Tomas Kaukėnas šeštadienį tapo pirmuoju Lietuvos delegacijos olimpiečiu, startavusiu Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse. Nemaža tikimybė, kad 23 metų ignalinietis pirmasis iš lietuvių sportininkų ir baigs savo pasirodymą žiemos sporto šventėje.
T.Kaukėnas šiandien startuos 20 km asmeninėse lenktynėse. Nuo jų rezultatų priklausys, kurie sportininkai iškovos teisę dalyvauti dar vienoje rungtyje – 15 km bendrojo starto lenktynėse.
„Galbūt šis startas Tomui dar nebus paskutinis“, – vylėsi Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas.
„Toliau bus dar geriau“, – po persekiojimo lenktynių tikino geriausias Lietuvos biatlonininkas.Vis dėlto norint patekti į elito lenktynes ketvirtadienio vakarą sporto centro „Laura“ trasoje T.Kaukėnui teks sukurti stebuklą.
Pirmojoje sprinto rungtyje jis užėmė 48-ąją vietą, antrojoje – 40-ąją. O sekmadienį vyksiančiose 15 km bendrojo starto lenktynėse, susumavus trijų rungčių (sprinto, persekiojimo ir asmeninių lenktynių) rezultatus, dalyvaus tik 30 geriausių sportininkų.
Pirmieji du T.Kaukėno, kuriam olimpiadoje keliamas tikslas užimti 30–40 vietas, startai nenuvylė, tačiau ir džiaugtis dar nebuvo dėl ko.
Debiutas olimpiadoje lietuviui prasidėjo rungtimi, kurioje jis yra pasiekęs geriausią karjeros rezultatą – pernai pasaulio pirmenybėse užėmė 22-ąją vietą.
10 km sprinto lenktynėse T.Kaukėnas prašovė dukart ir nuo čempionu tapusio norvego Ole Einaro Bjørndaleno atsiliko 1 min. 52,7 sek. Lietuvis užėmė 48-ąją vietą tarp 87 dalyvių.
„Šiai trasai aš kiek per silpnas“, – po debiuto olimpiadoje pripažino Lietuvos biatlonininkas.
Patekęs į 12,5 km persekiojimo lenktynes T.Kaukėnas iš 48-osios vietos šoktelėjo į 40-ąją. Keturiose ugnies linijose tris kartus suklydęs (kartą – pirmojoje, dukart – ketvirtojoje) T.Kaukėnas nuo nugalėtojo prancūzo Martino Fourcade’o atsiliko 3 min. 1,2 sek.
„Buvo keista įtampa, – prisiminęs klaidas ketvirtajame ugnie ruože sakė T.Kaukėnas. – Žinojau, kad pataikęs visus šūvius pakilsiu aukštai. Tai neleido man atsipalaiduoti, įsitempiau ir nepavyko.“
Šešerius metus LBF vadovaujantis A.Daugirdas įsitikinęs, kad šios olimpinės žaidynės T.Kaukėnui taps svarbiu žingsniu siekiant pagrindinio tikslo – įsitvirtinti biatlonininkų elite.
– Kaip vertinate T.Kaukėno rezultatus pirmosiose dviejose rungtyse? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Daugirdo.
– Ruošiantis olimpinėms žaidynėms pavyko Tomui užtikrinti gerą fizinį pasirengimą. Įsibėgėjus varžyboms jis jaučia, kad forma gerėja.
Taip ir turėtų būti. Jei jis būtų gerai jautęsis ir prieš mėnesį, dabar galėjo būti viskas kitaip. Dabar kreivė kyla į viršų.
Tai, kad antrasis startas buvo geresnis už pirmąjį, sportininkui prideda papildomų jėgų ir pasitikėjimo savimi.
Labai džiaugiuosi, kad Tomas rodo tai, ką jis iš tikrųjų sugeba. Peržiūrėjome persekiojimo lenktynių techninį protokolą ir matome, kad pagal greitį Tomas yra 23-ias.
Varžantis su elito sportininkais tai – labai geras rezultatas.
Šaudymui įtakos turi labai daug veiksnių. Vieną kartą gali vėjas ne taip papūsti, kitą kartą kas nors sutrukdyti. Tai subtilus reikalas. Bet Tomas yra geriausias mūsų šaulys.
– Ką jam labiausiai reikėtų gerinti?
– Labiausiai jam trūksta patirties ir dalyvavimo aukščiausio lygio varžybose.
Visa kita jis daro neblogai. Vertinant laiką šaudykloje, Tomas yra vienas greičiausių šaulių biatlono pasaulyje. Paslapčia mes tikėjomės, kad rezultatas gali būti dar geresnis.
Po pirmojo starto buvo spaudimas, kad rezultatas nėra toks, koks buvo planuotas, bet po antrojo starto mes jau beveik galime būti ramūs. (Šypteli.)
– Ar Tomui užtenka užsispyrimo ir atkaklumo treniruotėse?
– Jis jau dabar yra aukščiausio lygio sportininkas, turintis profesionalų požiūrį į sportą. Jis žino, ko siekia ir ko nori. Jis nori būti geriausias.
Kažkada jis yra pasakęs: „Aš būsiu pasaulio čempionas.“ Jis tobulėja ir eina tinkama linkme.
– Biatlonininkai, kaip ir slidininkai, teigia, kad trasos Sočyje yra labai sudėtingos.
– Taip. Ir pats ją išbandžiau. Trasos pakilimų aukštis yra didelis.
Sportininkams sąlygas apsunkina ir tai, kad trasa yra aukštikalnėse, beveik 1500 metrų aukštyje.
Trasa labai gera, techniškai sudėtinga. Jei sportininkas pavargsta ir yra techniškai silpnesnis, būna ir kritimų.
Moterų sprinto varžybas stebėjau prie vieno staigaus posūkio.
Įsitikinau, kad toms, kurios silpniau jaučiasi ant slidžių, labai nelengva greitai įveikti tuos viražus.
Trasa sudėtinga, bet dėl to varžybos nenukentėjo – viskas padaryta neperžengiant leistinų ribų.
– Diana Rasimovičiūtė antruoju savo startu taip pat pagerino poziciją 8 vietomis. Kaip jūs vertinate ketvirtąkart olimpiadoje dalyvaujančios biatlonininkės rezultatus?
– Mes labai nerimavome dėl jos fizinės formos. Nerimas prasidėjo dar gruodį, kai jai teko kovoti su virusu. Praėjo mėnuo ir startai parodė, kad viskas eina geryn.
Bet gaila, kad rengdamasi olimpiadai ji neišbuvo aukštikalnėse tiek, kiek reikia, – porą savaičių. Jai teko treniruotis kiek žemiau, kad nekiltų temperatūra, kad spėtų atsigauti ir pasveikti.
Džiaugiuosi, kad šaudydama ji pataikė 80 procentų. Aišku, prasčiau šaudant reikėtų greičiau šliuožti.
– Kokius tikslus keliate kitam olimpiniam ciklui?
– Daug kas priklausys nuo aplinkybių ir sąlygų. Biatlonas yra tokia sporto šaka, kuriai būtina komanda.
Vienam sportininkui sunku tobulėti. Reikia turėti bent du tris sportininkus, jei norime kovoti pasaulio taurės varžybose ar atrankoje į olimpines žaidynes, kur skaičiuojami visi taškai.
Mūsų svajonė – turėti keturis vaikinus, kurie galėtų kovoti dėl kelialapio rinktinei.
