EUROLYGA 2023

Kraujo ištroškę teroristai bombas Sočyje montavo per statybas?

Skaičiuojant likusias dienas iki Sočio žaidynių varpų gaudesys aidi vis garsiau. Atidarymas turi tapti didžiule švente ir visai Rusijai, ir olimpiniam judėjimui. Tačiau žiemos žaidynes apraizgė ne tik pasipiktinimai, bet ir baimė.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Feb 2, 2014, 3:13 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 7:39 PM

Kiekviena diena atneša naują grėsmę ar naują įspėjimą. Kiekviena diena vis labiau groja nervų stygomis. Kai kurie sportininkai jau prašo šeimų ir draugų nekeliauti kartu su jais, nerizikuoti, nors Sočyje išmuš viena svarbiausių valandų jų gyvenime, skiltyje „Pavojus Sočyje ir olimpiada ant prarajos krašto“ rašo „Associated Press“ apžvalgininkas Timas Dahlbergas.

Savižudžių susisprogdinimai už kelių šimtų kilometrų. Grasinimai. Netoliese susibūrusi stipri karinė grupuotė, kaitinama neapykantos Vladimirui Putinui ir Rusijai.

Nesvarbu, kiek milijardų buvo išleista, nepanašu, kad Rusija būtų pasiruošusi šiam reikalui.

Prisiminimui – istorinis nužudymas

Paskutinieji pranešimai skelbė, kad juodosios našlės – sprogmenimis apsiginklavusios mirtininkės – jau yra įžengusios į Sočį. Jeigu to nepakanka, kad linksmybių ir žaidimų smagumą apgaubtų juodas debesis, apsvarstykite kitą variantą.

Tie patys karingieji islamistai, kurie nužudė Rusijos remtą Čečėnijos lyderį – dabartinio šalies prezidento tėvą – jau senokai išreiškė grasinimą pulti priešą per žaidynes. Ir ne tik pasakė, bet ir pademonstravo, kad yra išradingi ir gali įvykdyti savo planus.

„Tam yra precedentas, - tvirtina leitenantas Robertas Schaeferis, Žalioji beretė, parašęs knygą apie žiaurius konfliktus Šiaurės Kaukazo regione. - Labai svarbu prisiminti, kaip buvo nužudytas Ramzano Kadyrovo tėvas per sprogimą stadione. Per stadiono statybas jie ten paslėpė artilerinius sviedinius. Tiesiai po VIP zona. Tada jie laukė tos dienos, kai ten apsilankys tuometinis vadovas ir detonavo sprogmenis.“

Pagalvokite apie tokį scenarijų, kai per televizorių stebėsite atidarymo ceremoniją. Ar kai koks sportininkas skries nuo kalno.

Grėsmė – realesnė nei anksčiau

Taip, olimpiada teroristų taikiniu yra nuo 1972 metų skerdynių, kai Miunchene nukentėjo Izraelio sportininkai ir komandų nariai. 1996 metais Atlantoje vadinamasis „vienišasis vilkas“ susisprogdino, nužudydamas vieną žmogų. Salt Leik Sičio žaidynes temdė rugsėjo 11-osios pasikartojimo baimė.

Tačiau dar niekada siaubingas scenarijus neatrodė taip realiai, kaip dabar. V.Putino žaidimų aikštelę, Juodosios jūros kurortą, nuo krauju nulietos žemės skiria kalnai. Už jų – žemė, kuri ilgą laiką mirko kraujyje. Čia vyko ilgamečiai kariniai konfliktai, tarp kurių – pastarieji rusų karai su Čečėnija, pažymėti didžiule neapykanta.

Kovotojai jau prisiėmė atsakomybę dėl dviejų sprogdinimų, nusinešusių 34 žmonių gyvybes. Sprogimo vaizdai iš Volgogrado traukinių stoties ir troleibuso apskriejo visą pasaulį. Vienas į žmonių gyvybes spjovusių teroristų grupuotės lyderių savo pasekėjus skatino sužlugdyti olimpiadą. Žiemos žaidynes jis pavadino „šėtonišku šokiu ant jų protėvių kaulų.“

Išpuolių būna daugiau nei žinome

Ir tai nėra žmonės, kurie mėgsta tik garsiai šaukti. Ne viena jų karta kovojo su Rusija. Jie kaltinami suorganizavus vienas žiauriausių teroristinių atakų per pastaruosius metus. Tarp jų – 2002-ųjų Maskvos teatro košmaras, pasibaigęs 170 žmonių mirtimis.

Vėliau sekė mokyklos apgultis Šiaurės Kaukaze, kai Rusija nusprendė šturmuoti pastatą. Tada mirė 300 žmonių. Nemažai iš jų – vaikai.

Pastaroji vietovė nėra taip jau ir toli nuo arenų, kur pasirodys geriausi pasaulio čiuožėjai, slidininkai, kiti sportininkai. Gausybė žmonių juos stebės gyvai, o šimtai milijonų – per televizijos ekranus.

„Nereikia būti ekspertu, kad pažiūrėjęs į regioną galėtum konstatuoti, jog olimpiada bus taikiniu. Ekstremistai tikrai mėgins kažką padaryti. Šiaurės Kaukaze per metus būna 10-15 išpuolių. Anksčiau taip neatrodė todėl, kad dabar žiniasklaida tam skiria daugiau dėmesio“, - sakė R.Schaeferis.

Olimpinis komitetas situacija nesidomėjo

Nemažai būtų galima pasakyti ir apie Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) delegatus, sprendžiančius, kur vyks olimpiada. 2007 metais juos sužavėjo asmeninis V.Putino rūpestis, užtikrinęs didesnę balsų dalį Sočiui, kovojusiam su Pietų Korėjos ir Austrijos miestais.

Delegatai buvo užtikrinti, kad Sočio pajūrio kurortas ir už jo išsijuosę kalnai padės surengti neįtikėtiną žaidynių spektaklį.

Šie atstovai niekada neskaito istorinių knygų apie regionų situaciją. O gal jie buvo pernelyg užsiėmę kokteiliais ir fotografijomis su V.Putinu, kad pažiūrėtų į žemėlapį ir patikrintų, kur yra Dagestanas? Pati grėsmingiausia regiono vieta yra už beveik 500 kilometrų nuo Sočio. Ne taip ir toli.

Bilietai nėra masiškai graibstomi

Tai, kas turėjo tapti olimpiada už 12 milijardų JAV dolerių, kurios nesuptų problemos, išsivystė į daugiau nei 51 milijardą surijusiu galiūnu. Vienas iš IOC atstovų jau viešai prabilo, kad trečdalis sumos buvo skirta kyšiams ir kitiems korumpuotiems veiksmams. Šimtai, jeigu ne tūkstančiai, žmonių turėjo palikti savo namus dėl statybų. „Associated Press“ dar šį mėnesį apsilankė pas gyventojus, kurie neturi vandens ir naudojasi lauko išvietėmis.

Toks gyvenimas – už trijų kilometrų nuo svarbiausio olimpinio objekto.

Dar pridėkime Rusijos įstatymą, kuris nukreiptas prieš homoseksualus. V.Putinas stengiasi visus nuraminti ir tikina, kad įstatymo raidė nukreipta prieš pedofilus ir propagandą. Niekas tuo netiki.

Akis bado faktas, kad trečdalis bilietų nėra parduoti, nes nemažai užsieniečių tiesiog nenori vykti į Sočį.

Gali papirkti statybininkus

Sočyje dirbs dešimtys tūkstančių policininkų, karių ir kitų su saugumu susijusių žmonių. Išplėstos Sočio saugumo ribos. Tačiau terorizmo grėsmė – vienas labiausiai gąsdinančių veiksnių.

Pasak R.Schaeferio, vienas labiausiai neraminančių faktorių yra tai, kad dauguma statybininkų – kurių dauguma nėra rusai – gali imti kyšius, kad žiūrėtų kita kryptimi.

O tuo metu olimpiniuose statiniuose gali būti montuojami sprogmenys, slepiami ginklai. Kitas svarbus aspektas – geležinkelis. Beveik visus žiūrovai svarbiausias vietas pasieks juo, o traukiniai įprastai – svarbiausias taikinys, nes geležinkelį saugoti – sunkiausia.

„Rusai tikrai atsisakys visų sustojimų, - sakė R.Schaeferis, parašęs knygą „Sukilimai Čečėnijoje ir Šiaurės Kaukaze: Nuo Gazavato iki Džihado“. - Žmonės Rusijoje sako, kad keliai aplink Sočį užblokuoti. Ten negalima patekti, nebent parodai, kad tikrai neturi blogų ketinimų. Tačiau mes kalbame apie organizuotą žmonių grupę. Ir netgi geriausia apsauga pasaulyje nebūtinai gali viską sustabdyti. Juk Bostono maratone taip pat turėjome puikią apsaugą.“

V.Putino pergalė – gera pabaiga

R.Schaeferis pabrėžia, kad blogiausias scenarijus – labai tikėtinas, tačiau tragedijos galima išvengti. Kaip? Jis pirštu duria į V.Putiną. Rusijos prezidentas didžiausią galią įgijo per antrąjį karą su Čečėniją. V.Putinas buvo stipri figūra ir būtent per žaidynes pasauliui jis norės parodyti, kad turi plieninį kumštį ir gali nutildyti priešus.

„Kas labiau sužavėtų pasaulį už žmogų, kuris padarytų tai, ko net rusų carai nesugebėjo? Jis sutramdytų kaukaziečius, - sakė R.Schaeferis. - Tu surengi didžiulę olimpinę šventę ir ji vyksta be incidentų. Tada tu parodai, kad įveikia savo priešus.“

Nors kritika ir antipatija V.Putinui – dažnas reiškinys, žiemos olimpinių žaidynių scenarijaus pabaigoje labiausiai norėtųsi matyti pabaigą, kurioje laimi būtent Rusijos vadovas.

„Lietuvos ryto“ televizija – 2014 metų žiemos olimpinių žaidynių Sočyje oficiali transliuotoja. Jau nuo vasario 8 dienos stebėkite įdomiausias varžybų transliacijas gyvai ir internete: https://tv.lrytas.lt. Karščiausias naujienas apie Sočio olimpiadą sekite jau dabar „Lietuvos ryto“ televizijos laidose „Olimpinių žaidynių pirmadieniai“ kiekvieną pirmadienį 21 val. 45 min. ir „Ar žinai, kad?“ darbo dienomis 17 val. 20 min. ir 18 val. 30 min.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.