49-erių E.Skrabulis – buvęs lengvaatletis, daugkartinis Lietuvos sprinto rekordininkas.
Jis yra Vokietijos įmonės „Cosma GmbH“ valdytojas ir jau penkioliktus metus vadovauja Lietuvos lengvosios atletikos federacijai (LLAF).
Ar tokio žinomo žmogaus biografija gali turėti tamsių dėmių? Pasirodo, taip ir netgi su nusikaltimo kvapu.
Rebusas dėl gimimo metų
Lengvosios atletikos senjorai gerai pamena praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį.
Tada E.Skrabulis žibėjo bėgimo takelyje šturmuodamas Lietuvos rekordus 60 m ir 100 m distancijose. Kaip ir bet kuris ano meto sporto talentas, sprinteris troško praverti SSRS rinktinės duris.
Regis, kad jaunam sportininkui tikslas pateisino priemones. Dabar tokios priemonės aprašytos Baudžiamajame kodekse – dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu.
Visažinis sovietmečio lengvosios atletikos mėnraštis „Liogkaja atletika“ („Lengvoji atletika“), skelbdamas geriausių 1986-ųjų SSRS lengvaatlečių sąrašus, teigė, kad E.Skrabulis tais metais pasiekė vieną geriausių rezultatų šalyje 100 m nuotolyje (tiesa, kai palankus vėjas viršijo leistinus 2 m/sek.) – 10,53 sek. Laiką matuojant rankiniu chronometru lietuvis prieš 28 metus irgi buvo tarp lyderių visoje SSRS – 10,2 sek.
Tačiau neklystančioje „Liogkaja atletika“ užfiksuota, kad 1986 metais šiuos rezultatus pasiekė 1967 m. gimęs E.Skrabulis, nors tikroji jo gimimo data – 1965-ieji.
„Lietuvos ryto“ kalbinti lengvosios atletikos veteranai pasakojo, kad tai ne atsitiktinumas. Esą E.Skrabulis labai norėjo prasimušti į SSRS jaunimo rinktinę ir dalyvauti pasaulio čempionate, todėl kažkaip dvejais metais „pasijaunino“.
Dabartinis LLAF vadovas tais pačiais 1986-aisiais dalyvavo ir SSRS jaunimo čempionate, kuris vyko Kaune. Tų metų liepos 29-ąją laikraštis „Sportas“ rašė, kad pirmenybėse E.Skrabulis 100 m nubėgo aštuntas. Pasikeistas amžius nepadėjo pralenkti jaunesnių sprinterių konkuruojant dėl vietos SSRS rinktinėje.
Knygoje „Lietuvos lengvoji atletika. XX amžius (1918–2000 m.)“, kurią išleisti sumanė ir pats finansavo E.Skrabulis, apie LLAF prezidentą rašoma pakiliai: „Jis net 18 metų paskyrė treniruotėms ir varžyboms, siekė pergalių ir rekordų. Juk rekordininko ir čempiono titulų nenusipirksi, savo pergales ir rekordus pats pasiekė ir iškovojo. Dėl pergalės ir savo krašto šlovės turėjo padėti daug jėgų. Čia viskas skaidru ir permatoma.“
Labai ironiški žodžiai, jei faktas apie pakeistus gimimo metus – tiesa.
Paprašytas pakomentuoti painiavą E.Skrabulis viską suvertė statistikos klaidoms: „Aš gimęs 1965 metais. Tikrai tai žinau, bet esu matęs, kur įrašyta 1969 ir panašiai. Nežinau, kodėl taip atsirado, bet prisiminkime, kad tuo metu ne viskas buvo kruopščiai dokumentuojama.“
Rekordą norėtų įteisinti
Klausimas, ar viskas skaidru ir permatoma, kyla ir žinant apie LLAF vadovo troškimą oficialiai įteisinti dar vieną rekordą.
„Lietuvos sporto enciklopedijoje“ rašoma, kad per sporto karjerą E.Skrabulis septynis kartus gerino aukščiausius Lietuvos laimėjimus: dusyk bėgdamas 100 m ir penkiskart – 60 m nuotolį uždarosiose patalpose.
Kalbama, kad E.Skrabulis besąlygiškai ištikimai savo aplinkai federacijoje iškėlė svarbią užduotį – surasti dokumentus, kurie leistų įteisinti jo 200 m sprinto uždarosiose patalpose rekordą.
Oficialioji Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos statistika teigia, kad šios rungties Lietuvos rekordininkas nuo 1992 m. sausio 18 d. yra Kastytis Klimas – 21,27 sek. Šalia – pastaba, kad būta geresnio rezultato – 1989 m. vasario 5-ąją E.Skrabulis Gomelyje (Baltarusija) nuotolį įveikė per 21,06 sek.
Tačiau šis rezultatas nebuvo pripažintas nacionalinės lengvosios atletikos federacijos, nes tam, matyt, jau anuomet pritrūko oficialių varžybų protokolų ar kitų rekordą įrodančių dokumentų.
„Tą rezultatą E.Skrabulis pasiekė prieš ketvirtį amžiaus, bet kažkodėl tik visai neseniai susirūpinta „rekordo“ įteisinimu“, – LLAF prezidento garbės troškimas juokina lengvosios atletikos veteranus.
E.Skrabulis ir dėl šios istorijos linkęs suversti kaltę nepareigingiems darbuotojams.
„Tuo metu gerinau ar pasiekiau daug rekordų, – „Lietuvos rytui“ sakė LLAF vadovas. – Vieni pripažinti, kiti – ne. Tada ne viskas buvo skaičiuojama, registruojama, tad ne visi dokumentai pasitaikė. Esu pagerinęs ir 100 m, ir 200 m rekordus, bet dėl to dabar nesuku galvos. Šiandien man įdomiau, kas dabar gerina rekordus.“
Diplomas – po ilgų studijų
Marga yra ne tik E.Skrabulio sportinė biografija.
Oficialiame LLAF prezidento pristatyme federacijos interneto svetainėje teigiama, kad E.Skrabulis 1993 m. baigė Kauno technologijos universitetą (KTU), verslo administravimą. „Lietuvos sporto enciklopedija“ patvirtina, kad E.Skrabulis KTU baigė 1993 m., tačiau jo išsilavinimas – inžinieriaus ekonomisto. Bet visos tiesos nėra abiejuose šaltiniuose.
Iš tiesų dabartinis LLAF prezidentas su KTU atsisveikino 1994 metais: tų metų birželio 27-ąją jam suteiktas gamybos vadybos diplomuoto inžinieriaus kvalifikacinis laipsnis. E.Skrabulio studijos truko net 11 metų.
Į anuometį Kauno A.Sniečkaus politechnikos institutą Lazdijų vidurinės mokyklos abiturientas įstojo 1983-iaisiais – Statybos ir santechnikos fakulteto dieniniame skyriuje studijavo šilumos bei dujų tiekimą ir vėdinimą. Po metų E.Skrabulis buvo pašauktas į kariuomenę, o baigęs tarnybą pasiprašė išbraukiamas iš studentų sąrašų. Tai rektorius ir padarė 1986-ųjų lapkričio mėnesį.
1987 m. rugsėjį jis grįžo į institutą, bet jau į Inžinerinės ekonomikos fakultetą, gamybos vadybos specialybę. 1990-ųjų rudenį dekanas E.Skrabulį išleido akademinių atostogų, o lygiai po metų rektorius studentą perkėlė į neakivaizdinį skyrių.
Praėjo dar beveik treji metai Vadybos fakultete ir sprinterio karjerą baigusi lengvosios atletikos žvaigždė tapo diplomuotu inžinieriumi.
„Tiksliai dabar nepamenu, bet man rodosi, kad lygiai vienuolikos metų pertraukos nebuvo. O studijos užtruko dėl paprastų priežasčių – iš pradžių buvau pašauktas į kariuomenę, o tada buvau pasiėmęs akademines atostogas“, – aiškino LLAF prezidentas.
Naujų žinių iš akademinio fronto apie E.Skrabulį atskriejo 2010-aisiais: jis tapo garbės daktaru, bet ne KTU, o Lietuvos kūno kultūros akademijos (dabar – Lietuvos sporto universitetas) Senato sprendimu už nuopelnus akademijai.
Rezultatai vis prastėja
Vis dėlto patys lengvaatlečiai ir šio sporto žinovai nevienareikšmiškai vertina E.Skrabulio nuopelnus.
Šis verslininkas LLAF vadovauja nuo 2000-ųjų ir dabar Lietuvos lengvoji atletika išgyvena didžiausią krizę per pastarąjį dvidešimtmetį. Pernai pirmąsyk nuo 1993-iųjų planetos čempionato nė vienam Lietuvos lengvaatlečiui pasaulio pirmenybėse Maskvoje nepavyko patekti net į geriausiųjų aštuonetą.
Šiais metais atverstas naujas juodas puslapis. Pirmą kartą nuo 2003-iųjų planetos čempionate uždarosiose patalpose dalyvavo vos vienas mūsų šalies atstovas – kiti neįstengė įvykdyti atrankos normatyvų. Bet ir tas blynas Sopote prisvilo – šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė nepateko į finalą.
Tačiau aplink save subūręs ištikimųjų ratą E.Skrabulis tvirtai laikosi poste, nepaisant stabiliai prastėjančių rezultatų. Pernai vykusiuose LLAF prezidento rinkimuose jis neturėjo nė vieno realaus konkurento.
„Mano programos šiandien nematysite. Aš jos nepristatysiu, nes mano nuveikti darbai iškalbingi. Taip, aš esu verslininkas, daug dirbu, bet mano širdis lengvojoje atletikoje.
Verslą dėl to ir pradėjau, kad turėčiau, ką duoti lengvajai atletikai“, – prieš balsavimą kalbėjo E.Skrabulis.
