„Apie karjeros pabaigą niekada nepagalvoju“, – portalui lrytas.lt pabrėžė Ž.Savickas.
Lietuvos galiūnas paskutiniuosius karjeros metus sutinka labai paprastai. Prieš sezoną jis susidėlioja planus, pasveria savo rezultatus, atsižvelgia į sveikatą, paklausia savęs, ar dar nori dalyvauti varžybose.
„Tokiame sporte amžius nėra riba. Jėga dar kyla iki 40 metų ir daugiau, – tikino Ž.Savickas. – Sportininkai karjerą daugiausia baigia dėl traumų arba motyvacijos trūkumo. O jos man niekada netrūksta.“
Portalas lrytas.lt su vienu stipriausių žmonių pasaulyje kalbėjo apie tai, kaip atrodys jo gyvenimas po profesionalo karjeros.
Gyvenimas be svaigalų
Ž.Savicko gyvenimas atsisakius pasaulinio mąsto varžybų nelabai ir keisis. Biržuose gimęs stipruolis ir toliau ketina laikytis režimo, pagal kurį dėliojo savo gyvenimą jau daugybę metų.
„Gera mityba, ekologiški maisto produktai, miegas nuo 10 valandos vakaro, jokio alkoholio, jokio rūkymo, narkotikų, panašių pasilinksminimų“, – savo dienotvarkę trumpai apibūdino Ž.Savickas.
„Žodžiu, propaguoju sveiką gyvenimo būdą. Ne visi sportininkai yra labai sveikuoliški“, – šypteli galiūnų sporto superžvaigždė.
25 metus aktyviai sportuojantis Ž.Savickas nutempęs paskutinį vilkiką neketina vėliau kilnoti taurelių. Jis tikino, kad ir toliau gyvens sportiniu režimu.
„Sportuosiu savo malonumui, o dienotvarkė ir gyvenimo režimas nelabai keisis. Kai pripranti sveikai gyventi, nelabai norisi kitokio gyvenimo būdo. O visi tie pasilinksminimai tėra labai trumpalaikis efektas“, – portalui lrytas.lt teigė Ž.Savickas.
Atsikratys 50 kg
Šiuo metu Ž.Savickas sveria 170-180 kg. Pats tikslaus skaičiaus įvardyti nė negali. Bet akivaizdu, kad raumenų kalno formos ateityje keisis.
Ž.Savickas planuoja kilnoti dvigubai mažesnius svorius ir numesti, iš pirmo žvilgsnio, neįtikėtinai daug – apie 50 kilogramų.
Tiesa, pusšimtį kilogramo galiūnas mes palaipsniui. 191 cm ūgio Ž.Savickas neatsisakys stipruolių turnyrų ir sako greičiausiai išbandysiąs jėgas „kokiose lengvose varžybėlėse“, kaip jėgos trikovėje ar štangos spaudime.
Atsisakius įprasto milžiniško krūvio, jo organizmas didelio šoko nepatirs, nes karjeros saulėlydžiui Ž.Savickas ėmė ruoštis jau prieš kelerius metus.
„Režimą susistačiau taip, kad kuo mažiau kenkčiau savo organizmui. Todėl radikaliai kažko keisti nereikės. Keisis tik tai, kad nebereikės tiek daug fizinių krūvių ir tokios kūno masės“, – pažymėjo Ž.Savickas.
Nori rekordų
Mėnesio pradžioje triumfavęs prestižiniame „Arnold‘s Strongman Classic“ turnyre, kovo 22-29 d. vyksiančiame pasaulio galiūnų čempionate Ž.Savickas ketina pakartoti savo pasiekimą. Vis dėlto portalui lrytas.lt susisiekus su galiūnu kelionės į Los Andželą išvakarėse , jis buvo jau kiek atsargesnis.
„Minimalus tikslas – trejetukas. Esu daugiausia medalių pasaulio čempionate iškovojęs sportininkas, todėl bet kuris medalis pakylėtų mane dar labiau į viršų. Bet iki pilnos laimės trūksta pirmosios vietos“, – šypsojosi penkis kartus auksą planetos pirmenybėse iškovojęs sportininkas.
38 metų stipruolį į priekį stumia būtent ir rekordų siekis. Jų Ž.Savickas jau yra pasiekęs per 80.
„Jeigu po 80 rekordų nebepasiekčiau nė vieno, tai kokia prasmė dalyvauti varžybose?“ – klausė Ž.Savickas.
Kova prieš save
Akivaizdu, kad toliau siekti aukštumų leidžia ir plieninė sveikata. 2001-aisiais abiejų kojų girnelių raiščius nusitraukęs Ž.Savickas visų nuostabai sugebėjo tęsti sėkmingai prasidėjusią karjerą, vėl atsidūrė galiūnų sporto Olimpe ir šluostė varžovams nosis.
„Manau, kad viskas dėl to, jog labai anksti pradėjau sportuoti. Kartu su sportu progresavau ir aš pats. Įgijau gerą fizinį pasiruošimą, o su mažesniais svoriais paruošiau organizmą kur kas didesniems. 25 metus sportuoju, organizmas prie to jau prisitaikė. Kai mane peršvietė ligoninėje, gydytojai pastebėjo, kad net mano kaulų struktūra prisitaikė tokiems svoriams kelti. Tai – ne vienadienis, o labai ilgalaikis procesas“, – tikino Ž.Savickas.
„Nesulūžti“ Ž.Savickas šiame karjeros etape stengiasi nepersitempdamas, patausodamas save. O kito ne ką mažesnio ilgaamžiškumo faktoriaus – motyvacijos, galiūnui niekada netrūko.
„Visada norėjau būti stipriausias ir tas noras niekur nedingo. Paskutinis varžovas esu pats sau. Visada norisi pakelti daugiau kilogramų nei anksčiau. Taip ir judu į priekį“, – šyptelėjo Ž.Savickas.
