Per kėlinį – nė įvarčio
„Per 30 karjeros metų nebuvau matęs rungtynių, kuriose komanda per kėlinį neįmestų nė vieno įvarčio“, - prisipažino Paragvajaus rinktinės treneris Rubenas Subeldia.
Deja, liūdno įvykio liudininku daug matęs rankinio specialistas tapo per jo treniruojamos komandos rungtynes. Pasaulio čempionate žaisdamos su Ispanijos rankininkėmis paragvajietės pirmąjį įvartį įmetė tik prasidėjus antrajam kėliniui – 33-ąją minutę, kai varžovių sąskaitoje buvo jau 15 taiklių metimų.
Paragvajaus komanda šiose rungtynėse ispanėms nusileido 9:29. Ir tai nebuvo didžiausias R.Subeldios auklėtinių pralaimėjimas – taip pat negailestingai jas triuškino kitos ekipos. Lenkijos rinktinė paragvajietes nugalėjo 40:6, Angolos – 37:12, Norvegijos – 34:13.
„Geriausiose“ rungtynėse Paragvajaus komanda 10 įvarčių skirtumu 15:25 pralaimėjo Amerikos vicečempionei Argentinos rinktinei.
Varžovėms nepasipriešino
Paragvajaus rinktinė nebuvo vienintelė komanda, grupių etape net negalvojusi apie pergales. Visas rungtynes labai dideliu skirtumu pralaimėjo ir Australijos rankininkės. Jos Vokietijos rinktinei nusuleido 15:36, Rumunijos – 13:32, Vengrijos – 15:39, Čekijos – 10:34, Tuniso – 15:24.
Lengvu grobiu daugumai varžovių buvo ir Dominikonų Respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos, Alžyro, Kinijos komandos.
Iš viso pasaulio čempionato grupių etape 20 ar didesniu įvarčių skirtumu baigėsi dvylika rungtynių. Didžiausio skirtumo rekordą pasiekė Lenkijos rankininkės, 34 įvarčiais pranokusios Paragvajaus komandą.
Daugiausia įvarčių per vienerias rungtynes įmetė Korėjos rinktinė. Ji Dominikonų Respublikos ekipą įveikė 51:20.
Rinktines sudaro mėgėjos
Jei pasaulio rankinio lyderės visas rungtynes žaistų neatsipalaidavusios, skirtumas būtų dar didesnis.
Ir tai visiškai nestebina žinant, kokia yra moterų rankinio situacija Australijoje, Paragvajuje ar Dominikonų Respublikoje. Šiose šalyse rankinį daugmaž reguliariai žaidžia mažiau nei po šimtą moterų, nėra nacionalinių lygų, o dauguma rinktinės žaidėjų yra mėgėjos, kurios per metus treniruojasi ir rungtyniauja tik po kelis mėnesius.
Pavyzdžiui, Australijoje yra tik septynios moterų rankinio komandos, kurios šalies pirmenybių medalius išsidalina trumpame, kelias savaites vykstančiame turnyre. Vos viena Žaliojo žemyno rankininkė – rinktinės lyderė Sally Potocki – yra pusiauprofesionalė ir žaidžia Vokietijos antrosios lygos klube.
Beje, S.Potocki buvo gabi krepšininkė. Ji netgi pateko į Australijos studenčių rinktinę ir laimėjo universiados bronzos medalį, kelis sezonus rungtyniavo Australijos profesionalių krepšinio lygoje. Tačiau mergina labiau norėjo žaisti rankinį ir pernai išvyko ieškoti laimės į Vokietiją.
Apmoka kelionės išlaidas
Nors žaisdamos su favoritėmis kai kurios komandos praleidžia tiek įvarčių, kad juos sunku suskaičiuoti, šansą bent sykį laimėti turi net silpniausios ekipos.
Pasaulio pirmenybėse rengiamos varžybos ir dėl 17-24 vietų, tad be pergalės iš Serbijos išvyks tik viena komanda.
Būtent autsaiderių turnyras Australijos, Paragvajaus, Dominikonų Respublikos ar Alžyro (šios komandos pirmajame etape pralaimėjo visas rungtynes) rankininkėms ir yra svarbiausias.
Iš tolimų kraštų į pasaulio pirmenybes atkeliavusios rinktinės turi dar vieną tikslą – pranešti savo tautiečiams apie rankinio žaidimą.
„Mūsų pagrindinis tikslas – populiarinti rankinį Dominikonų Respublikoje, - sako šios šalies rinktinės lyderė Irina Pop. – Mūsų šalis pamišusi dėl beisbolo, tačiau mums patekus į pasaulio čempionatą žiniasklaida bent dalelę dėmesio skiria ir rankiniui“.
O nacionalinių federacijų vadovai džiaugiasi ne vien tuo, kad jų rankininkės gali pasimokyti iš geriausių planetos komandų, bet ir palengvėjusia finansine našta. Šiais metais Tarptautinė rankinio federacija (IHF) pirmą kartą kompensavo dalį kelionės į pasaulio čempionatą išlaidų.
Kitų žemynų pajėgos
Tačiau anaiptol ne visos kitų žemynų komandos yra bejėgės. Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje yra po vieną rinktinę, galinčią lygiai kovoti net su galingiausiomis Europos ekipomis.
Šiose pasaulio pirmenybėse tai daryti geriausiai sekasi Brazilijos rankininkėms. Amerikos čempionės pirmajame etape laimėjo visas penkerias rungtynes ir tapo B grupės nugalėtojomis.
Dėl kelialapių į atkrintamąsias varžybas nereikėjo jaudintis ir Korėjos bei Angolos rankininkėms, kurių pergalės prieš europietes nelaikomos staigmenomis dar nuo XX amžiaus pabaigos.
Pastaraisiais metais pasitempė Tuniso ir Japonijos komandos. Tunisietės Serbijoje įvarė baimės Vengrijos, Čekijos ir Vokietijos ekipoms, per rungtynes su jomis ilgai pirmavo, bet antrajame kėlinyje pritrūko jėgų ir pripažino europiečių pranašumą.
Japonės irgi beveik niekuo nenusileido Serbijos bei Danijos komandoms ir pralaimėjo joms labai mažu skirtumu.
Tiesa, per dvidešimt praėjusių pasaulio pirmenybių net aštuoniolikoje garbės pakyla buvo europietiška. Ją paįvairinti pavyko tik Korėjos rankininkėms, kurios 1995 metais laimėjo aukso, o 2003 metais – bronzos medalius.
Korėjos rankinio autoritetą geriau atspindi rezultatai olimpinėse žaidynėse. Korėjietės nuo 1984 metų pateko į visų aštuonių moterų rankinio turnyrų pusfinalį, 1988 ir 1992 metais laimėjo aukso medalius, dar tris kartus iškovojo sidabrą ir sykį – bronzą.
Nauja jėga – Brazilija
Pastaraisiais metais sparčiausiai kyla Brazilijos moterų rankinio lygis. Vos prieš dešimtį metų šios šalies rinktinei kiekviena pergalė prieš Europos komandą buvo didelė šventė, o dabar brazilės jau ir pačios drąsiai kalba apie tikslą laimėti pasaulio pirmenybių medalius.
Garbės pakyla nėra nepasiekiama svajonė. Brazilijos rinktinė tiek praėjusiose pasaulio pirmenybėse, tiek 2012 metų olimpinėse žaidynėse užėmė pirmąją vietą grupės varžybose, bet apmaudžiai suklupo ketvirtfinalyje.
„Praėjusiame pasaulio čempionate žaisdamos namie užėmėme penktąją vietą. Tačiau į Serbiją atvykome kovoti dėl medalių ir esame pasirengusios didelėms pergalėms“, - po grupių etapo tvirtai pareiškė geriausia 2012 metų pasaulio rankininke išrinkta Alexandra Nascimento.
Jai ir jos komandos draugėms pasitikėjimo įkvepia ir Europoje įgyta patirtis. Geriausios Brazilijos rankininkės atstovauja galingiems Europos klubams ir žaidžia Čempionių lygoje, o viena rinktinės lyderių Eduarda Amorim su Djoro „Audi“ ekipa šiais metais tapo Čempionių lygos nugalėtoja.
Maža to, rinktinės branduolys beveik visą laiką yra kartu. Net aštuonios brazilės, tarp jų šešios rinktinės žaidėjos, rungtyniauja Vienos „Hypo“ klube.
