Plaukikei Rūtai Meilutytei, penkiakovininkams Laurai Asadauskaitei ir Justinui Kinderiui, irkluotojoms Donatai Vištartaitei ir Mildai Valčiukaitei 2013-ieji buvo velniškai sėkmingi metai.
Visi šie atletai girdėjo, kaip aidi „Tautiška giesmė“, ir matė, kaip plazda Lietuvos vėliava jų garbei svarbiausiose metų varžybose – pasaulio pirmenybėse.
Jono Kazlausko treniruojama Lietuvos krepšinio rinktinė užlipo ant sidabrinės Europos pirmenybių Slovėnijoje pakylos, o kanojininkas Jevgenijus Šuklinas Europos čempionate buvo pirmas.
Jų ir kitų Lietuvos sportininkų ryškios pergalės liks atmintyje, bet galbūt ateityje jas nustelbs kiti laimėjimai. Tie, kurie gali ateiti 2014-aisiais.
Apie tai, kaip pildėsi 2013-ųjų „Lietuvos ryto“ prognozės, sportas/startai/kaip-lietuvos-sportui-pildesi-2013-metu-prognozes.htm"="">sportas/startai/kaip-lietuvos-sportui-pildesi-2013-metu-prognozes.htm"" target="_blank">skelbėme prieš savaitę, o šiandien pristatome tai, kas laukia sporto gerbėjų 2014-aisiais.
1. Ar J.Kazlauskas laimės ir pasaulio čempionato medalį? LR prognozė: ne (80 proc.).
Po dvylikos metų sugrįžęs į Lietuvos rinktinę J.Kazlauskas su dvylika vyrų Europos čempionate nukalė sidabro medalius, bet nedaug trūko, kad slovėniškos istorijos pabaiga nebūtų buvusi tokia laiminga.
Po pralaimėtų paskutinių rungtynių grupėje bosniams J.Kazlauskas prisipažino, kad buvo atskriejusi mintis, jog reikės pakuotis lagaminus ankstyvai kelionei namo.
Atkaklus darbas, tvirtas charakteris, o galbūt ir sėkmė (atkrintamosiose varžybose neteko žaisti su ispanais) padėjo nepalūžti sunkiu momentu ir pasiekti garbės pakylą, tik jos viršūnę užleidus Prancūzijai.
Tačiau atlikti tokį pat žygdarbį ar pakartoti 2010 metų pasaulio čempionato bronzinį žygį 2014 metais bus daug sunkiau.
Nors planetos pirmenybėse dėl Afrikos ir Azijos komandų konkurencija dažnai būna ne tokia arši kaip Europoje, kovoje dėl medalių šis dėsnis negalioja.
JAV rinktinė bus galinga, net jei joje nežais LeBronas Jamesas ar Kobe Bryantas.
Šis čempionatas bus gulbės giesmė Ispanijos rinktinės žvaigždėms Pau Gasoliui, Juanui Carlosui Navarro, kurie savų žiūrovų akivaizdoje svajoja mesti iššūkį amerikiečiams.
Tarp 24 komandų dar bus Prancūzija, Kroatija, Serbija, Slovėnija, Australija ir visada pavojinga Argentina.
Tačiau svarbiausias klausimas – kokią komandą pavyks suburti J.Kazlauskui?
Keli žaidėjai jau praėjusią vasarą tyliai urzgė nepatenkinti savo vaidmenimis rinktinėje. Neaišku, ar vienų metų užteks pamiršti senas nuoskaudas.
Mantas Kalnietis pasiryžęs žaisti be jokių „jeigu“. Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas turėtų būti alkani krepšinio, nes pirmajam NBA sezonas tikriausiai baigsis anksti, o antrajam bus pabodę žiūrėti, kaip žaidžia kiti.
Jie turbūt bus rinktinės širdis ir stuburas 2014-aisiais ir dar kelerius metus ateityje. Bet dar reikia sveikų kojų ir rankų.
2. Ar ledo šokėjai Sočyje užims aukščiausią vietą iš lietuvių? LR prognozė: taip (60 proc.).
Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas iš Lietuvos prezidentės sulaukė geriausios Kalėdų dovanos.
22 metų amerikietei išimties tvarka suteikdama Lietuvos pilietybę Dalia Grybauskaitė atvėrė ledo šokėjų porai duris į Sočio žaidynes, bet dabar viskas jau priklauso nuo pačių sportininkų.
Nors Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) patikėjo D.Stagniūnui nešti trispalvę per olimpiados atidarymo iškilmes, 28-erių kaunietis su savo partnere dar turės įrodyti, kad ne veltui sulaukė milžiniško visuomenės palaikymo.
Startuoti XXII žiemos žaidynėse dabar ruošiasi 9 Lietuvos sportininkai, ir būtent ledo šokėjų porai kartu su biatlonininke Diana Rasimovičiūte prognozuojamos aukščiausios vietos.
LTOK viliasi, kad D.Stagniūnas ir I.Tobias Sočyje kovos dėl 10–15 vietų. Olimpinėse ledo šokių varžybose iš viso dalyvaus 24 poros.
D.Rasimovičiūtei moterų biatlono varžybose keliamas tikslas užimti 10–20 vietą.
Olimpiados išvakarėse iš universiados Italijoje po varžovių diskvalifikacijos Agnė Sereikaitė parsivežė bronzos medalį ir tris kartus pateko į stipriausiųjų dešimtukus greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose.
Nors jai Sočyje keliamas tikslas užimti 20–25 vietą, 19-metė čiuožėja taip pat nusiteikusi pakovoti dėl geriausios Lietuvos žiemos olimpietės vardo.
Kaip ir biatlonininkas Tomas Kaukėnas, kuris prieš ketverius metus pasaulio jaunimo čempionate užėmė ketvirtąją vietą, o pernai pirmąsyk pateko ir į elitinį vyrų trisdešimtuką, pasaulio čempionate užėmęs 22-ąją vietą sprinto lenktynėse.
Per prestižines „Skate America“ varžybas 2011-aisiais I.Tobias ir D.Stagniūnas užėmė trečiąją vietą – pirmąsyk per pastarąjį dešimtmetį nuo Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko laikų Lietuvos ledo šokėjai vėl užlipo ant garbės pakylos.
Bet ar jie iš tiesų vasarį bus olimpinės Lietuvos rinktinės lyderiai ir Sočyje aplenks kitus lietuvius? Ko vertos visos išankstinės prognozės, pirmąjį atsakymą turėtų pateikti Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, kuris po dešimties dienų prasidės Budapešte.
I.Tobias ir D.Stagniūnas čia parodys olimpines programas.
Kartu su treneriu Igoriu Špilbandu trumpajai programai Lietuvos pora pasirinko fokstrotą („A Fine Romance“) ir kvikstepą („Diamonds Are a Girl’s Best Friends“) pagal Marilyn Monroe dainas, o laisvajai programai – Džeimso Bondo temą pagal kino filmo „Skyfall“ garso takelį.
„Aš nenuvilsiu Lietuvos. Pilietybės suteikimas užaugino sparnus man ir Deividui. Olimpiadoje sieksime maksimumo. Pažadu“, – kartojo iš laimės apsiverkusi I.Tobias.
Lietuvos ledo šokėjų pora šį sezoną tik porą kartų dalyvavo oficialiose varžybose, todėl Budapešte pirmiausia ir pamatysime, ar jai iš tiesų jau užaugo sparnai.
3. Ar R.Meilutytė plaukdama krūtine vėl aplenks J.Jefimovą? LR prognozė: taip (80 proc.).
R.Meilutytės ir Julijos Jefimovos akistatos kasmet vis labiau kaitina kraują.
Šešiolikmetė lietuvė ir penkeriais metais už ją vyresnė rusė kiekvienose varžybose nuožmiai varžosi dėl plaukimo krūtine karalienės vardo.
2013-aisiais ir per vandens sporto šakų pasaulio pirmenybes Barselonoje, ir per Europos plaukimo trumpajame 25 m baseine čempionatą Herninge jų tarpusavio dvikovos baigėsi 1:1.
Pernai abu kartus J.Jefimova aplenkė lietuvę plaukiant 50 m krūtine. Šios distancijos finale rugpjūtį Barselonoje rusė buvo greitesnė 0,07, o gruodį Herninge – 0,06 sek.
Bet po triumfo Londono žaidynėse Rūta dar nė karto nenusileido varžovei plaukdama 100 m krūtine – mėgstamiausioje savo rungtyje, kuri jai ir padovanojo olimpinį auksą.
2012-aisiais Londone R.Meilutytė 100 m krūtine nuplaukė 1,51 sek., pernai Barselonos finale – 0,2 sek., o Herninge – 0,04 sek. greičiau už pagrindinę savo varžovę iš Rusijos.
„Atsilikimas nuo Rūtos 100 m distancijoje jau ne toks didelis. 0,04 sek. – tai tik laimės trūkumas. Aš taip sumažinau atsilikimą, kad dabar neabejoju, jog tikrai pasieksiu pergalę, kai mes su ja susitiksime kitą kartą, – dėstė J.Jefimova, grįžusi iš Europos pirmenybių Danijoje. – Kai mes su Rūta išeiname į startą, jaučiama įkaitusi atmosfera. Nors, manau, jai jau nedaug beliko.“
Arogantiški rusės pareiškimai šliūkštelėjo alyvos prieš būsimus startus 2014-aisiais.
Ar iš tiesų nuo 1,15 sek. iki 0,04 sek. per pastaruosius metus aptirpęs Rūtos pranašumas 100 m distancijoje jau reiškia, kad lietuvaitės dominavimo dienos šioje rungtyje suskaičiuotos?
Nors R.Meilutytė pernai nusileido rusei ir per geriausios Europos sportininkės, ir per Metų žemyno plaukikės rinkimus, ji pasiryžusi duoti atkirtį savimi ypač pasitikinčiai varžovei.
Geriausias pavyzdys – pernykštis pasaulio taurės etapas Maskvoje, kai R.Meilutytė abu kartus nušluostė nosį J.Jefimovai jos tėvynėje ir net pasiekė naują 100 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą trumpajame baseine, nors į varžybas Rusijoje atvyko praėjus vos keletui dienų po ligos.
„Kiekviena dvikova su ja mane verčia labiau susitelkti. Dievinu varžytis su ja, nes tada išspaudžiu maksimumą“, – prisipažino Rūta.
2014-aisiais R.Meilutytė turės ne vieną galimybę nubausti įžūlią rusę per svarbiausias sezono varžybas.
Lietuvos plaukimo princesei dar trūksta Europos čempionės titulo olimpiniame 50 m baseine, todėl ji turi papildomų paskatų rugpjūtį Berlyne su J.Jefimova kautis dėl Senojo žemyno aukso.
Dvi favoritės turėtų ne kartą susidurti akis į akį ir per pasaulio plaukimo taurės varžybų etapus, kol gruodį Dohoje jau ners į trumpąjį 25 m baseiną per pasaulio pirmenybes Katare.
4. Ar Š.Jasikevičius taps ir LKL čempionu? LR prognozė: taip (51 proc.).
Šarūno Jasikevičiaus namuose netrūksta trofėjų, bet vis dar nėra LKL čempiono žiedo.
Visose šalyse, kuriose daugiausia titulų turintis XXI a. Lietuvos krepšininkas kūrė savo legendą – Slovėnijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Graikijoje, Turkijoje, jis neišvengiamai tapo čempionu.
Šaras grįžo į gimtąjį miestą tikrai ne tam, kad įspūdingą savo karjerą baigtų pralaimėjęs. „Žalgirio“ marškinėlius pagaliau apsivilkęs keturiskart Eurolygos čempionas pasiryžęs įrodyti, kad jo rankos vis dar neprarado magiškos galios.
1999-aisiais jis pirmą ir vienintelį kartą iki šiol žaidė LKL finale. Profesionalo karjerą „Lietuvos ryte“ pradėjęs įžaidėjas drąsiai kibo į atlapus tuomečiams Eurolygos čempionams, bet vien jo įžūlumo dar neužteko išversti „Žalgirį“ iš sosto.
Per penkiolika metų neatpažįstamai pasikeitė ir Š.Jasikevičiaus, ir abiejų LKL favoritų gyvenimas.
Pirmoji „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikova šį sezoną jau baigėsi triuškinama vilniečių pergale 90:58.
Bet net ši 32 taškų persvara dar nesuteikė sostinės klubui jokio apčiuopiamo pranašumo prieš lemiamus sezono mūšius.
Nors vilniečiams pavyko sušvelninti tiesiog nepadorų tarpusavio dvikovų rezultatą per pastaruosius trejus metus (3:18), į Eurolygos „Top 16“ turnyrą vėl patekę žalgiriečiai pavasarį tikrai nebus nusiteikę jiems užleisti LKL sosto.
Juolab kad gruodį Kauno komandai dar negalėjo padėti traumuotas Martynas Pocius, o per pirmąją akistatą Vilniuje vienas prasčiausių rungtynių sužaidęs Š.Jasikevičius kaip niekas kitas moka susikaupti svarbiausioms sezono dvikovoms.
Kovą Šarui sueis jau 38-eri, bet jo širdis vis dar plaka čempionišku ritmu.
Ir „Lietuvos ryto“ krepšininkai pirmiausia privalo to nepamiršti, norėdami nutraukti savo nesėkmių seriją per tris pastaruosius LKL finalus.
5. Ar „Lietuvos rytas" trečiąkart iškovos Europos taurę? LR prognozė: ne (75 proc.).
„Lietuvos ryto“ krepšininkai jau sukūrė krepšinio stebuklus, laimėdami ULEB taurę 2005 metais ir vėliau į Europos taurės turnyrą perkrikštytas varžybas 2009 metais.
Stebuklų pasitaiko, bet retai.
Aleksandro Petrovičiaus treniruojamai komandai pakartoti savo pirmtakų žygdarbius Šarlerua ir Turino arenose bus labai sunku, nes Europos taurės sieks ir kelis kartus didesnius biudžetus turintys klubai.
Šią taurę jau dusyk laimėjęs Rimas Kurtinaitis vėl turės progą su „Chimki“ klubu. Kitas Rusijos klubas Kazanės „Uniks“ šį sezoną beveik nepralaimi.
Kaip ir „Lietuvos rytas“, „Uniks“ ir „Chimki“, šį turnyrą anksčiau yra laimėjusi ir „Valencia“, kuri vėl yra tarp pretendenčių laimėti antrąjį pagal prestižą Europos krepšinio turnyrą.
Be to, Eurolygoje sezoną pradėję Sienos „Montepaschi“, Nantero JSF, Kijevo „Budivelnyk“, Bambergo „Brose“, Belgrado „Crvena zvezda“ ir kiti klubai irgi pabandys laimėti trofėjų, kuris automatiškai atvertų vartus į Eurolygą kitam sezonui.
Dėl pasikeitusios turnyro sistemos „Lietuvos ryto“ žygis Europoje šiemet prasitęsė, bet dėl tų pačių priežasčių iškovoti taurę šiemet bus daug sunkiau.
6. Ar A.Gudžius disko metimo sektoriuje įveiks V.Alekną? LR prognozė: taip (60 proc.).
Disko metimo karalius nesutinka nulipti nuo scenos – jis tebeturi ryžto treniruotis ir mėtyti diską varžybose dar bent vieną sezoną.
V.Alekna vėl treniruojasi ir rengiasi rimtai pasivaržyti aukščiausio lygio lengvosios atletikos varžybose būdamas 42-ejų – tiek jam sueis vasario mėnesį.
Vienus sporto sirgalius V.Aleknos ilgaamžiškumas žavi, bet kiti nerimauja, kad dusyk olimpinis čempionas pernelyg rizikuoja savo įvaizdžiu.
Praėjusį dešimtmetį disko metimo sektoriuje karaliavęs atletas savo dešimtajame pasaulio čempionate nepateko į finalą. Stumiant štangą patirta nugaros trauma sujaukė praėjusį sezoną ir pasaulio pirmenybėse Maskvoje sukdamasis disko metimo sektoriuje V.Alekna nebebuvo toks greitas kaip anksčiau.
Atsilaikyti prieš jaunesnius ir vikresnius varžovus vis sunkiau. O tarp jų kitąmet turėtų būti ir 22 metų tautietis Andrius Gudžius. Šviesiaplaukis iš Padauguvos neįvykdė pasaulio čempionato normatyvo, bet jo treneris Vaclovas Kidykas žada savo auklėtinio proveržį 2014-aisiais.
Anot V.Kidyko, metimo techniką pakeitusio A.Gudžiaus diskas per treniruotes 2013-ųjų pabaigoje jau lėkė per 65 metrus, o šiemet turėtų skrieti dar toliau.
2013 metų Europos jaunimo čempionui dabar pats laikas prisistatyti disko metikų elitui. Tačiau ar A.Gudžius pajėgus įveikti savo tituluotą tautietį?
Jei V.Alekna išvengs traumų, Europos lengvosios atletikos pirmenybėse Ciuriche ir kitose aukšto rango varžybose disko metimų legenda vis dar turėtų suteikti pamokų 19 metų jaunesniam varžovui.
7. Ar Lietuvos irkluotojai pralenks penkiakovininkus? LR progozė: taip (65 proc.).
Ne, penkiakovininkai nesės į valtis, o irkluotojai nepradės plaukti šaudydami ir irdamiesi špagomis, šalia įsisodinę žirgą.
Konkurencija tarp irklavimo ir šiuolaikinės penkiakovės meistrų turėtų būti draugiška ir virtuali, kokia ir buvo pastaraisiais metais, kai abiejose šiose sporto šakose Lietuva turėjo puikių lyderių.
L.Asadauskaitė ir J.Kinderis šiemet tapo ne tik planetos čempionais, bet ir abu baigė metus būdami pasaulio reitingų viršūnėje. Jie įrodė, kad net ir tokiame nenuspėjamame sporte kaip šiuolaikinė penkiakovė įmanoma varžytis stabiliai gerai.
D.Vištartaitė ir M.Valčiukaitė dviviete valtimi laimėjo visas varžybas: Europos čempionatą, universiadą ir net pasaulio pirmenybes, kuriose finiše 0,04 sek. aplenkė Naujosios Zelandijos sportininkes.
Kitąmet D.Vištartaitė ir M.Valčiukaitė turėtų laimėti daugiau titulų už penkiakovininkus, nes pastarųjų sporte vis dar pernelyg daug lemia sėkmė traukiant burtais žirgą ar šaudant lazeriniais pistoletais.
Irklavimo varžybose rezultatai stabilesni, o D.Vištartaitė ir M.Valčiukaitė visų savo dueto galimybių dar neatskleidė.
Jos pirmą sezoną sėdo į dvivietę valtį, nes anksčiau D.Vištartaitė varžėsi vienviete, o M.Valčiukaitė jaunimo varžybose plaukė su kita partnere. Antrą sezoną Lietuvos irkluotojų duetas gali atrodyti dar galingiau.
Irkluotojų trofėjų kolekciją gali papildyti ir kita dvivietė – pasaulio vicečempionais pernai tapę Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris.
8. Ar L.Kleiza taps Eurolygos čempionu? LR prognozė: ne (85 proc.).
Š.Jasikevičius Eurolygos čempionu yra tapęs 4 kartus, Ramūnas Šiškauskas ir Martynas Gecevičius – po 2 sykius. Ar kuris nors tautietis 2014 metų gegužę laimės elitines Europos krepšinio klubų varžybas?
Po reguliariojo sezono kovų atrodo, kad Linas Kleiza turi geriausių galimybių iš būrio lietuvių gegužės mėnesį prisiliesti prie Eurolygos taurės.
Željko Obradovičiaus treniruojama Stambulo „Fenerbahce“ žaidimu pirmajame etape įrodė, kad yra nusiteikusi pirmąsyk per klubo istoriją patekti į Eurolygos finalo ketverto turnyrą Milane. Tačiau laimėti? Nebent Madrido „Real“ sugalvotų persikelti iš Eurolygos į NBA.
Madrido krepšininkai šiemet atrodo lyg būtų nusileidę iš kitos planetos.
Žaisdamas ne tiktai greitai, bet ir efektyviai karališkasis klubas šį sezoną laimėjo visas 26 rungtynes, iš jų 11 pergalių Eurolygoje pasiekė vidutine 23 taškų persvara.
Kiti Eurolygos milžinai atrodo labiau pažeidžiami.
Du pastaruosius metus Eurolygoje triumfavęs Pirėjo „Olympiakos“ laimėjo 10 mačų Europoje, bet kelis sykius suklupo Graikijoje.
Atėnų „Panathinaikos“, kuriam atstovauja Jonas Mačiulis, viską laimi Graikijoje, bet jau patyrė 5 nesėkmes Eurolygoje.
„Fenerbahce“ trūksta ilgesnio atsarginių suolo, „Barcelona“ įsibėgėti sunku dėl lyderių traumų, o Maskvos CSKA kausto milijonų išpūstos klubo vadovų ambicijos.
Tel Avivo „Maccabi“ komandai, kaip ir Kauno „Žalgiriui“ bei kitiems Eurolygos klubams, tiesiog trūksta aukščiausio lygio krepšinio žvaigždžių.
9. Ar Vilniaus „Žalgiris" pateks į Čempionų lygos grupės varžybas? LR prognozė: ne (80 proc.).
Per futbolo sezono pabaigtuves Vilniaus rotušėje spindėjo net trys milžiniškos taurės.
Po 14 metų pertraukos sostinės futbolininkai vėl tapo Lietuvos čempionais, pakeliui dar laimėję LFF taurę ir šalies Supertaurę.
„Žalgiris“ pelnytai džiaugėsi geriausiu sezonu po to, kai buvo atkurta šalies nepriklausomybė, nes Europos lygos turnyre vilniečiai pernai įveikė tris komandas ir pasiekė ketvirtąjį atrankos etapą.
Tačiau 2014-aisiais ir Vilniaus klubo vadovai, ir čempionų komandos gerbėjai nori dar daugiau.
„Mūsų svajonė – Čempionų lygos grupių varžybos. Norime padovanoti Vilniui kokybišką futbolą“, – neslėpė „Žalgirio“ vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė.
Ar šį tikslą vilniečiai gali pasiekti jau šią vasarą?
„Žalgiris“ vien už Lietuvos čempionų titulą ir žaidimą Čempionų lygos atrankoje iš UEFA gaus 1,29 mln. litų premiją, todėl vėl nesunkiai turėtų surinkti planuojamą 6 mln. litų biudžetą.
Bet norėdama dar kartą nustebinti Europą Vilniaus komanda privalo turėti ne tik storesnę piniginę ir daugiau lygiaverčių žaidėjų. Sėkmė Čempionų lygos atrankoje priklauso ir nuo burtų.
Pirmajame Čempionų lygos atrankos varžybų etape žaidžia nykštukinių šalių klubai, o „Žalgiris“ šį turnyrą pradės nuo antrojo etapo.
„Vis pabrėžiu žaidėjams ir treneriams, kad dabar 6 mėnesius ruošimės dvejoms rungtynėms liepos mėnesį, – aiškino „Žalgirio“ klubo sporto direktorius Mindaugas Nikoličius. – Tai mūsų prioritetas, todėl mes važiuosime į stovyklas ir žaisime rungtynes su stipriomis komandomis.“
„Čempionų lyga – magiški žodžiai kiekvienam futbolininkui. Mums bus labai svarbu gerai pasirodyti atrankos turnyre“, – pritarė kontraktą su Lietuvos čempionais jau pratęsęs treneris lenkas Marekas Zubas.
Pernykštės dvikovos su „Salzburg“ atskleidė, ko Vilniaus klubui labiausiai trūksta norint pakilti į kitą lygį žemyne. Europos lygoje sėkmingai iki šiol žygiuojantiems austrams „Žalgiris“ du mačus pralaimėjo bendru rezultatu 0:7.
„Norėdami konkuruoti Europos fronte privalome turėti lygiavertę sudėtį. Aukščiausio lygio žemyno klubai turi po 40–45, o mes pernai turėjome tik apie 16 pajėgių futbolininkų, – neslėpė M.Zubas. – Reikėtų turėti mažiausiai 20–22 lygiaverčius žaidėjus, tada jau būtų galima kalbėti apie didelius žygius Europoje.“
„Pasistengsime suburti tokią komandą, kuri liepos mėnesį tas dvejas atrankos rungtynes laimėtų“, – žadėjo M.Nikoličius.
Pergalė ir šuolis į trečiąjį Čempionų lygos atrankos etapą užtikrintų „Žalgiriui“ papildomas pajamas. Po to net ir nepasiekęs Čempionų lygos grupės varžybų „Žalgiris“ persikeltų į Europos lygą, kur vėl turėtų progą žengti toliau ir užsidirbti daugiau UEFA skiriamų pinigų.
„Čempionų lygos atrankos turnyras taps didžiausiu išbandymu man ir komandai, – neabejojo M.Zubas. – Bet svarbiausia – likti kantriems ir nuosekliai žengti žingsnis po žingsnio.“
10. Ar ledo ritulys ir ralis išplėš iš valstybės po milijoną? LR prognozė: taip (70 proc.).
Kai kurios sporto šakos šiemet tikisi iš valstybės gauti papildomus milijonus litų rengdamos tarptautines varžybas, kurios tikrai neišgarsins šalies.
Ledo ritulininkai Vilniaus „Siemens“ arenoje balandį vėl rengia pasaulio 1B grupės pirmenybes, kurios yra trečiosios pakopos varžybos, o jose bus kovojama dėl 23–28 vietų.
Bet skambiai pasaulio čempionatu pavadintam renginiui iš valstybės biudžeto jau paprašyta skirti per milijoną litų.
2009-aisiais tuomečiai Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) vadovai Vilniuje irgi rengė tokį turnyrą, po kurio atsirado milžiniškos skolos, o iki šiol LLRF neatsiskaitė su savo kreditoriais.
2012-ųjų lapkritį LLRF paskelbė apie savo bankrotą, palikusi 251 tūkst. litų skolų. Bet net neįvykdyti įsipareigojimai nestabdo ledo ritulio veikėjų aistros toliau lįsti į valstybės kišenę.
Taip pat daugiau nei milijono litų iš valstybės papildomai šįmet reikalauja Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF). Šias lėšas LASF pasirengusi panaudoti prisidėdama prie Lenkijos ralio („Rajd Polski“) rengimo.
Šiemet „Rajd Polski“ yra vienas pasaulio ralio čempionato etapų, o 4 greičio ruožai (iš 21) bus surengti Pietų Lietuvos žvyrkeliuose. Birželio 27-ąją lenktynininkai trumpam užsuks į mūsų šalies teritoriją, bet retas jų supras, kad važiuoja ne Lenkijoje.
Skirstant 2014 metų Lietuvos sporto biudžetą valdininkams teks spręsti, ar šie brangūs renginiai yra vertingesni nei stringančios naujų sporto bazių statybos.
