„Lietuvių rezultatai Sočyje man gerai suvokiami. Bet daug menkai žiemos sportą išmanančių žiūrovų daro kitokias išvadas“, – bendraudama su portalu lrytas.lt bandė tvardytis N.Kočergina.
Sportininkė negali tylėti matydama, kaip internetinėje erdvėje skalpuojami jos kolegos.
„Jei žmogus nesupranta, neturėtų reikštis. Daug kas rašo visiškas nesąmones, viską pritempia prie politikos, Rusijos, netgi Sovietų Sąjungos. Jeigu sportininkai visą tai perskaitytų, būtų nemalonu“, – krimtosi N.Kočergina.
Ji puikiai supranta, ką jaučia Lietuvos olimpiečiai, todėl skaitydama naujienas apie savo pasirodymus, į komentarus bando nežvilgčioti.
„Yra prirašę nesąmonių net ant „Facebook“ sienos. Bet nuo tokių dalykų neatsiribosi“, – pabrėžė N.Kočergina.
Tačiau labiau nei internautų kritikos strėlės N.Kočerginą užgavo legendinis Lietuvos krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. LRT laidoje jis užsiminė, kad tokiai sporto šakai kaip biatlonas reikia daug lėšų ir galbūt neverta į ją investuoti, nes Lietuvoje nėra tinkamos infrastruktūros ir didelio susidomėjimo.
„Jis biatlonui padarė labai didelę antireklamą“, – nuliūdo N.Kočergina.
Sportininkė iš nevilties taip pat galėjo prisidėti prie kritikų. Jei pasaulio reitinge būtų ne 301-oji, o 300-oji, 28 metų lietuvė būtų tapusi dešimtąja Lietuvos sportininke Sočyje. Tačiau dabar slidinėjimo varžybose šalies garbę gynė tik Lietuvos deleguota Ingrida Ardišauskaitė, kuri reitinge yra 440-oji. Bet N.Kočergina neišdavė kolegų.
Dalyvavimas – jau pasiekimas
N.Kočergina pabrėžia, kad į olimpines žaidynes patenka ne visos šalys. Todėl vien dalyvavimas didžiausiame žiemos sporto renginyje tokiai valstybei kaip Lietuva yra didžiulis laimėjimas.
Biatlonininkė ragina nesižvalgyti į Latviją ar Estiją. Nors jos – lietuvių kaimynės, ten žiemos sportui skiriama kur kas daugiau dėmesio, netrūksta aukšto lygio bazių.
O Lietuvoje nėra nei gerų bazių, nei daug specialistų, nei pulko norinčių sportuoti. Perspektyvų trūkumas žiemos sportui šalyje uždega raudoną šviesą.
Todėl vertindama lietuvių rezultatus Sočyje, N.Kočergina buvo kur kas ramesnė nei dauguma tautiečių.
Stebėdama tautiečius N.Kočergina šiek tiek jautė, kad galėtų pasirodyti geriau. Bet šaltas protas greitai atvėsindavo sukilusias emocijas.
„Kiekvienas save laiko geriausiu, – portalui lrytas.lt teigė N.Kočergina. – Bet reikia lyginti rezultatus. Jie ir parodo, kas yra stipriausias.“
Taigi svajonė debiutuoti olimpinėse žaidynėse virto niūroka realybe – televizijos transliacijomis Visagine.
Sočis pasikeitė
N.Kočergina lankėsi Sočyje, bet ne kaip olimpietė, o pasaulio taurės etapo dalyvė. Praėjusį kovą olimpinių žaidynių sostinėje viešėjusi lietuvė liko labai nepatenkinta. Namo biatlonininkė parsivežė nemalonių įspūdžių.
Turnyro organizatoriai prieš pat varžybas neparūpino N.Kočerginai akreditacijos, todėl jos judėjimas iš pradžių buvo labai ribotas.
„Be akreditacijos negalėjau nei kur nors įeiti, nei išeiti. Net krepšių pasiimti negalėjau“, – sakė N.Kočergina.
Biatlonininkei patiko gyvenimo sąlygos, bet apsaugos dėmesys erzino: „Patekti į miestą buvo labai sunku. Buvo daugybė uždarų objektų. Gyvenome miestelyje kalnuose, o apsilankyti šiek tiek žemiau esančioje parduotuvėje nebuvo leidžiama – toje vietoje nebegaliojo akreditacija.“
Blankų įspūdį N.Kočerginai paliko ir biatlonininkams skirta trasa. Esą joje netgi grėsė pavojus gyvybei.
„Trasa buvo bjauri. Iš jos iškritus turbūt buvo galima ir užsimušti“, – šiurpo N.Kočergina.
Bet prabėgus metams viskas gerokai pasikeitė ir N.Kočergina Sočio organizatoriams rašytų aukštą balą: „Trasa palengvinta, joje – saugiau. Organizatoriai susitvarkė.“
Olimpinių žaidynių metu N.Kočergina nuo Sočio nutolusi per du tūkstančius kilometrų. Jos televizoriaus ekrane dominuoja biatlono ir slidinėjimo transliacijos. Moteris dar dievina bobslėjų ir greitąjį čiuožimą.
Tekstas rašytas prieš sėkmingą T.Kaukėno pasirodymą 20 km biatlono lenktynėse.
