Į olimpinį kaimelį Krasnaja Poliana kalnuose grįžęs Tomas Kaukėnas žino, kad įsijungęs kompiuterį ras ne vieną žinutę. „Sveikinimų bus įvairių“, – šyptelėjo Lietuvos biatlonininkas. Sveikinti 22-ejų sportininkas yra už ką – Sočio olimpiadoje 12,5 km persekiojimo lenktynėse jis startavo iš 48-osios vietos, o finišą kirto 40-tas.
Antrojoje ir trečiojoje šaudykloje neklydęs T.Kaukėnas buvo pakilęs iki 33-osios vietos, tačiau ketvirtąjį kartą užsukęs į šaudyklą prašovė du kartus.
„Ko gero, pradėjau jausti nuovargį. Buvo ir keista įtampa“, – prisipažino T.Kaukėnas.
Tiesa, po finišo jis neskubėjo į namus, o vėl stojo ant slidžių – po alinančių varžybų būtina pagerinti kraujotaką, pasimankštinti
„Iš karto po krūvio gulti į lovą nėra gerai“, – sakė T.Kaukėnas.
– Šioje rungtyje pakilote per 8 vietas. Jums tai – daug ar mažai? – lrytas.lt paklausė T.Kaukėno.
– Iš tikrųjų nedaug, galėjo būti ir daugiau. Bet gerai, kad pakilau, o nenukritau. Tai džiugina. Varžybas pradėjau greitai. Pasivijau daug varžovų, aplenkiau juos. Nepasisekė, kad pirmajame šaudyme nepataikiau. Bet kadangi sekėsi gerai čiuožti, prisivijau varžovus. Tik paskutiniame šaudyme prašoviau – kol sukau du baudos ratus, mane pavijo ir aplenkė kiti varžovai
– Kodėl paskutinėje šaudykloje nepataikėte dukart?
– Iš pradžių buvo nuovargis, kai kilau į kalną jaučiau raumenų traukulius. Be to, slėgė psichologinė įtampa. Žinojau, kad pataikęs visus šūvius būsiu aukštoje pozicijoje. Tai neleido man atsipalaiduoti, įsitempiau ir nepavyko. Buvo keista įtampa.
– Jums tai buvo jau antrasis startas olimpiadoje. Turbūt ir jaudulio prieš startą mažiau?
– Iš tikrųjų, nesijaudinau. Jaučiausi lyg prieš paprastas varžybas – po sprinto žinojau savo jėgas, labiau pasitikėjau savimi. Bet per paskutinį šaudymą jaudulys paėmė viršų.
– Kokios buvo sąlygos trasoje?
– Šįkart jos buvo kitokios. Atšilo oras, todėl sniegas pasidarė minkštas. Pakilimai buvo kitokie, sunkiau buvo valdyti slides. Leistis buvo sudėtingiau, todėl ir buvo kritimų.
– Ar užteks jėgų paskutinei rungčiai – asmeninėse 20 km lenktynėse?
– Šiandien jėgų jau nėra (juokiasi), bet iki paskutinių varžybų liko dar dvi dienos. Atsigausiu ir pasiruošiu. Manau, bus dar geriau. Manau, dėl fizinio pasiruošimo šiek tiek suvėlavom, nes šįkart jaučiausi geriau ir esu netoli geriausios savo formos.
– Ar prieš startą galvojote, kuri vieta persekiojimo lenktynėse jums būtų gera?
– Apie tai negalvojau, net minties nebuvo. Stengiuosi kovoti su savimi, o ne su varžovais, Jeigu kovoji su varžovais, dažniausiai nepasiseka. Reikia pačiam išlaikyti psichologinę įtampą. Kasdien stengiuosi, kad rezultatas būtų geresnis nei vakar. Jeigu šiandien būčiau finišavęs 47-oje vietoje, taip pat būtų gerai.
– Ar sulaukiate palaikymo iš Lietuvos?
– Visi labai palaiko ir džiaugiasi – draugai, artimieji, pažįstami ir nepažįstami. Rašo, skambina. Nesulaukiau nė vieno neigiamo komentaro. Olimpiada kol kas gera (šypsosi).
