Kai pernai Londono olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai pasirodė geriausiai per visą dalyvavimo olimpiadose istoriją, ne vienam šmėkštelėjo mintis, kad šiemet galima tikėtis atoslūgio.
Taip neįvyko – 2013-aisiais geriausi Lietuvos atletai vėl džiugino įspūdingomis pergalėmis ir ne kartą pranoko lūkesčius, rašo „Lietuvos rytas“.
Pernai lietuviai Londone iškovojo 2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos medalius. Trys iš penkių medalininkų šįmet vėl lipo ant pakylos svarbiausiose metų varžybose.
Jeigu olimpiada būtų vykusi ir šiemet, galbūt turėtume dar daugiau olimpinių čempionų, nes lietuviai pasaulio auksą laimėjo keturiose olimpinėse rungtyse. O dar keli atletai tapo Europos čempionatų prizininkais.
Kuris atletas nusipelnė Metų sportininkui įteikiamos Stanislovo Kuzmos skulptūros „Šaulys“, paaiškės tradiciniuose Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Kūno kultūros ir sporto departamento, loterijų firmos „Olifėja“ ir dienraščio „Lietuvos rytas“ rengiamuose rinkimuose. Jie prasideda šiandien ir tęsis visą gruodį.
Balsavimo anketa skelbiama dienraščio 23-iajame puslapyje ir portale lrytas.lt.
„Labai džiaugiuosi, kad šįmet buvo ir lauktų, ir netikėtų skambių pergalių. O svarbiausia, kad sportininkai pasinaudojo tomis progomis, kurias turėjo, ir padarė viską, kad laimėtų“, – „Lietuvos rytui“ sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempionei šie metai buvo pirmieji LTOK vadovės poste, kurį jį užėmė pernai spalį.
– Kokios mintys jums ateina į galvą prieš akis matant kandidatų tapti Metų sportininkais sąrašą?
– Jei man pačiai reikėtų balsuoti, būtų sudėtinga surašyti dešimtuką, nes šįmet tikrai turime labai didelį pasirinkimą. Manau, kad dauguma žmonių jau turi favoritus ir jiems atiduos savo balsą.
Prisimindama šių metų laimėjimus pastebėjau vieną psichologinį momentą: kai laimi tie, iš kurių tikimasi, tos pergalės atrodo kaip savaime suprantamos, o kai laimi tie, iš kurių mažiau tikimasi, džiaugsmas būna dar didesnis.
Todėl šiemet turbūt labiausiai emociškai nudžiugino pasaulio čempionėmis tapusios irkluotojos Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė.
Juk Rūta Meilutytė ir Laura Asadauskaitė yra ryškiausios mūsų sporto žvaigždės ir jų pergalės buvo laukiamos.
Žinojome, kad Justinas Kinderis taip pat puikus sportininkas, o tapęs pasaulio čempionu jis irgi tapo žvaigžde.
– 2013-ieji buvo pirmieji naujo olimpinio ciklo metai, vedantys į 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiadą. Ar jau galima daryti kokias nors išvadas apie Lietuvos sporto tendencijas šia kryptimi?
– Jau pernai po Londono olimpiados kalbėjome, kad geriausi mūsų sportininkai yra jauni ir kad jie dar tobulėja. Jau yra tokių, kurie užaugo, subrendo, bet tikimės, kad dar atsiras ir naujų žvaigždžių.
Visi šių metų geriausieji galės startuoti ir Rio de Žaneire. Tai gera žinia.
– Ko trūksta Lietuvos sportininkams – dėmesio, pinigų, bazių?
– Dabar didelių skundų nesulaukiame. Kaip tik turime daug gerų atsiliepimų apie mūsų rengiamus taikomosios psichologijos kursus. Ir treneriai, ir sportininkai patenkinti, tas projektas labai pasiteisina.
Jau seniau apie tai kalbėjau, kad sporto psichologų veikla turėtų būti svarbesnė.
Tai sakė ir patys sportininkai: po nesėkmių vis užsimindavo, kad neatsilaikė psichologiškai. Dabar situacija geresnė.
– Tačiau sporto finansavimo reikalai visada būna aktualūs.
– Kitų metų Lietuvos sporto biudžetą vadinčiau viltingu.
Yra vilčių, kad padidės parama sporto federacijoms. LTOK loterijų įmonė „Olifėja“ dirba pelningai, todėl tikimės, kad galėsime daugiau padėti sportui.
Svarbiausias tikslas – panaudoti lėšas kuo racionaliau. O kad jų trūksta, tai normalu.
Labai reikia ir racionalesnio valstybės požiūrio. Kartais tenka išgirsti, kad vienam ar kitam renginiui skirti keli milijonai.
Gal valstybės mastu tai ir nėra daug, bet federacijų veiklai tai būtų dideli pinigai.
Kad šalyje klestėtų sportas, reikia, jog visi žmonės sportuotų, būtų fiziškai aktyvūs.
– Daug metų aktyviai sportavote, todėl turbūt gerai žinote, apie ką labiausiai sportininkai svajoja palydėdami senus metus ir pasitikdami naujus.
– Sportininkai yra tikslo siekiantys žmonės, todėl jie labiausiai nori turėti progą laimėti ir ja pasinaudoti. Bent jau aš to labiausiai norėdavau.
Pirmasis svajonės etapas man būdavo iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes, o antras – ten gerai pasirodyti.
Todėl visi sportininkai, kurie siekia tikslo, labiausiai nori gauti tą galimybę.
Kam atiteks 20-asis „Šaulys“?
Metų sportininkui „Šaulio“ skulptūra įteikiama nuo 1994 metų. Gali būti, kad geriausias 2013 metų atletas gaus paskutinį, 20-ąjį, tokį prizą, nes mirus skulptoriui S.Kuzmai teises į jo kūrinį perėmė šeima, ir LTOK iki šiol nepavyko susitarti dėl tolesnio „Šaulio“ naudojimo.
Visi „Šaulio“ laimėtojai:
1994 m. – Raimondas Mažuolis (plaukimas)
1995 m. – Remigijus Lupeikis (dviračių sportas)
1996 m. – Arvydas Sabonis (krepšinis)
1997 m. – Raimondas Šiugždinis (buriavimas)
1998 m. – Diana Žiliūtė (dviračių sportas)
1999 m. – Edita Pučinskaitė (dviračių sportas)
2000 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
2001 m. – Rasa Polikevičiūtė (dviračių sportas)
2002 m. – Raimondas Rumšas (dviračių sportas)
2003 m. – Šarūnas Jasikevičius (krepšinis)
2004 m. – V.Alekna
2005 m. – V.Alekna
2006 m. – V.Alekna
2007 m. – Ramūnas Šiškauskas (krepšinis)
2008 m. – Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
2009 m. – Simona Krupeckaitė (dviračių sportas)
2010 m. – S.Krupeckaitė
2011 m. – Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)
2012 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas)
