„Laura“ biatlono centre jis pagaliau nusišypsojo, apsuptas baltomis striukėmis vilkinčių komandos draugų.
Padėjęs Norvegijos komandai triumfuoti mišrių estafečių varžybose geriausias visų laikų pasaulio biatlonininkas kartu tapo ir tituluočiausiu atletu per visą žiemos žaidynių istoriją.
Jau 13 olimpinių medalių iškovojęs 40-metis norvegas aplenkė savo tautietį slidininką Bjorną Daehlie (12), kurį dievino nuo vaikystės dienų.
„Šį vakarą išsipildė mano svajonė. Tikslą pasiekiau padedamas mūsų komandos, todėl širdyje yra dar daugiau emocijų, kai tokią akimirką esi apsuptas savo draugų, - trečiadienį prisipažino O.E.Bjoerndalenas. - Bet kol kas net pats tikrai sunkiai suvokiu, kas įvyko. Todėl norėčiau pirmiausiai sulaukti žaidynių pabaigos, kad galėčiau apie tai vėliau kalbėti ir dar kartą kalbėti“.
Kol legendinis čempionas ruošėsi paskutiniajam savo karjeros startui vyrų estafečių varžybose, apie jo žygdarbį mielai kalbėjo kiti – buvę ir esami varžovai biatlono trasose.
Ilgaamžis. „Tai, ką pasiekė O.E.Bjoerndalenas, yra tikra beprotybė. Liga, trunkanti visą amžinybę“, – juokėsi 2006-ųjų olimpinis čempionas prancūzas Vincent'as Defrasne.
Rekordai yra tam, kad juos kažkas pagerintų. Bet tikrai nedaug galimybių, kad tuos rekordus gali pagerinti pats. Visų pirma, tikrai ne kiekvienam lemta būti viršūnėje, sulaukus 40 metų.
Ar lengva bent įsivaizduoti dabartinį pasaulio biatlono lyderį Martiną Fourcadą, lenktyniaujantį dar ir 2028 metais? Kita vertus, O.E.Bjoerndalenas labai ilgai dominavo biatlono varžybose tiesiog išskirtinėmis aplinkybėmis.
„Dar tais laikais, kai jis buvo pačioje savo karjeros viršūnėje, norvegui mesti iššūkį galėjo vos du ar trys varžovai: Raphaelis Poiree ir Svenas Fischeris, – prisiminė švedų biatlono veteranas Bjornas Ferry. – Biatlono lygis dabar nepaprastai išaugo ir konkurencija sustiprėjo. Šiandien jau yra 20-30 atletų, galinčių laimėti kiekvienas lenktynes, bet Ole Einaras Sočyje vėl sugebėjo aplenkti visus“.
Slidininkas. „Ole tik 2005-aisiais tapo tikru biatloninku, - prisiminė buvęs norvego varžovas prancūzas R.Poiree. - Iki tol jis buvo slidininkas įr neatsitiktinai net laimėjo Pasaulio taurę slidinėjimo varžybose (15 km distancijoje 2006 metais – Red.)“.
2002-ųjų žiemos žaidynėse triumfavęs net keturiose biatlono rungtyse O.E.Bjoerndalenas po to Solt Leik Sityje net dalyvavo 30 km slidinėjimo varžybose.
„Visą savo persvarą biatlone jis padarydavo slidžių trasose, – aiškino R.Poiree. – Šaudykloje buvo priešingai ir jis čia tikrai nebuvo toks geras“.
Vienintelį kartą per karjerą - 2011 metų sezoną – O.E.Bjoerndalenas visose varžybose sugebėjo pataikyti 86 proc. šūvių. Biatlono elite tai net nėra įspūdingas vidurkis, nes pavyzdžiui M.Fourcade'as 2013-aisiais pataikė 89 proc. šūvių.
Bet O.E.Bjoerndalenas padarė viską, kad užmaskuotų savo Achilo kulną. Juolab kad prieš 20 metų net geriausių biatlonininkų šaudymo technika tikrai nebuvo tokia, kaip dabartiniais laikais.
„Dar 90-ųjų pabaigoje šaudykloje jie užtrukdavo mažiausiai 50 sekundžių, šaudydami gulomis. Šį laiką aš sutrumpinau per pusę – didžiavosi R.Poiree.
Norėdamas atlaikyti vis aršesnes varžovų atakas O.E.Bjoerndalenas buvo priverstas labai daug treniruotis šaudyklose, nes jis tikrai negalėjo pasigirti prigimtiniu talentu šioje srityje.
Stachanovietis. „Jam rūpi tik biatlonas. Biatlonas yra visas jo gyvenimas, – aiškino 2003-ųų pasaulio čempionė Sandrine Bailly. – Kiekviena jo gyvenimo valanda suskaičiuota ir skirta tik šiai aistrai. Jis nuolat galvoja tik apie vieną dalyką – padaryti viską, kad išliktų geriausias“.
„Ruošdamasis varžyboms jis yra tikras ekstremalas, - prancūzei pritarė švedas B.Ferry. – Slidinėjimo, šaudymo ar technikos treniruotėse jis nuolat dirba iki paskutinio jėgų lašo. Jis yra profesionalas iki kaulų smegenų“.
O.E.Bjoerndalenas – neprilygstamas perfekcionistas, todėl biatlono pasaulyje apie jo aistrą šiam sportui neatsitiktinai sklando tuzinas tikrų legendų. Prieš kiekvieną sezoną norvegas praleisdavo ne vieną valandą pas slidžių gamintojus, norėdamas šiems padėti išsirinkti kuo geresnes medžiagas slidėms. Kad tai padėtų trasoje jam laimėti dar keletą papildomų sekundžių.
Atsiskyrėlis. O.E.Bjoerndalenas įprato gyventi pagal savo susikurtas taisykles. Dabar jis įsikūręs Austrijoje - toli nuo gimtosios Norvegijos.
„Kad turėčiau ramybę“, - aiškino jis pats.
„Dėl mokestinių reikalų“, - neabejojo R.Poiree.
Olimpiniams startams Sočyje O.E.Bjoerndalenas taip pat ruošėsi atskirai nuo visos norvegų rinktinės. Bet jis moka ir gali būti altruistas.
Legendinis čempionas yra labai aktyvus, gindamas sportininkų interesus Tarptautinės biatlono federacijos (IBU) atletų komisijoje ir neatsitiktinai šį ketvirtadienį po visuotinių sportininkų rinkimų jau tapo Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) nariu.
Jau daugiau kaip dešimtmetį O.E.Bjoerndalenas neatlygintinai rūpinasi jaunaisiais savo šalies biatlonininkais. Čempionas su jais ne tik kartu treniruojasi, bet ir asmeniškai jiems suranda rėmėjų.
Po jo sparnu taip užaugo ir Emilis Svendsenas. Pastaraisiais metais 28-erių norvegas tapo vienu pagrindinių Ole Einaro varžovų, bet trečiadienį Sočyje jis padėjo savo mokytojui laimėti aštuntąjį olimpinio čempiono titulą.
SKAIČIUS 3
Norvegijos komandos triumfas biatlono vyrų estafečių varžybose šį šeštadienį padėtų Ole Einarui Bjoerndalenui užkopti į trečiąją vietą tituluočiausių olimpiečių reitinge per visą vasaros ir žiemos žaidynių istoriją. Jeigu norvegai laimėtų, 40-metis biatlonininkas savo kolekcijoje jau turėtų 14 medalių (9 aukso) ir nusileistų tik JAV plaukikui Michaelui Phelpsui (22 medaliai, 18 aukso) ir buvusios SSRS gimnastei Larisai Latyninai (18 medalių, 9 aukso).
FINIŠAS
Šį šeštadienį O.E.Bjoerndalenas mėgins iškovoti dar vieną medalį biatlono vyrų estafečių varžybose.
