Lrytas.lt pateikia devynias Lietuvos pilietybę gavusių sportininkų istorijas pastarąjį dešimtmetį, pradedant I.Tobias likimo drauge ar Miuncheno „Bayern“ gynėju, ir baigiant amerikiečiu krepšininku.
Simboliška, kad pilietybių dalijimo bumas prasidėjo būtent 2003 metais, o antroje šių metų pusėje taip pat netrūko atvejų, kai padidėjo Lietuvos sportininkų gretos.
I.Tobias pirmtakė nuvylė
Prieš dešimt metų išimties tvarka Lietuvos pilietybė buvo suteikta kitai čiuožėjai – Clover Zatzman. Tačiau ledo šokėjos pavyzdžiu I.Tobias verčiau nesektų.
Poroje su tuomet aštuoniolikmečiu lietuviu Aurimu Radišausku šokusi 21 metų amerikietė toli gražu nepadėjo garsinti Lietuvos. 2003 metų pasaulio čempionate mūsiškių pora tarp 29 duetų liko priešpaskutinė, o kitąmet turėjo tenkintis paskutinėmis vietomis Europos (22 vieta) ir pasaulio čempionatuose (29 vieta).
Laurų neskynusi A.Radišausko ir C.Zatzman pora 2005 metais iširo. Nuolatinės C.Zatzman traumos trukdė siekti aukštų rezultatų.
Krepšinio rinktinėje – amerikietis?
Tokia antrašte 2003 metais Lietuvos žiniasklaida sutiko žinią, kad niekam iki tol negirdėtas amerikietis Chrisas Youngas gavo lietuvišką pasą.
Tuomet 24 metų 206 cm ūgio Ch.Youngo istorija priminė tikrą detektyvą, nes nei LKF, nei Lietuvos Prezidentūros atstovai apie „naują lietuvį“ nieko nežinojo.
Pasirodo, aukštaūgis pilietybę gavo per Migracijos departamentą. Ch.Youngas turėjo lietuviškų šaknų – abu jo tėvai buvo JAV gyvenę lietuviai. Lietuviškas pasas suteikė jam privilegijų rungtyniaujant Europoje, kur taikomi apribojimai atvykėliams iš Amerikos.
„Lietuvos žinioms“ tuometis Lietuvos rinktinės treneris Antanas Sireika prieš dešimt metų sakė, kad Ch.Youngą būtų įdomu išbandyti rinktinėje, tačiau staiga Lietuvos krepšinyje atsiradusi Ch.Youngo pavardė taip pat greitai ir išnyko.
Dabar jau 34 metų krepšininkas per savo karjerą rungtyniavo kukliuose Lenkijos, Belgijos, Vokietijos ir Prancūzijos klubuose. Šį sezoną Ch.Youngas atstovauja Alsto „Aalstar“ ekipai ir Belgijoje pelno vidutiniškai 6,9 taško bei atkovoja 6,7 kamuolio.
Pilietybių bumo pradžia
Lietuvos pilietybėmis į kairę ir į dešinę buvo švaistytasi 2003 metais. Lietuvai vadovaujant vėliau po apkaltos nušalintam prezidentui Rolandui Paksui, be Ch.Youngo ir C.Zatzman, tais metais mūsų šalies piliečiais tapo tenisininkas Danielis Lencina-Ribesas, krepšininkas Michailas Anisimovas, plaukikė Vera Černova ir futbolininkas Markusas Palionis.
Tuomet 26-erių ispanas D.Lencina-Ribesas gyveno Kaune, kalbėjo lietuviškai, turėjo žmoną lietuvę ir siekė patekti į Lietuvos teniso rinktinę.
D.Lencina-Ribesas pilietybę gavo antruoju bandymu. Jis tikino, kad atstovaudamas Lietuvos rinktinei Daviso taurės turnyre padės jai kopti divizionų laiptais ir taip pat prisidės prie teniso plėtros mūsų šalyje.
D.Lencina-Ribesas pirmąja Lietuvos teniso rakete buvo 322 savaites ir Daviso taurėje lietuviams talkino penkerius metus. Aukščiausia jo vieta ATP reitinge – 591.
Atstovavo Miuncheno „Bayern“
Lietuvos futbolo rinktinės kandidatų sąraše 2003-iaisiais atsidūrė Miuncheno „Bayern“ jaunimo komandos atstovas. Šešiolikmečiui gynėjui Markusui Palioniui pavyko susigrąžinti Lietuvos pilietybę.
Aštuonerių iš Lietuvos į Vokietiją persikėlęs futbolininkas iškart gavo vokišką pasą, o lietuvišką teko atiduoti. Tačiau prabėgus aštuoneriems metams kaunietis prisiminė tėvynę ir ėmė svajoti apie Lietuvos rinktinę.
Nacionalinėje komandoje jis sužaidė dvejas rungtynes, bet Lietuvos klubuose nerungtyniavo. Iki šiol jis atstovauja Vokietijos futbolo komandoms, dabar – antrojo diviziono „Paderborn“.
Žymę paliko ne visi
Keturiolikos į Lietuvą atvykęs Michailas Anisimovas gimė ir augo Kijeve. Vis dėlto mama jam patarė krepšinio pagrindų semtis ne Ukrainoje, kur visi kalbėjo tik apie futbolą, o Lietuvoje.
Mūsų šalies klubams jis atstovavo šešerius metus, du jų praleido Vilniaus „Lietuvos ryte“. Be to, su jaunimo rinktinėmis dabar 29 metų 216 cm ūgio „centras“ tapo Europos, pasaulio ir universiados čempionu.
Šiuo metu jis žaidžia Kijevo „Budivelnik“ ekipoje, bet ryšių su Lietuva nenutraukė ir kasmet grįžta į antruosius namus. „Nenoriu pamiršti Lietuvos. Visada užsuku, kai yra laisvo laiko“, – sakė M.Anisimovas.
Paskutinioji 2003-iųjų pilietybių dalybų savininkė Vera Černova aukštumų nepasakė. Gavusi pilietybę keturiolikos, ruso ir latvės dukra buvo laikoma perspektyvia plaukike. Vis dėlto apie dešimtmetį iki pilietybės suteikimo Lietuvoje gyvenusią latvę nieko negirdėti.
Kaip ir apie krepšininkę Courtnay Pilypaitis. Kanadietė Lietuvoje nebežaidžia po 2011–2012 metų sezono Kauno „VIČI-Aistėse“. Toliau už Kanados rinktinę žaidžianti C.Pilypaitis lietuvišką pasą atsiėmė dėl šios šalies šaknų.
Iš lietuviškos šeimos kilusi ir Vilniaus „Kibirkšties“ vidurio puolėja Sofija Aleksandravičius. 22 metų amerikietė svajoja žaisti Lietuvos rinktinėje. Moterų Eurolygoje ji renka po 7 taškus.
Biatlono viltis
Daug vilčių Lietuvos biatlono rinktinė sieja su 22 metų sportininke Natalija Paulauskaite. Rusijoje gimusi ir augusi lietuvio dukra tėvynėje susidūrė su rimta konkurencija, todėl pati pasiprašė į lietuvių gretas.
Teoriškai įmanoma, kad N.Paulauskaitė spės įšokti į Sočio žiemos olimpiados traukinį, bet iki sausio 15 dienos sportininkė turi gauti Lietuvos pasą ir atrankos varžybose įveikti geriausią Lietuvos biatlonininkę D.Rasimovičiūtę.
