„Noriu gero bendradarbiavimo tarp KKSD ir sporto federacijų“, - sakė E.Urbanavičius. Jis KKSD generalinio direktoriaus ketverių metų kadenciją eiti pradės nuo trečiadienio ir kol kas neketina pūsti permainų vėjų.
Pastaruoju metu Ryšių reguliavimo tarnyboje dirbęs E.Urbanavičius teigė, kad pirmiau norėtų susipažinti su visais kolegomis.
Ar tada išvysime pokyčių? „Kol kas dar negaliu pasakyti“, - sakė E.Urbanavičius.
- Ar jūsų atėjimas į KKSD atneš permainas?, - lrytas.lt paklausė E.Urbanavičiaus.
- Dabar apie dideles permainas kalbėti sunku. Pirmiau reikėtų labiau įsigilinti, nes kol kas nežinau visos situacijos. Tačiau esu numatęs permainą visame Lietuvos sporte. Tai KKSD ir sporto šakų bei jas vienijančių organizacijų santykių nustatymas.
Jie turėtų būti darbiniai, kokybiški, kvalifikuoti ir su bendrais tikslais. Matymas turi būti panašus, kad sportas vystytųsi, o ne virstų kovomis dėl įtakos zonų. Tai yra pagrindinis iššūkis.
O visi kiti veiksmai bus susiję su tuo, tačiau dar reikia aiškumo.
- Ar ketinate į KKSD atsivesti savo komandą?
- Šiuo klausimu konkrečių planų neturiu. Mano pirmasis uždavinys – susipažinti su visais KKSD darbuotojais. Vienus žinau, o kitų visiškai ne. Noriu susipažinti su visais specialistais, įvertinti jų kompetencijas, norą dirbti ir norų sutapimus.
Kol kas negaliu pasakyti, ar bus reikalingi su darbuotojų kaita susiję sprendimai.
O tada norėsiu susitikti su sporto federacijų vadovais. Tai neišvengiama, nes turime aptarti problematiką, vizijas, nustatyti problemas.
- Komunikacijos tarp KKSD ir sporto federacijų problemos jums turėtų būti puikiai žinomos. Juk ir pats esate kritikavęs departamentą.
- Taip. Buvo tam tikrų klausimų, kurie turėjo spręstis sklandžiau. Tikiuosi, kad man pavyks užtikrinti geresnį bendradarbiavimą. Bet kalbu ne apie savo asmeninius gebėjimus bendrauti, o apie sistemos sukūrimą. Turi būti bendraujama, kai priimami aktualūs teisės aktai, vyksta svarbių klausimų sprendimas.
Reikia apibrėžta, kaip turima reaguoti į norus ir atgalinį ryšį. Tokios sistemos reikia.
Aš turiu patirties iš kitų savo darboviečių. Sektoriai kiti, bet principai išlieka. KKSD nėra susijęs tik su sportu, bet ir verslu, juk yra įvairūs investiciniai projektai, o su tuo esu susidūręs.
- Iki šiol santykiai tarp KKSD ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) nebuvo geriausi. Sieksite viską sutvarkyti?
- Vyriausybės posėdyje premjeras iškėlė šį klausimą ir buvusius santykius įvertino kritiškai, kaip nenormalius. Šie santykiai – vienas prioritetų, bet visa tai apima mano pirminis tikslas. Komunikacija turi vykti visur.
KKSD ir LTOK santykiai keistis privalo. Turi vykti nuomonių apsikeitimas, konstruktyvus dialogas. Galbūt kartais sunku priimti vieningus sprendimus, juk galima likti kitokių nuomonių. Svarbiausia, kad nekentėtų sportas ir sportininkų gerbūvis. Nemanau, kad šioje vietoje turėsime problemų.
- Per LTOK prezidento rinkimus palaikėte Virgilijų Alekną, bet laimėjo jo konkurentė Daina Gudzinevičiūtė. Ar tai nekenks planams?
- Tuo buvo mėginta spekuliuoti, bet aš galiu užtikrinti visiems – nė su vienu asmeniu iš sporto pasaulio nekonfliktuoju. Garantuoju šimtu procentų. O kalbant apie rinkimus – problemos juk nėra. Seime nuolat vyksta tokie dalykai, skiriasi nuomonės, bet reikia susitaikyti – kitaip nebūtų konstruktyvių sprendimų.
Toks dalykas sporte yra užsitęsęs. Kai abu kandidatai ir komandos kovojo dėl posto, tai buvo vienas dalykas. Išliko įtampa, kai tai baigėsi ir šis aspektas yra užsitęsęs. Tai turi baigtis. Turi prasidėti normalus bendravimas.
Žinau, kad ir LTOK yra norų, tad mums tikrai pavyks. Niekas nesinešioja jokių pykčių. Į viską žiūrime dalykiškai.
- Kalbate apie skaidrią ir šviesią KKSD ateitį. Kaip tada apibūdintumėte ankstesnį laikotarpį?
- Nenorėčiau kritikuoti K.Rimšelio. Per jo vadovavimą buvo priimta gerų sprendimų, kurių ir dabar nekeisime. Bet yra ką tobulinti, gerinti. Jeigu pavyks, situacija taps aiškesnė. Svarbu, kad į federacijas norėtų ateiti žmonės, kurie galėtų padaryti daug.
Kalbu apie verslą. Be federacijų ir verslo žmonių nieko nebus. Iš biudžeto pinigų visko nepadarysime. Tikiu, kad mums pavyks viską sutvarkyti.
O kas buvo blogai tikiuosi išgirsti iš federacijų vadovų.
- Esate drįsęs žengti į prasiskolinusią Lietuvos rankinio federaciją. Ar ten įgyta patirtis padės lengviau laužti ledus KKSD?
- 2009 metų protokole užfiksuota, kad skola siekia 625 tūkstančius litų. Tuomet mano iššūkis buvo skolos valdymas. Labai norėjau dirbti su vystymusi, bet negalėjau užmiršti skolos. Kiekvienas vadovas labai nori tik vystyti ir neturėti rūpesčių, bet paveldėjau skolos valdymą.
Su tuometine LTOK ir KKSD parama galėjai metams užsitikrinti 330 tūkst. litų, bet skola – dvigubai didesnė. Iššūkis buvo nelengvas.
Svarbu, kad nepadidinome skolos. Bet neslepiu, kad ją palikome arti rastos sumos. Gal 40 tūkst. litų mažesnę. Bet federaciją pakėlė į kitą lygmenį – nuo dviejų rinktinių atsirado šešios, pagerėjo informatyvumas. Tai reikalavo ne lėšų, o įdirbio.
KKSD lėšų turi ir skolų nėra, bet mums reikia sukurti skaidrų mechanizmą, kuris tenkintų bent didžiąją dalį sporto organizacijų.
Kažkuria prasme čia bus lengviau, nors čia interesai – gerokai didesni.
