Sesuo – didžiausia 17-mečio kalnų slidininko R.Zavecko gerbėja. Ji su nekantrumu laukia brolio pasirodymo Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse. Rokas yra vienas iš devynių sportininkų, iškovojusių kelialapį į žiemos sporto šventę. Tai rekordinė Lietuvos sportininkų delegacija.
Vos penkerių metų Roką ant slidžių užkėlė tėtis Giedrius. Didelis slidinėjimo entuziastas turi trenerio licenciją ir treniruoja sūnų.
„Mes su tėčiu esame draugai, nežiūriu į jį kaip į trenerį. Mes tiesiog vienas kitam padedame“, – šypsojosi R.Zaveckas.
Giedrius Zaveckas slidinėjimu sudomino ir dukterį. Greta Vilniuje ant Liepkalnio slidinėjo jau būdama ketverių, ji dalyvavo ir Lietuvos čempionatuose.
„Atsimenu, kaip slidinėdavome, Rokas manęs nepavydavo. Tikėjausi, kad visą laiką taip ir bus“, – nusikvatojo Greta.
Tačiau mergina pasirinko kitą sportą, ją sužavėjo sportiniai šokiai. Vis dėlto, po 11 metų priėjusi kryžkelę, Greta pasirinko mokslus. Ir nesigaili. Šiuo metu 23 metų mergina Londone (Anglija) baigia mados ir dizaino studijas.
Atrado amerikietė
„Kuo sužavėjo? Gal tuo, jog šia sporto šaka užsiimama ne salėje, o gamtoje. Kita atmosfera, gražu.
Beje, Lietuvoje slidinėjimas yra populiariausias sportas tarp ne profesionalų. Daugiausia lietuvių per metus išvažiuoja būtent slidinėti“, – svarstė R.Zaveckas.
Kelerius metus Rokas slidinėjo savo malonumui, kol aštuonmetį berniuką ant Liepkalnio pastebėjo lietuvių kilmės amerikietė trenerė Jenifer Virškus.
„Ji pasiūlė dalyvauti varžybose, ten neblogai pasisekė, užsikabinau ir pradėjau treniruotis profesionaliai“, – prisiminė vaikinas.
Treniruojasi užsienyje
Žiemos sportui Lietuvoje nei gamtos, nei treniruočių sąlygos nėra palankios. Nors Druskininkų „Snow Arenos“ kompleksas nenusileidžia uždaroms užsienio bazėms, tačiau trasų, kuriose sportininkai galėtų treniruotis lauke, trūksta.
R.Zaveckas dažniausiai treniruojasi Austrijoje. Į treniruočių stovyklas jis vyksta vienas, tuo tarpu į varžybas sportininką lydi tėtis.
Varžybos Lietuvoje vyksta kelis kartus per metus – Druskininkuose, Ignalinoje ir Vilniuje ant Liepkalnio. Lietuvos čempionatas dažniausiai vyksta Italijoje.
„Lietuvoje bendras slidinėjimo lygis yra gana prastas. Pavyzdžiui, Austrijoje slidinėjimas yra kaip Lietuvoje krepšinis. Vietoj fizinio lavinimo pamokų visi kasdien važiuoja ant kalno prieš pamokas, po pamokų.
Negali Lietuvoje būti taip gerai kaip ten. Čia nėra nei kalnų, nei sniego“, – apgailestavo Rokas.
Dar jaučia operacijos padarinius
11 metų šokusi Greta yra iškovojusi ne vieną medalį ir apdovanojimą, tad vis draugiškai traukia per dantį brolį.
„Vis sakau, kad aš turiu daugiau medalių, – kvatoja mergina. -Jei laimės olimpinį? Tada tylėsiu.“
Tačiau abu sutinka, kad medalis Sočio olimpinėse žaidynėse prilygtų stebuklui.
„Mes niekada rezultatų neprognozuojame, nes paskui užgriūva atsakomybė: jei pasižadėjai, turi ir pasiekti. Pavyzdžiui, pas austrus slidinėjimas yra kaip pas mus krepšinis. Net pamokos priderintos. Mes tokių sąlygų neturime“, – gūžtelėjo pečiais Rokas.
„Vis lietuviai sako, kad jeigu sportininkas nepateko į pirmą dešimtuką, tai jis nerimtas. Esant tokioms galimybėms, kokias turi Lietuvos žiemos sportininkai, reikia džiaugtis, kad tiek jų išvyksta į Sočį, kokį rezultatą jie bepasiektų“, – broliui antrino Greta.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) R.Zaveckui prognozuoja 40–50 vietą.
„Žinoma, čia išskirtinės varžybos, ir atsakomybė čia daug didesnė, bet ypatingo jaudulio nejaučiu.
Esu dalyvavęs jaunimo olimpinėse žaidynėse, tačiau tokio aukšto lygio suaugusiųjų žaidynėse dalyvauti dar neteko. Tai traumos, tai dar kas nors vis neleisdavo nuvažiuoti į pasaulio čempionatus, kitas stiprias varžybas“, – apgailestavo sportininkas.
R.Zaveckas dar jaučia operacijos padarinius. Užpernai žiemą jam trūko kryžminiai raiščiai, trūko meniskas. Teko daryti operaciją ir visą žiemą praleisti be slidžių.
„Buvo gera reabilitacija, daug dirbau. Čiuoždamas to nejaučiu, bet jei griūvu, tai vėl pasitempiu“, – sakė Rokas.
Tai ne vienintelė sportininko trauma. Prieš kelerius metus jis įvažiavo į medį. „Viskas gerai baigėsi, kelias savaites ligoninėje teko pagulėti, ir viskas“, – prisiminė slidininkas.
Susidoroja su jauduliu
„Nesikišdama“, – nusijuokia Greta, paklausta, kaip palaiko brolį varžybų metu. Brolio rezultatus ji su mama Dalia stebi internetu.
„Atsimenu, kokia pati būdavau prieš varžybas, – nervų kamuoliukas. Nenorėdavau, kad man kas nors ką nors kalbėtų, užsidarydavau savyje ir ruošdavausi.
Šokiuose tiek adrenalino ir rizikos tikrai nėra, o Rokui startuoti yra didelė atsakomybė ir didelis jaudulys“, – aiškino G.Zaveckaitė.
Nuo aštuonerių metų profesionaliai slidinėjantis R.Zaveckas išmoko suvaldyti nerimą ir jaudulį. „Pripratau ir susitvarkau gana lengvai. Tiesiog žinau, ko man reikia, kad nespėčiau to jaudulio pajusti.
Dažniausiai jaudintis sportininkai pradeda stovėdami prie starto linijos, kai laukia savo eilės. Todėl stengiuosi per anksti nevažiuoti prie starto, tik kad turėčiau laiko apšilti, atsistoti ir išvažiuoti.
Nes jei apšilus dar yra laiko, tai prilenda į galvą nereikalingų minčių“, – aiškino R.Zaveckas.
Geriausi draugai
Tarp Roko ir Gretos – šešerių metų skirtumas, tačiau tai netrukdo jiems vienas kitą vadinti geriausiais draugais.
„Gyvenu toli nuo šeimos, todėl grįžusi labai pastebiu, kaip jis keičiasi, bręsta, auga. Jis dabar yra toks surimtėjęs, suaugęs. Kartais net pamirštu, kad čia mano jaunesnis brolis“, – šypsojosi Greta.
„Aš į ją ne kaip į vyresnę, o kaip į jaunesnę sesę žiūriu, – rimtai ištarė Rokas, tačiau netrukus, sulaukęs sesers replikos, pratrūko juoku. – Jei rimtai, tai nežiūriu į Gretą kaip į seserį. Čia mano geriausia draugė.“
Artimi santykiai juos sieja ir su tėvais. Šeima stengiasi kuo dažniau bendrauti, tam netrukdo ir atstumas.
„Labai dažnai bendraujame per „Skype“. Su tėvais kalbu turbūt kiekvieną dieną, o Roką pagauti sunkiau, tad susirašome bent jau kartą per savaitę. Labai gerbiame tėvus, bet visi keturi esame draugai“, – pasakojo Greta. Šeima sportuoja
Sportiškoje šeimoje – mėgstamos ekstremalios pramogos. Žiema skirta slidinėti, tuo užsiima ne tik Rokas su tėčiu, bet ir šeimos moterys.
Zaveckai yra laimėję šeimų slidinėjimo varžybas, tiesa, tuomet Rokas galėjo tik stebėti artimuosius, profesionalūs sportininkai dalyvauti negalėjo.
Rokas su Greta žiemą stoja ir ant snieglenčių.
Vasarą šeima užsiima burlenčių ir jėgos aitvarų sportu.
„Čia turbūt reikia dėkoti tėčiui. Jis pradėjo mus mokyti slidinėti, pratinti prie greičio. Keturių metų vaikui lekiant nuo kalno ir greitis, ir aukštis atrodo gerokai didesni.
Visada, kai pradėdavome sportuoti, mėgėjiškas lygis virsdavo rezultatų siekimu. Net ir buriuodami jie dalyvauja varžybose ir užima prizines vietas. Tik mama mūsų ramesnė, išlaiko namų židinį. Jėgos aitvarų neįkalbėjome išbandyti“, – nusijuokė G.Zaveckaitė.
Norėtų sekti tėčio pėdomis
R.Zaveckas – Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos vienuoliktokas, tačiau mokykloje jis retas svečias. Po treniruočių stovyklas ir varžybas užsienyje važinėjantis vaikinas mokosi nuotoliniu būdu.
„Susitariu su mokytojais atsiskaityti internetu arba susirenku užduotis ir grįžęs bandau atsiskaityti. Stengiuosi bendrauti“, – pasakojo sportininkas.
Po Sočio olimpinių žaidynių Rokas ketina daugiau dėmesio skirti mokslams ir sėkmingai baigti mokyklą.
Jis dar nėra apsisprendęs, kur po dvylikos klasių pasuks jo kelias. Kol kas Rokas svarsto studijuoti inžineriją ar informatiką, tačiau pagalvoja ir apie tai, kad norėtų žengti tėčio pėdomis ir sukurti verslą.
G.Zaveckas užsiima didmenine statybos įrankių prekyba.
Regis, verslumo gyslelę Giedrius įskiepijo ir abiem vaikams. Greta taip pat norėtų verslauti, tačiau kitoje srityje – merginą domina mados pramonė.
Pasirinko mados verslą
Prieš šešerius metus G.Zaveckaitė paliko Lietuvą ir išvyko mokytis į Didžiosios Britanijos miestą Kembridžą. Iš pradžių mergina studijavo ekonomiką, psichologiją, verslą, matematiką.
Tačiau po dvejų metų nusprendė keisti specialybę ir šiais metais Londone baigs mados ir dizaino studijas.
Mergina Lietuvoje mato erdvę, kurioje galėtų panaudoti Londone įgytas žinias. Tačiau iškart grįžti į tėvynę neskubės.
„Londone tikrai neplanuoju gyventi. Norėčiau baigusi mokslus šiek tiek pakeliauti ir apsispręsti, ko tiksliai noriu iš gyvenimo. Norėčiau išvykti į JAV, išbandyti save Niujorke.
Į Lietuvą grįžčiau gyventi su malonumu, tačiau jei prieš tai būčiau kažką nuveikusi užsienyje. Kitaip neverta važiuoti mokytis į užsienį, juk mokslus puikiausiai galima baigti ir Lietuvoje. Aš išvažiavau, tad manau, kad kažką turiu ir pasiekti užsienyje.
Lietuvoje tikrai turėčiau save kur realizuoti. Čia yra daug vietų, kur galima įlįsti. Labai daug jaunų ir talentingų žmonių yra išvažiavę, bet dauguma planuoja grįžti. Manau, kad grįžę galime čia daug nuveikti.
Neplanuoju būti dizainere. Tai labai platus mokslas, apimantis dizainą, žurnalistiką, mados istoriją, grafikos dizainą. Kuriame kolekcijas, siuvame, rašome – viską darome. Tačiau galvoju save sieti su mada, tačiau į verslo pusę“, – ateities planais dalijosi Greta
Šokius metė dėl mokslų
Mados versle besisukanti žavi mergina ir pati sulaukia pasiūlymų išbandyti modelio darbą. Jų priimti neskuba, bet ranka taip pat nenumoja.
„Nesu aukšta ir podiumu nevaikščiosiu, tačiau išbandyti reklaminio modelio darbą man būtų įdomu. Tuo labiau kad jie visai neblogai uždirba“, – sakė Greta.
Mergina gali pasigirti ne tik puikia figūra, bet ir tobula laikysena. Ją išugdė šokiai. Nuo ketverių metų Greta intensyviai lankė sportinių šokių treniruotes.
Su partneriu ji kiekvieną dieną repetuodavo beveik po šešias valandas, yra laimėjusi ne vienas varžybas. Tačiau, kai jai suėjo 15 metų, teko pasirinkti – mokslai arba šokiai.
Jei Greta būtų pasirinkusi šokėjos karjerą, jai būtų tekę vykti į Rygą, Kanadą arba Maskvą.
„Jei būčiau 15 metų išvykusi, tai mokslus būtų tekę pamiršti ir gyventi dėl šokių. Vėliau, ko gero, būčiau atidariusi savo studiją ir buvusi trenere. Pagalvojau, kad noriu kažko kito, tuomet tėvai pastūmėjo vykti į Kembridžą“, – prisiminė Greta.
Dažnai po varžybas užsienyje važinėdavusi mergina ne visada sulaukdavo mokytojų palaikymo.
„Anksčiau niekas nežinojo, kas tie pramoginiai sportiniai šokiai. Grįždavau iš konkursų praleidusi savaitę mokslų, su savaiminio įdegio kremu, kuris yra neatsiejama lotynų Amerikos šokių dalis, ir paaiškink mokytojai, kur buvai ir kodėl visa įdegusi“, – dabar su šypsena prisiminė Greta.
