimšaitę, kuri atstovauja Rusijai.

„Visi žinome, kad Laura yra gabi šaudymo ir bėgimo rungtyje, bet siekiant pakilti iš 19-osios vietos reikėjo ir sėkmės.

Aplinkybės sutapo, kai iki tol priekyje buvusios varžovės padarė klaidų.

Nėra abejonių, kad ši kombinuota rungtis išgelbėjo Laurą”, – kovingą L.Asadauskaitės pasirodymą komentavo E.Krungolcas.

L.Asadauskaitė laimėjo pasaulio čempionato finalą, surinkusi 5312 taškų.

Antra finišavo brazilė Yanei Maques (5292 taškai), o trečia – D.Rimšaitė (5284 tšk.).

E.Cloudel, pirmavusi po trijų rungčių, galiausiai liko penkta.

Antroji Lietuvos atstovė pasaulio čempionate 20-metė Gintarė Venčkauskaitė tarp 36 finalo dalyvių buvo 31-a (4846 tšk.).

Jojo ir fechtavosi puikiai

26-erių J.Kinderis iki šiol žvaigždžių iš dangaus neraškė.

2010 metais pasaulio čempionate Kinijoje jis laimėjo bronzą, šiemet buvo antras pasaulio taurės finale Žemutiniame Naugarde (Rusija), bet daugiau pasiekti jam dažnai trukdė nestabilūs rezultatai fechtavimosi ir jojimo rungtyse.

Šįkart viskas ėjo sklandžiai – varžybose su špaga J.Kinderis tarp 36 sportininkų buvo trečias, o ant žirgo be klaidų peršoko visas kliūtis ir surinko maksimalią taškų sumą.

„Seniai jis taip gerai jojo”, – bičiulio sėkme džiaugėsi E.Krungolcas.

Karjerą baigęs penkiakovininkas kartais vis dar paima špagą ir padėjo J.Kinderiui ruoštis prieš pasaulio čempionatą.

E.Krungolcas tvirtino jautęs, kad sėkmė pas Justiną ateis.

„Jis visada buvo stiprus fechtuotojas, tikrai ne dovanėlė varžovams. Bet šioje rungtyje daug lemia detalės ir jam vis pritrūkdavo sėkmės.

Pasaulio čempionate Justinas pagaliau padarė viską, ką gali, ir gerai pasirodė visose rungtyse. Nebuvo jokių duobių, gal nebent plaukimo rungtyje.

Paskutinė rungtis tebuvo formalumas. Jei gerai sušaudo, jam niekada nebūna lygių. Net ir klystant šaudykloje, bėgimo greitis leidžia jam būti vienam geriausių šioje rungtyje”, – kalbėjo E.Krungolcas.

Prieš paskutinę šaudymo ir bėgimo rungtį J.Kinderis buvo antras ir startavo praėjus 4 sekundėms po Aleksandro Lesuno iš Rusijos.

Lietuvis greitai pavijo rusą. Nors pirmojoje šaudymo serijoje rusas vėl įsiveržė į priekį, J.Kinderis dar kartą jį pavijo ir įgijo dar solidesnę persvarą prieš kitą šaudymo lazeriniu pistoletu etapą.

Tapo aišku, kad greitos kojos nuneš lietuvį į didžiausią pergalę per jo karjerą.

„Jaudinausi dėl savo šaudymo, nes turėdavau dėl to problemų anksčiau, – pentathlon.org sakė J.Kinderis. – Mes su treneriu gerai pasirengėme šiuo aspektu ir finale jaučiausi gerai.

Žinojau, kad bėgu greičiau už A.Lesuną, taigi jaučiau, jog turiu gerą galimybę.”

J.Kinderis surinko 5824 taškus ir smagiu riksmu pažymėjęs pergalę pirmasis nuplėšė finišą žyminčią juostą.

Sidabrą laimėjo britas Nickas Woodbridge’as, o A.Lesunas liko trečias.

Nerimavo dėl aklimatizacijos

Pasaulio čempionatas Taivane buvo neįprastas dėl šalį užklupusios liūties, dėl kurios buvo perkeltos moterų finalo varžybos. Sekdamas žinias iš Taivano E.Krungolcas dėl to kiek nerimavo.

E.Krungolcas prisiminė tik vieną atvejį per du dešimtmečius trukusią savo karjerą, kai varžybos buvo nutrauktos, bet ir tai tik keliasdešimčiai minučių ir tik jojimo rungties.

„Neaiškiau buvo dėl aklimatizacijos. Mūsiškiai į Taivaną nuvyko prieš kelias dienas iki varžybų ir finalo metu kaip tik galėjo ateiti sunkiausia aklimatizacijos banga. Regis, lietuviams jos pavyko išvengti”, – pažymėjo E.Krungolcas.

Rusų atletų galvos – sunkios

Aklimatizaciją įveikė ne visi. Rusas A.Lesunas pripažino, kad penktąją dieną Taivane laiko juostų skirtumas jį prislėgė labiausiai.

„Kai pribėgau šaudyti, sunkios buvo ne kojos, o galva.

Nemačiau nieko, tiktai visokius koridorius”, – kalbėjo Rusijos penkiakovininkas.

Sunku buvo ir D.Rimšaitei.

Nuo tada, kai 2010 metais pabėgo iš Lietuvos į Rusiją, sportininkei vis nepavykdavo pasiekti skambių laimėjimų atstovaujant naujajai tėvynei.

Todėl šįkart ji nesikrimto dėl išsprūdusio aukso, bet džiaugėsi laimėta bronza.

„Ilgai iki to ėjau po visų traumų ir nesėkmingų sezonų, – Rusijos žiniasklaidai tvirtino D.Rimšaitė. – Visa tai labai slėgė psichologiškai ir iki šiol slegia.

Tiesą sakant, net atrankos varžybose, kuriose neturėtų būti jokių problemų, mane krėtė drebulys, tarsi tai būtų finalas. Labai jaudinausi ir džiaugiuosi, kad pavyko laimėti medalį.”

Vakar Lietuvos penkiakovininkai galėjo pretenduoti į apdovanojimus ir mišriųjų estafečių varžybose, tačiau galiausiai nusprendė jose nestartuoti.

Sveikino šalies vadovai

Lietuvos prezidentė, Seimo pirmininkas ir premjeras pasveikino planetos šiuolaikinės penkiakovės pirmenybių Taivane auksą laimėjusius L.Asadauskaitę ir J.Kinderį.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinime sakoma, kad penkiakovininkų iškovotas auksas – ypatinga visos Lietuvos pergalė: „Tai – auksinė diena Lietuvos sportui ir Lietuvai.”

„Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos sportininkus, dar kartą pademonstravusius aukščiausią meistriškumą ir nugalėtojams būdingą ryžtą. L.Asadauskaitės ir J.Kinderio dėka Lietuva pasaulyje ir vėl pirma”, – sveikindamas pergales iškovojusius penkiakovininkus sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Pasaulio čempionatas

Moterų finalas. 1. L.Asadauskaitė (Lietuva) – 5312 taškų (fechtavimosi rungtis – 856 tšk. – 14 vieta, plaukimas – 1116 tšk. – 19 v., jojimas – 1120 tšk. – 21 v., bėgimas ir šaudymas – 2220 tšk. – 1 v.), 2. Y.Maques (Brazilija) – 5292 tšk., 3. D.Rimšaitė (Rusija) – 5284 tšk., ... 31. G.Venčkauskaitė (Lietuva) – 4846 tšk.

Vyrų finalas. 1. J.Kinderis (Lietuva) – 5824 tšk. (fechtavimosi rungtis – 952 tšk. – 3 vieta, plaukimas – 1288 tšk. – 16 v., jojimas – 1200 tšk. – 7 v., bėgimas ir šaudymas – 2384 tšk. – 11 v.), 2. N.Woodbridge’as (Didžioji Britanija) – 5804 tšk., 3. A.Lesunas (Rusija) – 5788 tšk.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.