Ji akimirksniu užkariavo visų lietuvių širdis.
Per du metus suaugusiųjų sporte 16-metė kaunietė jau pasiekė tiek, kiek milijonams profesionalių atletų nelemta per visą savo karjerą.
Po sensacingo triumfo olimpiniame Londono baseine R.Meilutytė tapo pasaulio ir dukart Europos (trumpajame 25 m baseine) čempione bei pagerino ne vieną pasaulio plaukimo krūtine rekordą.
Šviesiaplaukė plaukimo princesė antrus metus iš eilės buvo pripažinta Lietuvos Metų sportininke. Bet net stulbinantys Rūtos rezultatai svarbiausiose plaukimo varžybose tikriausiai neprilygsta tai meilės ir simpatijų karštinei, kuri ją dabar lydi visoje Lietuvoje.
„Lietuvoje ją siaubingai visi įsimylėjo. Tą jaučiu net iš tų, kurie iki tol visai nesidomėjo sportu, - po Europos čempionato Danijoje pripažino šalies plaukimo federacijos viceprezidentas Algimantas Juozaitis, dar prieš keturis dešimtmečius treniravęs savo sūnų Arvydą - pirmąjį olimpinį medalininką Lietuvos plaukimo istorijoje.
- Giminės man skambina ir susirūpinę klausinėja: kas atsitiko, kodėl Rūta pralaimėjo, juk takelio priekyje tai jos galva buvo“.
Kiekvienai kartai – savas didvyris
Plymute besitreniruojanti paauglė jau padarė tai, kas niekaip nepavyksta į amžinus ginčus ir skandalus įsivėlusiems šalies politikams.
Londono olimpinė čempionė savo pergalėmis ir nuoširdžia šypsena suvienijo visus lietuvius – ir tuos, kurie nenusivylė galimybėmis laisvoje Lietuvoje, ir tuos, kurie išsibarstė po visą pasaulį, ieškodami sotesnio duonos kąsnio.
Ar R.Meilutytė jau dabar galėtų pretenduoti į visų laikų geriausio Lietuvos sportininko titulą?
„Tokie rinkimai – labai subjektyvus dalykas. Tai kartų klausimas, nes kiekviena karta turi savo dievaičius“, - įsitikinęs buvęs ilgametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas, puikiai pažįstantis visas pastarojo penkiasdešimtmečio šalies sporto žvaigždes.
Olimpo viršūnėje – milžinai
1997-aisiais - prabėgus septyneriems metams po šalies nepriklausomybės atkūrimo - gimusi R.Meilutytė jau nepatyrė sovietinės sistemos ir yra grynas modernios Lietuvos sporto produktas.
Kartu su Jonu Valančiūnu ji yra pagrindinė „Facebook“ kartos numylėtinė, socialiniuose tinkluose jau dabar švytinti daug ryškiau už daugumą praeities Lietuvos sporto legendų.
Ar gali ji iš sosto išversti geriausią visų laikų Lietuvos krepšininką Arvydą Sabonį ar daugiausia titulų per šalies sporto istoriją surinkusį dukart olimpinį čempioną disko metiką Virgilijų Alekną?
Abu šie milžinai po keturis kartus triumfavo geriausio Lietuvos sportininko rinkimuose.
A.Sabonis net 8 kartus (pagal skirtingas „Mr.Europa“ ir „Euroscar“ versijas – Red.) pripažintas geriausiu Europos metų krepšininku, o V.Alekna 2005-aisiais buvo išrinktas geriausiu Senojo žemyno lengvaatlečiu.
A.Sabonis 2010-aisiais pateko į FIBA ir 2011-aisiais – į Jameso Naismitho krepšinio Šlovės muziejų, o V.Alekna dar 2007-aisiais tapo UNESCO sporto ambasadoriumi kartu su tik aštuoniais čempionais iš viso pasaulio (futbolininku brazilu Pele, „Formulės 1“ lenktynininku vokiečiu Michaeliu Schumacheriu, boksininkais ukrainiečiais Vitalijumi ir Volodymiru Klyčko bei kitais).
Ir savo titulais, ir įtaka pasaulinėje savo sporto šakos istorijoje du galingiausi lietuviai, regis, bent kol kas dar pranoksta pasakiškai talentingą, bet karjerą vos tik pradėjusią plaukikę.
Legenda svarbiau už titulus
Kokia būtų R.Meilutytės vieta tarp visų laikų geriausių Lietuvos sporto atletų?
Ar šalies sporto žvaigždžių hierarchijoje ji jau pakilo aukščiau už kitus legendinius čempionus?
Modestas Paulauskas buvo ryškiausia sovietinių laikų Lietuvos sporto žvaigždė. 1972-ųjų Miuncheno olimpinis čempionas net septynis kartus (!) buvo renkamas šalies Metų sportininku. Buvęs „Žalgirio“ ir SSRS rinktinės kapitonas taip pat buvo pripažintas naudingiausiu 1965 metų Europos čempionato krepšininku.
Šarūnas Marčiulionis geriausio Lietuvos sportininko rinkimuose triumfavo keturis kartus. Seulo olimpinis čempionas taip pat paliko savo pėdsaką ir NBA, ir Europos krepšinio istorijoje, o 1988-aisiais buvo pripažintas geriausiu žemyno krepšininku (pagal „Mr.Europa“ rinkimų versiją – Red.).
Dviratininkas Gintautas Umaras ir krepšininkė Angelė Rupšienė turi po du olimpinius aukso medalius, prieš 35 metus Lina Kačiušytė karaliavo pasaulio baseinuose taip pat kaip dabar R.Meilutytė, disko metikas Romas Ubartas 1992-aisiais į Lietuvą atvežė pirmąjį olimpinį auksą po nepriklausomybės atkūrimo, o boksininkas Danas Pozniakas dar 1968-aisiais tapo pirmuoju Lietuvos olimpiniu čempionu.
Bet vietos ant geriausiųjų pakylos verti ne tik tie, kurie surinko svariausius titulus prestižinėse varžybose.
Ieties metikė Birutė Kalėdienė pirmoji iš visų Lietuvos sportininkų dar 1958-aisiais pasiekė pasaulio rekordą, o šuolininkė į tolį Vilma Bardauskienė 1978-aisiais pirmoji pasaulyje nuskriejo už 7 m ribos.
Ringo džentelmenu vadintas Algirdas Šocikas liko be olimpinio medalio, bet sunkiasvorio boksininko pergalės SSRS čempionatuose prieš rusą Nikolajų Koroliovą pokario metais lietuviams buvo svarbesnės už auksą, o legendomis apipintas kovas Kaune stebėdavo per 12 tūkst. žiūrovų.
„Tais laikais A.Šocikas buvo tiesiog kaip dievaitis. Jis liko legenda visiems laikams, - įsitikinęs A.Poviliūnas. - Lietuvoje yra sportininkų, kurie per karjerą iškovojo žymiai daugiau titulų. Pavyzdžiui, A.Jankūnaitė-Rupšienė yra dukart olimpinė, dukart pasaulio ir triskart Europos čempionė. Bet kai Angelę dabar pasikviečiau į savo paskaitą Lietuvos edukologijos universitete (LEU), pirmakursiai jos klausėsi išsižioję, nes apie tas pergales iki šiol nebuvo girdėję ir nieko nežinojo.
Kiekviena karta turi savo didvyrius, bet tikriausiai vertėtų skirti geriausius ir populiariausius sportininkus“.
Meilės kriterijų nėra
R.Meilutytė jau dabar turi viską, kad užkoptų į Lietuvos sporto viršūnę.
16-metei plaukikei netrūksta nei titulų ir rekordų, nei milžiniško populiarumo šalyje – t.y.ji jau dabar atitinka kertinius kriterijus, kurių derėtų laikytis, renkant Čempionų čempioną.
Bet kaip išmatuoti ir palyginti skirtingų epochų žvaigždžių spindesį, objektyvių kriterijų iki šiol nėra.
Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) pavedimu LTOK dar 2000-aisiais jau rinko geriausią XX a. Lietuvos sportininką.
Tuomet amžiaus atleto titulas atiteko A.Saboniui, o už jo nugaros liko G.Umaras ir D.Pozniakas.
„Mūsų federacijų atstovai išrinko būtent tokį trejetuką. Tai buvo tos kartos subjektyvi nuomonė. Per tokius rinkimus viskas priklauso tik nuo balsuotojų atminties, - pripažino A.Poviliūnas. - Juk per įvairius populiariausių žmonių rinkimus dažniausiai laimi tas, kuris tuo metu vadovauja. Žmonės renkasi tuos, kurie yra viršūnėje“.
Buvęs LTOK vadovas iki šiol prisimena karštas diskusijas ir neolimpinių šakų atstovų priekaištus net dėl Metų sportininko rinkimų.
„Lakūnas Jurgis Kairys priekaištaudavo, kodėl nėra techninių sporto šakų atstovų. Jis sako: štai „Formulės 1“ čempionas Sebastianas Vettelis yra Vokietijos metų sportininkas, o mūsų net į kandidatų sąrašus neįtraukiate, - diskusijas su Lietuvos akrobatinio skraidymo žvaigžde prisiminė A.Poviliūnas. - Kartą mėginome įtraukti parolimpinio sporto atstovus, bet paskui buvo tiesiog gėda, kai jie net nepateko į dešimtuką“.
LEU profesorius neabejoja, kad per geriausių visų laikų Lietuvos sportininkų rinkimus kartu su olimpinių sporto šakų atstovais galėtų susikauti ir daugkartinis pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas J.Kairys, ir alpinistas Vladas Vitkauskas, pirmasis iš lietuvių užkopęs į Everestą, ir savo žygiais išgarsėjęs supertriatlonininkas Vidmantas Urbonas ar net galiūnas Žydrūnas Savickas.
„Formuojant nuomonę apie sporto žvaigždes milžinišką reikšmę turi žiniasklaida. Jeigu tu nuolat kalbi apie tą atletą ir kartoji, kad jis stipriausias pasaulio žmogus, jaunimas žaibiškai tai pasigauna, - įsitikinęs A.Poviliūnas. - Bet kaip nustatyti objektyvius kriterijus, kurie tiktų visiems, aš tiesiog neįsivaizduoju.
Kaip palyginti J.Kairį ir R.Meilutytę ar A.Sabonį ir V.Alekną? Aišku tik viena: jeigu titulai ir pasiekimai būna vienodi, visuomet laimės tas, kurio sporto šaka yra populiaresnė. Ypač Lietuvoje“.
Baseine pranoko pirmtakę
Kada R.Meilutytė taps tokiu Lietuvos mitu kaip Pranas Lubinas ar A.Sabonis, nuspręs istorija.
Bet geriausių visų laikų Lietuvos plaukikų rinkimuose Rūta jau dabar verta karalienės sosto.
Pratęsusi pergalingas L.Kačiušytės tradicijas plaukimo krūtine rungtyje Londono olimpinė čempionė universalumu jau pranoksta savo legendinę pirmtakę.
1980-ųjų Maskvos žaidynių čempionė paliko ypač ryškų pėdsaką šios sporto šakos storijoje, todėl neatsitiktinai dar 1998-aisiais L.Kačiušytė buvo įtraukta į pasaulio plaukimo Šlovės muziejų.
Penkiolikmetė lietuvė 1978-aisiais tapo pasaulio čempione, tris kartus gerino pasaulio rekordą ir pirmoji pasaulyje 200 m krūtine nuplaukė greičiau negu per 2 min. 30 sek.
„Kai Lina Postsdame 1979-aisiais pagerino pasaulio rekordą, Arvydas parašė straipsnį: „Jos žygis prilygsta Dariaus ir Girėno žygiui per Atlantą“. Bet rusams labai nepatiko toks palyginimas, todėl šis straipsnis net nebuvo atspausdintas“, - sovietinės cenzūros palaidotą sūnaus rašinį iki šiol išsaugojo A.Juozaitis.
Rekordinis L.Kačiušytės rezultatas (2 min.28,38 sek.) net šešerius metus buvo nepasiekiamas viso pasaulio plaukikėms, o Lietuvoje buvo pagerintas tik po 32 (!) metų.
'“Lina yra žemesnė už Rūtą, bet jos sanariai turi šiek tiek daugiau paslankumo, - dvi olimpines čempiones lygino A.Juozaitis, čia pat prisiminęs vienas SSRS laikų varžybas Maskvoje. - L. Kačiušytė snaudė, kai kartu su ja buvome automobilyje. Arvydas rodo: žiūrėk, kaip tiesiog atvirkščiai užsisukusios jos pėdos! Baseine jos pėdos sukinėjosi tiesiog neįtikėtinai. Savo minkštumu ir sanarių paslankumu ji ryškiai išsiskyrė iš visų“.
„Patekti į SSRS rinktinę tais laikais neretai buvo sudėtingiau negu laimėti pasaulio čempionatą. L.Kačiušytė turi visus titulus, laimėjo daug medalių SSRS pirmenybėse, todėl Rūta turi į ką lygiuotis, - Maskvos olimpine čempione iki šiol žavisi A.Poviliūnas. - Jau dirbdama olimpiniame sporto centre Lina galų gale padėjo tai pačiai R.Meilutytei ir šiandien nereikėtų to pamiršti“.
Abiejų varžovės - rusės
Dvi skirtingų kartų Lietuvos plaukimo žvaigždes sieja dar vienas žavus sutapimas: pagrindinės jų varžovės baseine buvo ir yra Rusijos plaukikės.
R.Meilutytė dabar kietai kaunasi su Julija Jefimova, o L.Kačiušytė dar prieš tris dešimtmečius dėl aukso varžėsi su kita Julija - Bogdanova ir Svetlana Varganova.
„Kai Lina plaukė Maskvos olimpiados finale, Rusijos televizijos komentatoriai atvirai „sirgo“ už jos varžovę. „Period Svetlana! Vsio taki Kačiušyte, a naša Varganova proigrala“ (Pirmyn Svetlana! Vis tik Kačiušytė, o mūsiškė Varganova pralaimėjo“ -- vert. iš rusų k. - Red.), -- nusivylimo po finišo neslėpė jį visai Sovietų Sąjungai komentavęs rusas, nors Lina taip pat buvo SSRS rinktinės narė, - prisimena A.Poviliūnas. - Tokie dalykai žiūrovams labai užstringa, todėl jie visiems sukėlė papildomų aistrų“.
Pasiekė daugiau rekordų
Tik krūtine plaukusi L.Kačiušytė Lietuvos rekordų lentelėse dabar jau nusileidžia savo įpėdinei.
Plaukimo Šlovės muziejaus narė per visą karjerą 25 kartus taisė šalies rekordus 50 m ir 25 m baseinuose, o R.Meilutytė per porą metų juos suspėjo pagerinti jau net 57 (!) kartus.
„Danijoje Rūta laimėjo auksą 100 m kompleksiniame plaukime, aplenkusi labai pajėgią vengrę (Katinką Hosszu, kuri yra išrinkta geriausia 2013-ųjų Europos plaukike – Red.). Palyginti su Lina ji tikrai universalesnė, - pripažino A.Juozaitis. - Rūtos judesių koordinacija ir nervų sistema labai gera. Ji plaukia ir nugara, ir delfinu. Šiuo požiūriu tikrai yra ryškus skirtumas“.
„Lina turi puikų humoro jausmą, nebijo pakritikuoti krepšininkų. Rūta galbūt šiek tiek santūresnė, - dvi olimpines čempiones lygino A.Poviliūnas. - Bet akivaizdu, kad Rūta taip pat labai protinga ir išprususi mergina. Mane ypač džiugina ne pagal amžių profesionali jos kalbėsena. Sportininkas turi ne tik pasiekti rezultatus, bet ir mokėti duoti interviu ir parodyti, ką myli ir ką jam reiškia tėvynė.
Visi geriausi mūsų plaukikai: ir A.Juozaitis, ir Lina, ir Rūta, ir Robertas Žulpa yra intelektualūs žmonės, su kuriais visuomet malonu pabendrauti“.
„Rūta – žiauriai išskirtinis talentas. Kaip krepšinyje – Sabonis, taip plaukime – ji“, - neabejojo A.Juozaitis.
Vejasi plaukimo legendas
R.Meilutytė jau du metus paeiliui buvo išrinkta geriausia Europos jaunąja atlete, bet jos trofėjų kolekcijoje vis dar trūksta ne vieno svarbaus titulo.
Šį sezoną lietuvė užėmė trečiąją vietą per Senojo žemyno metų plaukikės rinkimus, kuriuose nusileido ne tik geležinei vengrei K.Hosszu, bet ir J.Jefimovai - pagrindinei varžovei plaukimo krūtine rungtyse.
R.Meilutytė dar nė karto nedalyvavo Europos čempionate olimpiniame 50 m baseine.
Nors Rūta ji jau atėmė pasaulio rekordus iš amerikiečių Jesiccos Hardy (100 m ilgajame baseine) ir Rebecca Soni (100 m trumpajame baseine) bei J.Jefimovos (50 m ilgajame baseine), visų laikų geriausių planetos plaukikių krūtine rikiuotėje lietuvė kol kas dar neprilygsta ryškiausioms praeities žvaigždėms.
Australė Leisel Jones dalyvavo keturiose olimpiadose, kuriose iškovojo net 9 medalius. Pekino žaidynių 100 m plaukimo krūtine čempionė du kartus (2005 ir 2006 m) buvo išrinkta geriausia pasaulio plaukike.
Penelope Heyns tapo pirmąja pasaulyje, kuriai pavyko laimėti abi olimpines plaukimo krūtine rungtis (ir 100 m, ir 200 m) vienose žaidynėse. 1996-aisiais Atlantoje triumfavusi Pietų Afrikos Respublikos žvaigždė taip pat du kartus (1996 ir 1999 metais) buvo pripažinta geriausia pasaulio plaukike.
Geriausios pasaulio metų plaukikės titulą dusyk (2010 ir 2011 m) iškovojo ir R.Soni, o dukart olimpinė čempionė amerikietė Amanda Beard olimpiadose iš viso iškovojo 7 medalius.
„Pagal rezultatus Rūtą tikrai galima įtraukti į visų laikų plaukikių krūtine elitą. Bet jos minusas, kad neplaukia 200 metrų, o 50 metrų distancija nėra olimpinė rungtis, - pripažino A.Juozaitis. - Visos šios rungties pasaulio lyderės plaukia ir 100, ir 200 metrų“.
Patyręs treneris įsitikinęs, kad R.Meilutytė Rio de Žaneiro žaidynėse gali plaukti ir 200 metrų.
„Aišku, šių dviejų distancijų technika labai skiriasi. 100 m – trumpesnis žingsnis ir reikia greičiau plaukti, o 200 m pradedi ilgesniu grybšniu, bet jis privalo būti galingas, - analizavo A.Juozaitis. - Kodėl J.Jefimova plaukia ir 50, ir 100, ir 200 m? Neabejoju, kad ir Rūta gali sėkmingai plaukti 200 m. Brazilijoje ji, ko gero, plauks ir 200 m, jeigu viskas bus gerai“.
„Nemanyčiau, kad iki Rio de Žaneiro Rūtai reikėtų būtinai laimėti visas varžybas. Juk jeigu nori nušauti briedį, nebūtina kiekvienais metais šaudyti zuikį, - pastebėjo A.Poviliūnas. - Jeigu mes norime ją išlaikyti iki 2016-ųjų olimpiados, labai svarbu psichologiškai jos neperspausti, kad ji dar turėtų ko siekti. Bet čia jau trenerių daržas“.
Penkiolikos jau tapusi pasaulio čempione ir rekordininke L.Kačiušytė po trejų metų jau baigė savo karjerą. Kiek ilgai dar plauks Rūta?
„Didžiausias merginų stabdys – pradeda platėti klubai, kai jos ima bręsti. Dėl to judesiai tampa lyg sūkuriniai stabdžiai, o slydimas vandeniu suprastėja. Bet pas Rūtą šito nesimato, - aiškino A.Juozaitis. - Pagal savo fizinius davinius ir raumenyno išsivystymą ji gali plaukti dar labai ilgai.
Bet viskas dabar priklausys nuo gyvenimo būdo. Kai atsiras meilės ir visos kitos pagundos, nuo kurių gyvenime niekur nedingsi.
Nemažiau svarbu, kaip ji toliau atlaikys milžiniškus krūvius. Dabar ji dirba nepaprastai daug, o jos treniruotės labai intensyvios“.
Geriausi visų laikų Lietuvos sportininkai*:
1 Arvydas Sabonis, krepšinis
2 Rūta Meilutytė, plaukimas
3 Virgilijus Alekna, lengvoji atletika
4 Algirdas Šocikas, boksas.
5 Šarūnas Marčiulionis, krepšinis.
Kiti TOP-30 nariai: Gintautas Umaras (dviračiai), Lina Kačiušytė (plaukimas), Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė), Modestas Paulauskas (krepšinis), Vida Vencienė (slidinėjimas), Romas Ubartas (lengvoji atletika), Šarūnas Jasikevičius (krepšinis), Angelė Rupšienė (krepšinis), Ričardas Tamulis (boksas), Vilma Bardauskienė (lengvoji atletika), Danas Pozniakas (boksas), Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas), Robertas Žulpa (plaukimas), Pranas Lubinas (krepšinis), Simona Krupeckaitė (dviračiai), Ramūnas Šiškauskas (krepšinis), Birutė Kalėdienė (lengvoji atletika), Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė), Voldemaras Novickis (rankinis), Ana Ambrazienė (lengvoji atletika), Edita Pučinskaitė (dviračiai), Arminas Narbekovas (futbolas), Aldona Česaitytė-Nenėnienė (rankinis), Zigmas Jukna (akademinis irklavimas), Gintarė Scheidt (buriavimas).
Paaiškinimas: sudarė „Lietuvos ryto“ sporto žurnalistai Gintaras Nenartavičius, Giedrius Janonis ir Kęstutis Rimkus (kiekvienas pateikė savo dvidešimtuką, o bendras rinkimų rezultatas paaiškėjo, sudėjus visų balsus).
Geriausi visų laikų Lietuvos plaukikai:
1 Rūta Meilutytė
2 Lina Kačiušytė
3 Robertas Žulpa
4 Arvydas Juozaitis
5 Raimundas Mažuolis
Kiti TOP-20 nariai: Giedrius Titenis, Stasys Krasauskas, Darius Grigalionis, Vytautas Janušaitis, Vytautas Tiknius, Valė Burkauskaitė, Saulius Binevičius, Birutė Užkuraitytė, Dita Babrauskaitė, Aida Tučiūtė, Aiškutė Buzelytė, Roma Sakalauskaitė, Danas Rapšys, Jūratė Gužytė, Bronius Jakštonis.
Geriausios visų laikų pasaulio plaukikės krūtine:
1 Leisel Jones (Australija)
2 Penelope Heyns (Pietų Afrikos Respublika)
3 Rebecca Soni (JAV)
4 Amanda Beard (JAV)
5 Rūta Meilutytė
Kitos TOP-20 narės: Agnes Kovacs (Vengrija), Lina Kačiušytė, Julija Jefimova (Rusija), Ute Geweniger (Vokietija), Luo Xuejuan (Kinija), Jesicca Hardy (JAV), Galina Prozumensčikova (Rusija), Catie Ball (JAV), Eva Szekely (Vengrija), Jopie Waalberg (Olandija), Megan Quann (JAV), Samantha Riley (Australija), Silke Horner (Vokietija), Ada den Haan (Olandija), Hanellore Anke (Vokietija).
