Apie norvegus neretai sakoma, kad slidinėti jie išmoksta pirmiau negu vaikščioti. Žinoma, tai pokštas, tačiau kiekviename pokšte slypi dalis tiesos, o daugelis norvegų tos dienos, kai pirmą sykį atsistojo ant slidžių, neprisimena dėl paprastos priežasties – jie tada buvo per maži, kad išsaugotų šiuos prisiminimus.
Iki profesionalų sporto nušliuožia anaiptol ne visi. Tačiau ilgametis atkakliausiųjų triūsas virsta pergalėmis, pavertusiomis nedidelę Norvegiją pirmaujančia pasaulio žiemos sporto valstybe.
Pasaulyje neturi lygių
Kad norvegai pagrįstai gali save vadinti žiemos sporto lyderiais, patvirtina vienas skaičius.
Norvegija per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją laimėjo 303 medalius – daugiau negu bet kuri kita pasaulio šalis.
Savo statusą Norvegija patvirtina kiekvienose žaidynėse. Tai padarė ir prieš ketverius metus, kai apdovanojimų įskaitoje užėmė ketvirtąją vietą, kurią užtikrino 23 Vankuverio olimpinėse arenose iškovoti medaliai (9 aukso, 8 sidabro ir 6 bronzos).
Vankuveryje norvegai pasirodė daug geriau negu 2006 metais Turine, bet neprilygo savo rezultatui, pasiektam 2002-aisiais Solt Leik Sityje. Tada Norvegijos olimpiečiai pelnė 25 apdovanojimus (13 aukso, 5 sidabro ir 7 bronzos) ir medalių įskaitoje užėmė pirmąją vietą.
Tautos idealas – slidininkas
Kaip Lietuvoje daugybė vaikų nori būti panašūs į Arvydą Sabonį, taip daugelio norvegų berniukų ir mergaičių kambariuose galima pamatyti jų numylėtinio Bjørno Dæhlie nuotrauką.
Tautos didvyriu B.Dæhlie tapo dėl pergalių slidinėjimo trasose ir iškovojo 12 olimpinių medalių, tarp jų – 8 aukso. Didesnės apdovanojimų kolekcijos nesurinko nė vienas žiemos olimpietis.
Tiesa, praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje slidinėjimo trasose karaliavusiam B.Dæhlie ir pasisekė. Jo karjera aukščiausią tašką pasiekė kaip tik tada, kai Tarptautinis olimpinis komitetas nutarė pakeisti olimpinį ciklą ir žiemos bei vasaros žaidynes rengti skirtingais metais.
1992 m. Albervilio ir 1994 m. Lilehamerio žaidynes skyrė trumpesnis laikotarpis, o B.Dæhlie per trejus metus galėjo dalyvauti dvejose olimpinėse žaidynėse.
Iš viso legendinis norvegų slidininkas varžėsi trejose olimpinėse žaidynėse ir visose iškovojo po 4 medalius: Albervilyje – 3 aukso ir 1 sidabro, Lilehameryje – 2 aukso ir 2 sidabro, 1998 m. Nagane – dar 3 aukso ir 1 sidabro.
B.Dæhlie norėjo startuoti ir Solt Leik Sičio žaidynėse, kur tikėjosi pavyti vasaros žaidynių rekordininkus, po 9 aukso medalius iškovojusius suomį Paavo Nurmi, rusę Larisą Latyniną bei amerikiečius Marką Spitzą ir Carlą Lewisą. Bet norvego karjerą nutraukė 1999 m. per treniruotę patirta sudėtinga nugaros trauma.
Biatlono vienišiaus planai
Tarp šių dienų olimpiečių norvegams nesunku rasti naujų didvyrių. Tai ir slidininkai Petteris Northugas bei Marit Bjørgen, ir biatlonininkai Ole Einaras Bjørndalenas bei Tora Berger, ir kalnų slidininkas Akselis Lundas Svindalas, kuriam per Sočio olimpinių žaidynių atidarymą buvo patikėta nešti Norvegijos vėliavą.
Visi šie žiemos sporto šakų atstovai jau buvo renkami geriausiais Norvegijos metų sportininkais, laimėjo aukso medalių Vankuverio žaidynėse ir yra pasiryžę vėl kovoti dėl aukščiausių vietų Sočio olimpinėse arenose.
Ko gero, labiausiai norvegai jaudinsis dėl sausio pabaigoje 40-ąjį gimtadienį paminėjusio O.E.Bjørndaleno. Biatlono genijus jau laimėjo 11 olimpinių medalių, iš jų 6 aukso, ir Sočyje gali pavyti legendinį tautietį B.Dæhlie.
Susilyginti su olimpiniu rekordininku pagal aukso apdovanojimus O.E.Bjørndalenui bus sunku. Tačiau pavyti B.Dæhlie pagal visų spalvų medalius Norvegijos biatlono veteranui gali sutrukdyti nebent liga arba trauma. Bent vienas medalis estafetės varžybose nuo jo neturėtų pabėgti.
Vis dėlto O.E.Bjørndaleno tikslai didesni. Šį sezoną jis ir šliuožia greičiau, ir šaudo taikliau.
„Sočyje pasieksiu geriausią formą. O tada viskas bus įmanoma, – sakė veteranas. – Esu patyręs. Žinau, kaip pasirengti svarbiausioms varžyboms. Nemėgstu, kai man trukdo, todėl treniruojuosi vienas ir dėmesį sutelkiu į save.“
Įžūlaus paauglio pažadas
Norvegai ne visas savo žvaigždes garbina vienodai. Jei Sočio žaidynėse nepasiseks P.Northugui, ne vienas tautietis piktai nusišypsos: „Taip jam ir reikia.“
Nors P.Northugas vadinamas geriausiu šių laikų slidininku, dėl pasipūtėliško elgesio trasose ir įžūlių komentarų į jį kreivai žiūri ne vien varžovai.
P.Northugas, daugelio norvegų manymu, pavydi B.Dæhlie.
Prieš keletą metų viena P.Northugo bendraklasė papasakojo žiniasklaidai seną istoriją. Dar vidurinėje mokykloje Petteris kartą pareiškė, kad užaugęs bus geresnis nei B.Dæhlie. Įžūlus 14-metis pridėjo: „B.Dæhlie žino, kas aš esu.“
Karjerą ką tik baigusios legendos ir būsimosios žvaigždės keliai jau buvo susikirtę – po vienų vaikų varžybų B.Dæhlie apdovanojo nugalėtojus, tarp kurių buvo ir P.Northugas. Tačiau jam iki didžiosios šlovės dar reikėjo nueiti ilgą kelią.
Išgirdęs istoriją įpėdinio nepagyrė ir B.Dæhlie: „Aš pats žavėjausi Gunde Svanu. Bet niekada nesakiau, kad būsiu už jį geresnis. Petteriui aplenkti mane yra daugiau nei tikslas. Tai yra viso jo gyvenimo svajonė.“
Dvi konkurencijos pusės
Konkurencija Norvegijos žiemos sporto šakų rinktinėse žvėriška ir patekti į olimpinę komandą kartais būna sunkiau negu laimėti medalį. Slidininkui, biatlonininkui ar šiaurės dvikovininkui vieta Norvegijos estafetės ketverte yra vos ne olimpinio apdovanojimo garantija.
Žinoma, sporte niekas neapdraustas nuo atsitiktinumų, favoritai kartais taip pat patiria fiasko. Tačiau ar daug galimybių turi varžovai, jei keturios norvegės užima pirmąsias keturias vietas slidinėjimo pasaulio taurės lentelėje, o penki norvegai yra šiaurės dvikovės pasaulio taurės pirmajame dešimtuke?
Didelė konkurencija turi ir tamsiąją pusę. Vietų rinktinėje užtenka ne visiems pajėgiems sportininkams, todėl periodiškai pasigirsta nepasitenkinimo balsų. Net ir šią savaitę visa Norvegija karštai svarstė dėl slidininko Olos Vigeno Hattestado.
O.V.Hattestadas paskutiniame ikiolimpiniame pasaulio taurės etape laimėjo sprinto lenktynes. Tačiau Sočyje šios rungties varžybose jis neturėtų dalyvauti: trijų kelialapių savininkai jau paskelbti anksčiau, o ketvirtasis nebyliai pažadėtas P.Northugui.
Vyriausiasis Norvegijos rinktinės treneris Vidaras Lofshusas pareiškė, jog vietą O.V.Hattestadui vis tiek reikia surasti, bet sprinto komandos treneris Arildas Monsenas paklusti viršininkui atsisakė. Pasak jo, kelialapius užsitikrinę slidininkai pralaimėjo O.V.Hattestadui, nes geriausią sportinę formą jie suplanavo olimpiniams startams.
Vis dėlto galutinis sprendimas dar nepriimtas, todėl sportininkams iki paskutinės dienos teks sėdėti lyg ant parako statinės. O nerimas ir nežinia dėl ateities geriau pasirengti tikrai nepadės.
Ledo ritulys – tarp atsiliekančių
Bet net žiemos sporto karalystėje Norvegijoje vienos šakos labiau populiarios už kitas.
Norvegai atsilieka nuo pasaulio lyderių ledo ritulyje.
Norvegijos rinktinė niekada nelaimėjo nei olimpinių, nei pasaulio pirmenybių medalių, o amžių sandūroje jai didelė problema buvo net iškovoti olimpinį kelialapį.
Norvegų ledo ritulininkai praleido Nagano, Solt Leik Sičio bei Turino žaidynes ir į stipriausiųjų būrį po ilgos pertraukos grįžo tik 2010 metais Vankuveryje.
Vis dėlto kuklūs rezultatai nepakirto ledo ritulio populiarumo. „Delegacijos vėliavnešys per atidarymą privalo būti ledo ritulininkas“, – prieš Vankuverio žaidynes tvirtai pareiškė Norvegijos nacionalinio olimpinio komiteto įsteigtos ir už aukšto meistriškumo sportininkų rengimą atsakingos organizacijos „Olympiatoppen“ vadovas Jarle Aambø.
Garbė nešti šalies vėliavą buvo suteikta vyriausiam nacionalinės komandos žaidėjui, dar 1992 m. Albervilio žaidynėse dalyvavusiam Tommy Jakobsenui.
Didelėms pergalėms Norvegijos ledo ritulininkų šis įvykis neįkvėpė – Vankuveryje jie nelaimėjo nė vienų rungtynių.
Tačiau galimybę pasitaisyti norvegų komanda turės jau Sočyje.
Žiemos olimpinių medalių lyderiai
Šalis Aukso Sidabro Bronzos Iš viso
Norvegija 107 106 90 303
JAV 87 95 71 253
Austrija 55 70 76 201
SSRS 78 57 59 194
Vokietija 70 72 48 190
Suomija 41 59 56 156
Kanada 52 45 48 145
Švedija 48 33 48 129
Šveicarija 44 37 46 127
Vokietijos DR 39 36 35 110
Sportininkas Sporto šaka Aukso Sidabro Bronzos Iš viso
B.Dæhlie Slidinėjimas 8 4 0 12
(Norvegija)
O.E.Bjørndalenas Biatlonas 6 4 1 11
(Norvegija)
R.Smetanina (SSRS) Slidinėjimas 4 5 1 10
L.Jegorova (Rusija) Slidinėjimas 6 3 0 9
C.Pechstein Greitasis 5 2 2 9
(Vokietija) čiuožimas
S.Jernbergas Slidinėjimas 4 3 2 9
(Švedija)
R.Grossas (Vokietija) Biatlonas 4 3 1 8
G.Kulakova (SSRS) Slidinėjimas 4 2 2 8
S.Fischeris (Vokietija) Biatlonas 4 2 2 8
K.A.Aamodtas Kalnų 4 2 2 8
(Norvegija) slidinėjimas
Ar žinote, kad...
Norvegija yra viena iš trijų šalių, kurios sportininkai olimpinių žiemos medalių laimėjo daugiau negu vasaros. Norvegų olimpiečiai žiemos žaidynėse iškovojo 303 medalius, vasaros – 148. Kitos dvi šalys yra Austrija (žiemos – 201, vasaros – 86) ir Lichtenšteinas (žiemos – 9, vasaros – 0).
Praėjusiose olimpinėse žaidynėse norvegė slidininkė Marit Bjørgen buvo daugiausia medalių laimėjusi sportininkė. Ji iškovojo 3 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos apdovanojimą.
Šį sezoną slidinėjimo pasaulio taurės bendrojoje įskaitoje į pirmąjį dešimtuką patenka keturi norvegai ir keturios norvegės. Tarp vyrų aukščiausias vietas užima Martinas Johnsrudas Sundby (1), Chrisas Andre Jespersenas (2), Petteris Northugas (4) ir Sjuras Røthe (9), tarp moterų – Therese Johaug (1), Astrid Jacobsen (2), M.Bjørgen (3) ir Heidi Weng (4).
Daug norvegų yra ir kitų sporto šakų pasaulio taurės lyderių dešimtukuose: vyrų biatlono – Emilas Hegle Svendsenas (2), Ole Einaras Bjørndalenas (5) ir Johannesas Thingnesas Bø (7), moterų biatlono – Tora Berger (1) ir Tiril Eckhoff (7), vyrų kalnų slidinėjimo – Akselis Lundas Svindalas (2), Henrikas Kristoffersenas (7) ir Kjetilas Jansrudas (10), šuolių su slidėmis – Andersas Bardalas (7), šiaurės dvikovės – Havardas Klemetsenas (3), Mikko Kokslienas (6), Magnusas Moanas (7), Magnusas Krogas (8) ir Janas Schmidas (9).
Viena Norvegijos olimpinė viltis žlugo dar prieš olimpines žaidynes. Per treniruotę naujoje Sočio trasoje sunkią traumą patyrė snieglentininkas, praėjusių metų „X žaidynių“ laimėtojas Torsteinas Horgmo – jis dėl raktikaulio lūžio negalės dalyvauti akrobatinių šuolių nuo tramplino varžybose.
