Sportininkė į olimpiečių sąrašą pateko 2002-aisais ir po Solt Leik Sičio žaidynių dalyvavo visose likusiose. „Atrodo, kad jau turėtų būti mažesnis nerimas, bet...“, - sakė biatlonininkė, neslepianti, kad jaudulį jaučia, nors ir turi daug patirties.
- Olimpiadoje jums iškeltas tikslas užimti 10-20 vietą. Ar turite asmeninių vilčių?
- Labai viliuosi ir tikiuosi, kad viskas pas mane susitvarkė. Turėjau problemų su sveikata, o jos perėjo į psichologinius barjerus. Bet viliuosi, kad viskas bus gerai.
Apie vietą nieko pasakyti negaliu, nes neįsivaizduoju, ar jau esu gerai pasirengusi. Tikiuosi, kad blogai nebus.
- Dalyvavote pasaulio taurės etapuose. Kokios tendencijos artėjant žaidynėms? Įprastai visi sportininkai artėjant žaidynėse gerina rezultatus.
- Pasaulio taurės etapai svarbūs, bet egzistuoja psichologinis barjeras. Per olimpiadą viskas gali apsiversti. Per kiekvienas žaidynes būna stebuklų, staigmenų, visokiausių netikėtumų.
- Ar Sočyje būsite tiek, kad galėtumėte pasimėgauti žiūrovams teikiamais malonumais?
- Taip. Išvyksime vasario 18 dieną, tad viskas priklausys nuo to, kiek startų mane pamatysite. O jie priklausys nuo to, kaip man seksis pirmosiose rungtyse. Tad pamatysime.
- Ar oficialūs vizitai, pavyzdžiui, pas prezidentę, labiau įpareigoja ar paskatina dar geriau pasirodyti?
- Paskatina. Tai suteikia vidinių jėgų. Jaučiame tą stiprų palaikymą, todėl mums, olimpiečiams, tik smagiau.
- Per pasirengimą nebuvote Lietuvoje. Ar tai – į naudą? Juk nepajutote spaudimo iš žurnalistų, sporto mėgėjų.
- Taip. Mes ruošiamės ramiai, be jokios įtampos. Tiesiog dirbome savo darbą, o rezultatus pamatysime.
- Kurios olimpinės žaidynės jums labiausiai įsiminė?
- Visos trys žaidynės buvo savotiškos ir savaip gražios. Pirmosios (Solt Leik Sičio, - Red.) visada išlieka mintyse, bet antrosiose (Turine) pasiekiau labai gerų rezultatų. Ir trečiosios buvo svarbios. Jos visos svarbios, ir savotiškos.
- Po Vankuverio žaidynių buvo klausiama, ar dar sportuosite. Šį klausimą girdėjote ne kartą, bet nesustojote. Kas paskatina žengti vis toliau?
- Sportavau ir treniravausi labai daug metų. Tai tapo gyvenimo būdu, įpročiu, todėl jį keisti būtų labai sunku. Kaip ir nuo žalingų įpročių sunku atprasti, tai taip ir čia yra (juokiasi).
