Michelis ir Ronaldas Mulderiai gimė diena vėliau, nei buvo planuota.
Mat jų motina nenorėjo gimdyti, kol iki pabaigos nepažiūrės televizijos transliacijos iš greitojo čiuožimo varžybų.
Leidy Mulder 1986-ųjų vasarį galiausiai susilaukė dvynukų, kurie Sočio žaidynėse jau laimėjo aukso ir bronzos medalius 500 m sprinto lenktynėse.
Bet prieš 28 metus užsispyrusi olandė padarė viską, kad viena diena nutolintų būsimųjų olimpiečių atėjimą į šį pasaulį, nes labai troško pažiūrėti legendines „11 miestų“ varžybas.
Daugumai toks besilaukiančios motinos elgesys gali atrodyti tikra beprotybė. Bet tikrai ne olandams, pasiryžusiems bet kokiai aukai, kad pamatytų lenktynes, kurios gali prasidėti tik tuomet, kai ledas tampa pakankamai storas ir Šiaurės Olandijoje aklinai uždengia daugiau kaip 200 km kanalų ir ežerų trasą.
„Mano motina pasakė: „Aš neketinu gimdyti. Gimdysiu rytoj“, – juokėsi R.Mulderis, Sočio arenoje „Adler“ laimėjęs olimpinę bronzą.
Jo dvynys brolis pasipuošė auksu, aplenkęs dar vieną olandą Janą Smeekensą, kuris iškovojo sidabrą.
Susirinko visą auksą
Ponios L.Mulder elgesys geriausiai atspindi visuotinę olandų aistrą greitajam čiuožimui. Tai geriausiai paaiškina, kodėl ši palyginti nedidelė šalis taip dominuoja šioje sporto šakoje.
Per pirmąsias olimpinių žaidynių dienas Olandija laimėjo 10 iš 15 greitojo čiuožimo medalių. Tik dėl vienoje sporto šakoje laimėtų apdovanojimų Olandija net buvo iškopusi į pirmąją vietą bendrojoje šalių įskaitoje.
Čiuožimo centre „Adler“ olandai laimėjo visus tris pirmuosius čempionų titulus: vyrų 5000 ir 500 m rungtyse bei moterų 3000 m distancijoje.
Čempionė turi areną
Ireen Wust iškovojo Sočyje jau trečiąjį olimpinį auksą per savo karjerą.
Prieš penkerius metus iki šio triumfo pagerbdami savo olimpinę čempionę olandai jos vardu jau pavadino areną, esančią gimtajame 27-erių čiuožėjos mieste.
17 mln. gyventojų turinčioje Olandijoje yra net 17 uždarųjų greitojo čiuožimo čiuožyklų, o valstybė jau suplanavusi artimiausiu metu pastatyti dar dvi.
Galima palyginti – JAV turi tik dvi, nors šioje šalyje gyvena 315 mln. žmonių.
„Mes visi užaugome ant ledo“, – neslėpė M.Mulderis, iškovojęs olimpinį auksą 500 m distancijoje – rungtyje, kurioje iki šiol olandams dar nebuvo pavykę triumfuoti.
Ant garbės pakylos jis užlipo ne tiktai su broliu dvyniu, bet ir J.Smeekensu, kuriam atiteko sidabras.
Trys olandai įveikė šios rungties favoritą 2013 metų pasaulio čempioną Mo Tae-bumą iš Pietų Korėjos.
Prieš tai kiti trys olandai Svenas Krameris, Janas Blokhuijsenas ir Jorritas Bergsma užėmė visą garbės pakylą po 5000 m lenktynių.
Šalyje – žiauri konkurencija
Broliai Mulderiai tapo tik antrąja dvynių pora per visą olimpinių žaidynių istoriją, kuriai pavyko kartu užlipti ant garbės pakylos.
1984-aisiais Leik Plaside amerikiečiai Philas ir Svenas Mahre’ai laimėjo auksą ir sidabrą slalomo varžybose.
Bet prieš Sočio žaidynes dvyniai dar negalėjo būti ramūs, kad pateks į Olandijos rinktinę. Prieš užsivilkdami „Oranje“ aprangą jie turėjo atlaikyti milžinišką kitų olandų čiuožėjų konkurenciją.
„Man kainavo daug nervų, kol galiausiai patekau į komandą, – neslėpė M.Mulderis. – Jei būčiau prastai čiuožęs savo šalies čempionate, Sočyje manęs nebūtumėte pamatę.
Net nebūčiau turėjęs galimybės pasirodyti olimpiadoje. Toks yra mūsų šalies čiuožimo lygis.“
Dėmesį skyrė sprintui
Olandai jau seniai dominavo ilgose distancijose, bet iki šiol nebuvo sulaukę tokios sėkmės kaip JAV ar Azijos čiuožėjai sprinto lenktynėse.
Bet kai nacionalinės komandos vairą perėmė 2002-ųjų olimpinis čempionas Gerardas van Velde, Solt Leik Sityje triumfavęs 1000 m distancijoje, Olandija žengė dar vieną žingsnį į priekį.
„Mes sukūrėme tokią sistemą, kuri padeda išauginti daug sprinterių, – savo tėvynainių triumfu džiaugėsi G.van Velde. – Jūs matote, kaip atsiranda nauja kultūra. Matyti tris mūsų sprinterius ant pakylos tiesiog puiku.“
Varžovai jau dabar nerimauja, ką olandai dar sugalvos.
„Dabar jie visus mus jau lenkia visu žingsniu“, – pripažino japonų sprinteris Keiichiro Nagashima.
