Slidinėjimas. Vyrų 50 km laisvuoju stiliumi
Pastaruosius ketverius metus per slidinėjimo varžybas televizijos kameros dažniausiai būdavo nukreipiamos į norvegą Petterį Northugą. Daug režisierių dėmesio P.Northugas sulaukia ir Sočyje, tačiau žiūrovai paprastai mato norvego rūškaną veidą arba ironišką šypseną – geriausias šio olimpinio ciklo slidininkas, per 2011 ir 2013 metų pasaulio pirmenybes laimėjęs aštuonis medalius, 2014 metų žiemos olimpinėse žaidynėse nelaimėjo nė vieno medalio.
Vilčių, kad nuotaiką pakels paskutinės lenktynės, nėra daug. P.Northugas dar prieš olimpines žaidynes tvirtino geriausiai vertinantis savo galimybes sprinte, o Sočio įvykiai patvirtino, jog ilgo nuotolio lenktynėse norvegų žvaigždė šiuo metu nėra pajėgus varžytis su geriausiais planetos slidininkais. Priešingai nei prieš ketverius metus, kai jis 50 km distanciją (tiesa, klasikiniu stiliumi) nušliuožė greičiausiai ir iškovojo Vankuverio žaidynių auksą.
Norvegija turi daugiau labai pajėgių slidininkų, o per paskutines Sočio lenktynes sirgaliai grupės priekyje ieškos ir pasaulio taurės bendros įskaitos lyderio Martino Johnsrudo Sundby, ir pasaulio taurės nuotolinių lenktynių lyderio Chriso Andre Jesperseno, ir nepasiektų tikslų vis dar turinčio Tordo Aslės Gjerdaleno.
Su didelėmis ambicijomis į trasą iššliuoš švedai, olimpinių 50 km varžybų nelaimėję nuo 1988 metų, kai triumfavo laisvojo stiliaus pradininkas Gunde Svanas. Šįkart Švedija daugiausiai tikisi iš Sočio estafetės čempionų Johano Olssono ir Danielio Richardssono.
Trinktelėti durimis stengsis Sočio slidinėjimo varžybose nė vieno aukso medalio nelaimėję rusai, ypač šios šalies garbę per estafetę išgelbėjęs Aleksandras Legkovas bei Maksimas Vylegžaninas.
Dar kartą pasimėgauti šlove neatsisakytų šveicaras Dario Cologna, kuris šios žaidynėse laimėjo skiatlono ir 15 km lenktynes. Tačiau D.Cologna jau dalyvavo labai daug varžybų ir startavo net tada, kai neturėjo realių galimybių patekti tarp prizininkų.
Šildant Sočio saulei trasoje puikiai jaučiasi prancūzų slidininkai, tarp kurių šiose lenktynėse daugiausia tikisi Maurice‘as Manificat ir Jeanas Marcas Gaillardas. Pagadinti nervų favoritams gali austras Johannesas Durras, kanadietis Alexas Harvey, galbūt net ir į slidinėjimo trasą susirengęs vokietis Erikas Lesseris, kuris Sočyje laimėjo du biatlono varžybų sidabro medalius.
Skaičius. Sočio žaidynių slidinėjimo varžybose daugiausia medalių laimėjo Norvegija ir Švedija – po 11. Tačiau norvegų vyrai į taupyklę kol kas įdėjo vos du apdovanojimus (vieną aukso ir vieną sidabro) ir smarkiai atsilieka nuo švedų vyrų, kurie laimėjo vieną aukso, tris sidabro ir tris bronzos medalius.
Prieš ketverius metus Vankuverio žaidynėse Norvegijos vyrai iškovojo du aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos medalį.
Pastarųjų olimpinių žaidynių prizininkai
1992 m.: 1. B.Dahlie (Norvegija), 2. M.De Zoltas (Italija), 3. G.Vanzetta (Italija).
1994 m.: 1. V.Smirnovas (Kazachstanas), 2. M.Myllylla (Suomija), 3. S.Sivertsenas (Norvegija).
1998 m.: 1. B.Dahlie (Norvegija), 2. N.Jonssonas (Švedija), 3. Ch.Hoffmannas (Austrija).
2002 m.: 1. M.Ivanovas (Rusija), 2. A.Veerpalu (Estija), 3. O.B.Hjelmesetas (Norvegija).
2006 m.: 1. G.Di Centa (Italija), 2. J.Dementjevas (Rusija), 3. M.Botvinovas (Austrija).
2010 m.: 1. P.Northugas (Norvegija), 2. A.Teichmannas (Vokietija), 3. J.Olssonas (Švedija).
Nuo Vankuverio iki Sočio
2011 m. pasaulio čempionate: 1. P.Northugas (Norvegija), 2. M.Vylegžaninas (Rusija), 3. T.A.Gjerdalenas (Norvegija).
2013 m. pasaulio čempionate: 1. J.Olssonas (Švedija), 2. D.Cologna (Šveicarija), 3. A.Poltoraninas (Kazachstanas).
Pasaulio taurės lyderiai
Bendra įskaita: 1. M.Johnsrudas Sundby (Norvegija), 2. Ch.A.Jespersenas (Norvegija), 3. A.Legkovas (Rusija).
Nuotolinių lenktynių įskaita: 1. Ch.A.Jespersenas (Norvegija), 2. M.Johnsrudas Sundby (Norvegija), 3. A.Legkovas (Rusija).
„Associated Press“ prognozė: 1. A.Legkovas (Rusija), 2. M.Johnsrudas Sundby (Norvegija), 3. P.Northugas (Norvegija).
Bobslėjus. Vyrų keturvietės
Dviviečių ekipažų varžybas laimėjęs rusas Aleksandras Zubkovas garbės pakylos link vairuoja ir keturvietes ledroges. 39 metų A.Zubkovo komanda po dviejų pirmųjų važiavimų užima pirmąją vietą ir sekmadienį bandys ją išsaugoti per trečiąjį bei ketvirtajį važiavimus.
Tačiau ruso persvara prieš artimiausius persekiotojus yra labai trapi – latvio Oskaro Melbardžio ekipažas atsilieka vos 0,04 sek. O.Melbardis pirmajame važiavime užėmė 5-ąją vietą, bet antrajame jo rezultatas buvo geriausias.
Įdomu, kad antrajame važiavime beveik visų lyderių laikas buvo daug prastesnis negu pirmajame. Septynioms komandoms, kurios startavo paskutinės, sutrukdė tai, kad apsivertus Kanados ekipažui buvo smarkiai apgadinta antra trasos dalis.
Pavyzdžiui, A.Zubkovo rezultatas antrajame važiavime buvo net 0,55 sek. prastesnis negu pirmajame. Apgadintoje trasoje neprarasti nė vienos dešimtosios sekundės dalies pavyko tik idealią trajektoriją pasirinkusiam O.Melbardžiui.
Tiesa, po pirmosios varžybų dienos užimama gera pozicija Latvijos komandai medalių dar negarantuoja. Vokiečio Maximiliano Arndto ir amerikiečio Steveno Holcombo ekipažus latviai lenkia tik 0,12-0,13 sek., o dar penkios komandos iš Vokietijos (dvi), Rusijos, Didžiosios Britanijos ir Šveicarijos atsilieka mažiau nei 0,4 sek.
Pastarųjų olimpinių žaidynių prizininkai
1992 m.: 1. I.Appeltas (Austrija), 2. W.Hoppe (Vokietija), 3. G.Wederis (Šveicarija).
1994 m.: 1. H.Czudajus (Vokietija), 2. G.Wederis (Šveicarija), 3. W.Hoppe (Vokietija).
1998 m.: 1. Ch.Langenas (Vokietija), 2. M.Rohneris (Šveicarija), 3. B.Mingeonas (Prancūzija) ir S.Olssonas (Didžioji Britanija).
2002 m.: 1. A.Lange (Vokietija), 2. T.Haysas (JAV), 3. B.Shimeris (JAV).
2006 m.: 1. A.Lange (Vokietija), 2. A.Vojevoda (Rusija), 3. M.Annenas (Šveicarija).
2010 m.: 1. S.Holcombas (JAV), 2. A.Lange (Vokietija), 3. L.Rushas (Kanada). Nuo Vankuverio iki Sočio
2011 m. pasaulio čempionate: 1. M.Machata (Vokietija), 2. K.Angereris (Vokietija), 3. S.Holcombas (JAV).
2012 m. pasaulio čempionate: 1. S.Holcombas (JAV), 2. M.Arndtas (Vokietija), 3. M.Machata (Vokietija).
2013 m. pasaulio čempionate: 1. M.Arndtas (Vokietija), 2. A.Zubkovas (Rusija), 3. S.Holcombas (JAV).
Pasaulio taurės nugalėtojai: 1. M.Arndtas (Vokietija), 2. S.Holcombas (JAV), 3. Ch.Springas (Kanada) ir Th.Florschutzas (Vokietija).
„Associated Press“ prognozė: 1. A.Zubkovas (Rusija), 2. O.Melbardis (Latvija), 3. S.Holcombas (JAV).
Ledo ritulys. Vyrų finalas
Nemažai ledo ritulininkų, kurie sekmadienį iščiuoš į Sočio Didžiųjų ledo rūmų aikštę, gerai žino olimpinės pergalės skonį. Tiek Kanados (2002 ir 2010 metais), tiek Švedijos (2006 metais) rinktinė šiame amžiuje jau laimėjo olimpinius aukso medalius, o tarp atvykusių į šių metų žaidynes yra ne vienas olimpinis čempionas.
Kanada apskritai yra daugiausia vyrų ledo ritulio olimpinių medalių iškovojusi šalis. Jos rinktinė per 22 iki šiol pasibaigusius olimpinius turnyrus laimėjo aštuonis aukso, keturis sidabro ir du bronzos medalių komplektus. Dvejas žaidynes Kanados ledo ritulininkai praleido, tad be medalių šios šalies rinktinė namo grįžo tik šešis kartus.
Švedijos laimikiai kuklesni, bet irgi neprasti. Švedai iškovojo du aukso, du sidabro ir keturis bronzos medalių komplektus.
Finale švedai ir kanadiečiai iki šiol susitiko tik kartą. 1994 metais Lilehamerio žaidynių lemiamose rungtynėse Švedijos komanda nugalėjo Kanados rinktinę 3:2. Švedai išlygino rezultatą priešpaskutinę trečiojo kėlinio minutę. Per pratęsimą komandos įvarčių neįmušė, o baudinių seriją laimėjo Švedijos ledo ritulininkai.
Kelias į finalą. Kanada pirmojo etapo grupėje užėmė pirmąją vietą (įveikė Norvegiją 3:1, Austriją 6:0 ir Suomiją 2:1 (po pratęsimo), ketvirtfinalyje nugalėjo Latviją 2:1, pusfinalyje – JAV 1:0. Švedija pirmojo etapo grupėje užėmė pirmąją vietą (įveikė Čekiją 4:2, Šveicariją 1:0 ir Latviją 5:3), ketvirtfinalyje nugalėjo Slovėniją 5:0, pusfinalyje – Suomiją 2:1.
Pastarųjų olimpinių žaidynių prizininkai
1992 m.: 1. Jungtinė komanda, 2. Kanada, 3. Čekoslovakija.
1994 m.: 1. Švedija, 2. Kanada, 3. Suomija.
1998 m.: 1. Čekija, 2. Rusija, 3. Suomija.
2002 m.: 1. Kanada, 2. JAV, 3. Rusija.
2006 m.: 1. Švedija, 2. Suomija, 3. Čekija.
2010 m.: 1. Kanada, 2. JAV, 3. Suomija.
Nuo Vankuverio iki Sočio
2011 m. pasaulio čempionate: 1. Suomija, 2. Švedija, 3. Čekija.
2012 m. pasaulio čempionate: 1. Rusija, 2. Slovakija, 3. Čekija.
2013 m. pasaulio čempionate: 1. Švedija, 2. Šveicarija, 3. JAV.
„Associated Press“ prognozė: 1. Kanada, 2. Rusija, 3. Švedija.
