Keli verslininkai, advokatas, politikas, vaikų treneris, ledo ritulio mokyklos įkūrėjas, studentas, profesorius.
Lietuvos ledo ritulio rinktinę sudaro įvairiausių profesijų žmonės, bet šią savaitę jie tapo darnia komanda ant Vilniaus ledo per pasaulio 1B grupės pirmenybes.
Prieš čempionatą kaip svarbiausią tikslą išsaugoti vietą trečiojoje pasaulio ledo ritulio pakopoje, kur žaidžia pagal pajėgumą 23–28 planetos komandos, įvardiję lietuviai šį rūpestį paliko rumunams ir olandams.
Patyrusi vieną pralaimėjimą (2:3) prieš į 1A grupę kelialapį iškovojusius Lenkijos ledo ritulininkus, Lietuvos komanda jau džiaugėsi ir trimis pergalėmis – 4:0 prieš Olandiją, 2:1 prieš Didžiąją Britaniją ir 5:2 prieš Rumuniją bei garantuotais medaliais šiame turnyre.
Kokiais apdovanojimais – sidabro ar bronzos – lietuviai pasipuoš, paaiškės šiandien per paskutinį mačą su Kroatija, kuri turi tašku mažiau.
Tai viena geriausių Lietuvos rinktinių per šalies ledo ritulio istoriją, jei ne pati geriausia – taip teigė Šarūnas Kuliešius.
Diplomuotas žurnalistas, spaudos leidybos srityje dirbantis 37 metų ledo ritulininkas, per karjerą žaidęs Baltarusijoje, Latvijoje, Švedijoje ir Anglijoje, Lietuvos rinktinei atstovauja jau 18-osiose pirmenybėse.
Š.Kuliešius jau buvo padėjęs ledo ritulio lazdą į šalį, bet žiemą, paprašytas Lietuvos rinktinės trenerio Berndo Haake, vėl ėmė treniruotis ir šiandien su bendražygiais atsiims dar vieną medalį.
– Šarūnai, neįtikėtina, tačiau žaidžiate 18-ąsias pirmenybes. Kaip tai pavyksta? – „Lietuvos rytas“ paklausė Š.Kuliešiaus.
– Anksčiau rinktinei tinkamų žaidėjų iš viso būdavo tik 19–22. Nebūdavo sunku patekti į komandą. Šįmet konkurencija buvo didesnė, ypač tarp puolėjų. Jei tokia konkurencija būtų buvusi nuolat, nebūčiau žaidęs tiek čempionatų.
Turėjau abejonių dėl šių pirmenybių. Maniau, kad geriau nežaisti nei rungtyniauti žemesniu lygiu, nei norėčiau. Tačiau treneris norėjo, kad ruoščiausi čempionatui.
– Ar dar pamenate savo debiutą rinktinėje?
– 1996 metais prieš čempionatą Elektrėnuose vienas komandos veteranų patyrė traumą atsitrenkęs nugara į bortą. Netikėtai aš patekau į rinktinę ir pirmosiose rungtynėse turbūt iš išgąsčio pelniau porą įvarčių. (Juokiasi.)
Tai buvo ketvirtosios pakopos čempionatas, o finale įveikėme tuometę Jugoslaviją ir patekome į aukštesnę grupę. Buvo nepamirštama.
– Kurie turnyrai su šalies rinktine įstrigo labiausiai?
– Tokie, kuriuos žaidi namuose. 2009 metų čempionatas Vilniuje mums buvo geras (lietuviai užėmė 4-ąją vietą). Įsiminė ir tolimos kelionės.
– Ar šių metų komanda yra pati stipriausia, kokioje teko žaisti per 18 metų?
– Sunku vertinti. Su D.Zubrumi komanda iškart pakyla keliais lygiais.
Tiesa, jis žaidė ir 2005 metais Olandijoje, kur likome penkti. O 2006 metais Taline be Dainiaus laimėjome antrąją vietą.
Jei dar būtų Tadas Kumeliauskas ir Povilas Verenis (jie nedalyvauja dėl traumų. – Red.), tai būtų geriausia Lietuvos rinktinė, kokią esame turėję.
– Kaip komandoje pritapo D.Zubrus?
– Labai gerai. Jis būna su komanda viešbutyje, yra sukaupęs daug patirties, o mes ištempę ausis klausome patarimų.
Per pertraukas, prieš ir po varžybų jis moka patarti, o mums patinka, kokiu būdu jis tai padaro. Kai komandoje yra ledo ritulininkas, sužaidęs daugiau nei tūkstantį rungtynių NHL, – didelis skirtumas.
– Kuo vokietis B.Haake skiriasi nuo buvusių rinktinės trenerių?
– Jis labai geras psichologas ir organizatorius, subūręs puikų tarptautinį trenerių kolektyvą, kokio mums galėtų pavydėti kitos komandos.
Anksčiau mums dažniausiai vadovaudavo Rytų Europos šalių treneriai. Jų žaidimo stilius buvo kitoks, jie kitaip lipdydavo santykius su žaidėjais.
B.Haake dirba vakarietiškai. Mums, vyresniems žaidėjams, tai labai patinka. Turbūt ir jaunimui, nes jis suteikia šansą ir jauniems ledo ritulininkams.
– Kokios naudos duoda buvęs B.Haake asistentas, buvęs Kanados rinktinės treneris George’as Kingstonas?
– George’as yra profesorius tikrąja to žodžio prasme.
Prieš kiekvieną mačą gauname sukramtytą informaciją. Viskas apie varžovus – kaip prieš juos žaisti ir kaip nežaisti – būna pateikta labai konkrečiai, glaustai ir aiškiai. D.Zubrus sakė, kad NHL treneriai dirba panašiai. O mes tokio specialisto dar nebuvome matę.
Galbūt kiek sunkiau tiems, kurie prasčiau supranta angliškai. Tačiau išsiaiškiname.
– Rinktinės branduolį sudaro Elektrėnų „Energijos“ žaidėjai, kurie, be ledo ritulio, įgiję kitas profesijas.
Kaip pavyksta suderinti darbą ir ledo ritulį?
– Darbas yra pirmiausia, o kiek lieka laiko po šeimos ir darbų, vyrai skiria sportui. Šiame čempionate matome, kad mūsų legionieriai geriau atrodo. Taip ir turėtų būti.
Anksčiau komandoje turėdavome vienintelį legionierių Dainių Baubą ir išsižioję žiūrėdavome, ką jis daro aikštėje. Dabar turime žaidėjų iš Kazachstano, Suomijos, Švedijos lygų.
Tikiuosi, kad ateityje rinktinė bus sudaryta tik iš profesionalų. Juk kol Lietuvoje nėra tokio stipraus ir profesionalaus klubo, kuris galėtų žaisti Baltarusijos stipriausioje lygoje, jaunimas gali tobulėti tik iki tam tikro amžiaus. Vėliau jiems verta išvažiuoti svetur.
– Čempionato Vilniuje metu visos komandos gyvena viename viešbutyje. Ar po muštynių ant ledo būna, kad nuoskaudos persikeltų į viešbutį?
– Visi supranta, kad ant ledo ir už jo gyvenimas skiriasi. Ledo ritulyje labai retai pasitaiko, kad nesantaika aikštėje persikeltų dar kur nors kitur. Viską išsiaiškiname per varžybas, viešbutyje nekrečiame kiaulysčių.
Valgome greta vieni kitų, kartais pasikalbame. Daugiausia bendrauja tie, kurie yra žaidę kartu viename klube. Aš pats, pavyzdžiui, esu su pora britų žaidęs viename klube. Pažįstu ir ukrainiečių kilmės rumuną.
– Nustebino gausios sirgalių gretos „Siemens“ arenoje?
– Manau, kad dar yra rezervas (daugiausia žiūrovų susirinko mače su britais – 6,4 tūkst. – Red.). 2009 metais čempionate Vilniuje per paskutinį mačų buvo pilna arena.
Visa komanda tikisi, kad šiemet paskutiniame mače šeštadienį su kroatais tuščių vietų irgi nebeliks.
Man smagu dėl tokio ledo ritulio proveržio.
Žinoma, krepšinio populiarumu dar nelenkiame, bet žmonėms įdomu kova ir pergalės.
– Prieš čempionatą B.Haake kalbėjo apie tikslą išsaugoti vietą 1B grupėje ir tik atsargiai užsiminė apie medalius. Juos jau turite, bet sakoma, kad apetitas auga bevalgant. Ar dabar jus tenkintų bronza?
– Man kalbos apie vietas prieš čempionatą yra tuščias reikalas.
Komandų lygis yra panašus ir laimėti kasdien gali bet kas.
Todėl man ir svarbiausia – laimėti kasdien. Nežinau, kaip susidėlios turnyro lentelė, bet žinau, kad dabar labiausiai noriu nugalėti šeštadienį.
1B grupės čempionatas
4 turas. Lietuva – Rumunija 5:2 (1:0, 1:0, 2:2). D.Kumeliauskas (7 min. ir 45), A.Katulis (30), A.Bosas (51 ir 60)/ L.Zsokas (43) ir Cs.Fodoras (59).
5 turas (šeštadienį): Olandija – Rumunija (13 val.), Lenkija – Didžioji Britanija (16 val. 30 min.), Lietuva – Kroatija (20 val.).
1B grupės rikiuotė: 1. Lenkija – 12 taškų, 2. Lietuva – 9, 3. Kroatija – 8, 4. Didžioji Britanija – 6, 5. Rumunija – 1, 6. Olandija – 0.
Rezultatyviausi žaidėjai: 1. D.Kumeliauskas (Lietuva) – 8 taškai (4 įvarčiai ir 4 rezultatyvūs perdavimai), 2. D.Zubrus (Lietuva) – 8 (2 ir 6), 3. L.Laszkiewiczius (Lenkija) – 7 (4 ir 3), 4. K.Zapala – 6 (0 ir 6), 5. A.Bosas (Lietuva) – 5 (3 ir 2).
