Pilnesni, bet nuskriausti
Trečiadienį Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) buvo paskelbta, kam atiteks daugiausia lėšų iš 2014 metų Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF).
Šiais metais KKSRF surinktų lėšų eilutėje – 2,3 milijono daugiau nei pernai – 19,4 mln. litų. KKSRF lėšas sudaro 10 proc. gautų pajamų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bei 1 proc. praėjusių metų akcizo pajamų, gautų už apdorotą tabaką ir alkoholinius gėrimus.
Sporto federacijoms šiemet atiteko 10,4 mln., tačiau nors fondo piniginė pilnesnė, sporto atstovai jaučiasi ir nuskriausti.
„Priimtas įstatymas Kultūros ministerijai kultūros ir meno plėtotei gaunamas lėšas nuo tabako ir alkoholio akcizo padidinti iki trijų procentų. O sportui kažkodėl paliko vieną procentą. Jokių aiškių argumentų nebuvo“, - sakė Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovas Rimantas Kveselaitis.
Pasak jo, padidintas procentas sportui leistų padėti sutaupyti gydymui skiriamus pinigus.
„Mes negalima vykdyti daugumos sveikatingumo programų, todėl fizinis aktyvumas nedaro tokios įtakos gyventojų sveikatai. Išmokos iš ligonių kasų kasmet auga. Tai yra dėl to, kad fizinio aktyvumo programos nėra finansuojamos taip, kaip turėtų“, - kalbėjo R.Kveselaitis.
Krepšinis lieka krepšiniu
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) šiemet bendrai sulaukė panašios sumos ir išliko sąrašo lyderė. Ji gavo 1 milijoną 787 tūkst. 75 litus, o su visais priedais - 3 milijonus. Pernai LKF sulaukė apie dviejų milijonų litų.
„Lietuvos rinktinė tapo Europos vicečempione. Be to, gerų rezultatų pasiekė ir kitos krepšinio rinktinės. Tad iš principo net ir padidėjus biudžetui, suma išliko panaši“, - sakė K.Rimšelis.
Lietuvos rinktinės pasirengimui pasaulio čempionatui buvo skirta 637 tūkstančiai litų. Papildomų dotacijų krepšininkai sulaukė ir pernai.
„Krepšinis – prioritetinė, strateginė sporto šaka, - teigė K.Rimšelis. - Jeigu kalbėtume apie krepšinio masiškumo ir gaunamų lėšų santykį, ši federacija iškristų iš finansuojamų dešimtuko. Tai reikia įvertinti. Pernai vyko Europos čempionatas, tad buvo logiška prisidėti. Prieš 2010 metų pasaulio čempionatą taip pat buvo gauta papildomų lėšų krepšiniui. Beje, po 2011 metų LKF nebuvo visai finansuota.“
Keitėsi pozicijos
Pernai KKSRF sąraše antroje pozicijoje pagal gaunamas lėšas buvo lengvoji atletika, tačiau šiemet ji smuko žemiau. Bet liūdėti lengvaatlečiai negali – finansavimas nuo 680 tūkst. padidėjo iki 691 tūkst.
Po krepšinio dabar rikiuojasi plaukimo ir šiuolaikinės penkiakovės federacijos, atitinkamai gavusios 739 tūkst. ir 713 tūkst. litų.
„Matome pasikeitimą ne kiek masiškumo, bet pasiekimų kontekste. Masiškumas gal atliko ne tokį vaidmenį, bet rezultatai darė savo“, - sakė K.Rimšelis, pasidžiaugęs, kad galėjo papildomai skirti 50 tūkstančių litų dviračių sporto federacijai, kuri organizuos „Baltic Chain“ turnyrą, skirtą Baltijos kelio 25-mečiui paminėti.
Paraiškos ir juokino
KKSRF šiemet sulaukė paraiškų, prašiusių 80 milijonų litų, tačiau didžiąją jų dalį teko atmesti. KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis pabrėžė, kad pinigų gavo ir akį pirmiausia patraukė tie, kurie patys sugebėjo pritraukti lėšų, o ne tie, kurie tikėjosi viską tvarkyti valstybės pinigais.
„Mes žiūrėjome ir į lėšas, kurias projektų vadovai gali patys surinkti. Juk 80 mln. litų galo paprašyti bet kas. Buvo tokių, kurie, jeigu suteiki pinigų, pasakys „ačiū“, o jei ne – tai nieko ir nedarys. Jeigu nėra jokių savivaldybės lėšų, rėmėjų, neparodyta vadybinių gebėjimų, tai toks projektas nėra perspektyvus, - sakė K.Rimšelis. - Taip ir dingsta ganėtinai daug projektų.“
Kiekvienais metais tarp paraiškų pasitaiko ir tokių, kurios neatrodo rimtai. Ne išimtis ir šie metai.
„Būna, kad projekto pavadinimas sukelia juoką. Tai įveda ir nerimtumo į svarstymą. Iš tiesų tai rodo taktinius ir mąstymo trūkumus, - kalbėjo K.Rimšelis. - Vienas projektas buvo įdomus. Prašė pinigų iš fondo, už kuriuos apdovanotų nusipelniusius sportininkus. Tai daro KKSD. Išeina, kad dar ir jie apdovanotų. Paraiškas pateikti gali bet kas, tad kai kurie projektai savo turiniu nebekelia nuostabos. Gal gausime ir sportui kosmose paraišką.“
Latvių pėdomis?
„Matosi tam tikrų naujų federacijų gimimo užuomazgų. Tai bobslėjus ir rogučių sportas. Galbūt latvių pavyzdys užkrečia?“, - pasakojo K.Rimšelis. Sočio olimpiadoje Latvija bobslėjaus varžybose iškovojo sidabrą, rogučių sporte gavo du bronzos medalius. Skeletono varžybose Lietuvos kaimynai buvo antri.
Tačiau kol kas naujų idėjų projektų autoriams pasisekimo sulaukti nepavyko. „Pagal pripažinimo reikalavimus yra tam tikrų trūkumų. Departamentas paprašė pateikti papildomą informaciją, - kalbėjo KKSD vadovas. - Keliaudamas per Lietuvą dar nemačiau reikiamos infrastruktūros, bet jie sako, kad jeigu slidininkai gali treniruotis Alpėse, tai kodėl šie negalėtų to daryti Latvijoje.“
Ledo ritulyje - tamsu
Lėšų negavo ir Ledo ritulio federacija, kuri jau ilgą laiką nevykdo veiklos.
„Atsižvelgiant į situaciją ne federacijoje, o į visą ledo ritulio federaciją, skyrėme pinigus Nacionalinei ledo ritulio lygai“, - sakė K.Rimšelis. NLR iš kito fondo programos buvo skirta 140 tūkst. litų.
„Su ledo ritulio sporto šaka Lietuvoje situacija sudėtinga. Tikime, kad ateityje tai išsispręs. Praėjusių metų pinigai buvo skirti federacijai, bet ji neturėjo nė vienos ne areštuotos sąskaitos“, - apie ledo ritulio bėdas kalbėjo KKSD vadovas.
Finansavimo šiemet neteko Tradicinio karate asociacija, nes paaiškėjo, kad tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) sąrašuose Tarptautinės tradicinio karate asociacijos nėra. Paraiškos nepateikė Kendo asociacija.
Iš KKSD biudžeto skiriami du milijonai komandinėms sporto šakoms.
Krepšinis 1 mln. 213 tūkst.
Rankinis 235 tūkst.
Futbolas 161
Žolės riedulys 144
Tinklinis 103
Regbis 77
Vandensvydis 56
Akmenslydis 11
Kūno kultūros sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymas 2014 metais
Krepšinis 3 mln.
Plaukimas 739 tūkst.
Šiuolaikinė penkiakovė 713
Lengvoji atletika 691 tūkst. 475
Aviacijos sporto šakos 600 tūkst. 75
Dviračių sportas 471 tūkst. 175
Kūno kultūros sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymas 2013 metais.
Krepšinis 2 mln. litų
Lengvoji atletika 680 tūkst. litų
Šiuolaikinė penkiakovė 580 tūkst. litų
Plaukimas 555
Aviacijos sporto šakos 520
Dviračių sportas 405
