L.Asadauskaitė ir J.Kinderis Varšuvoje pratęsė Lietuvos penkiakovininkų pergalių tradicijas.
Tai, ko nepavyko padaryti asmeninėse varžybose, jie pasiekė drauge mišriojoje estafetėje, sekmadienį atkakliose lenktynėse dėl aukso pralenkę britus.
„Asmeninėse varžybose mums iki medalių trūko nedaug. O šįkart kartu pavyko, – sakė L.Asadauskaitė. – Todėl, kad esame komanda. Aš laimiu – Justas džiaugiasi. Jis laimi – aš džiaugiuosi. Ta energija persiduoda vienas kitam ir vis eina, eina.“
Nervai – tvirtesni nei varžovo
Dvidešimt duetų grūmėsi mišriojoje estafetėje, kuri nėra olimpinė rungtis.
Po fechtavimosi, plaukimo ir jojimo rungčių tapo aišku, kad į auksą realiai pretenduoja tik dvi šalys – Lietuva ir Didžioji Britanija.
Britai Kate French ir Josephas Evansas turėjo 18 sekundžių persvarą prieš paskutinę kombinuotą šaudymo ir bėgimo rungtį.
Į trasą pasileidusi L.Asadauskaitė ištirpdė britų pranašumą iki kelių sekundžių.
Tada atėjo eilė J.Kinderiui. Jis greitai pavijo J.Evansą, o po pirmosios šūvių serijos laikėsi greta varžovo per pirmuosius 800 metrų bėgimo.
Auksą lėmė antroji šūvių serija, per kurią J.Kinderio nervai buvo tvirtesni.
Lazeriniu pistoletu greitai užgesinęs penkis taikinius 27 metų lietuvis nieko nelaukdamas iškėlė kumštį aukštyn – tai buvo triumfo ženklas.
„Toks pat scenarijus kaip Europos čempionate, – priminė J.Kinderis, vasarą su L.Asadauskaite laimėjęs auksą ir Europos čempionato Vengrijoje mišriojoje estafetėje. – Su tuo pačiu vaikinu kovojau ir ten, todėl jis jau truputį bijojo.
Paskutinis šaudymas viską atskleidė. Aš jaučiau įtampą, bet jis – dar didesnę. Mačiau, kad nepataiko.
Visos varžybos buvo sunkios, o paskutinius 800 metrų galėjau bėgti laisvai. Ačiū varžovui, kad leido taip smagiai finišuoti.“
Jausti sirgalius neįprasta
Planetos pirmenybių asmeninėse varžybose L.Asadauskaitė penktadienį užėmė penktąją vietą, o J.Kinderis šeštadienį finišavo devintas.
Jozefo Pilsudskio kūno kultūros universiteto stadione mūsų šalies penkiakovininkus palaikė per pusšimtį sirgalių.
Didelė dalis jų buvo J.Kinderio bičiuliai.
L.Asadauskaitės vyras, šiuolaikinės penkiakovės olimpinis prizininkas Andrejus Zadneprovskis svarstė, kad neįprastai gausi parama galėjo atsiliepti rezultatams.
„Laura gal kiek labiau patyrusi, o Justui tai tikriausiai nepadėjo. Tiek daug sirgalių iš Lietuvos neįprasta. Man per visą karjerą gal tiktai vieną sykį teko jausti iš Lietuvos atvažiavusių žmonių palaikymą.
Penkiakovė nėra vien plaukimas ar bėgimas, kur rezultatus gali nuspėti. Per fechtavimąsi ir jojimą reikia ne tik sėkmės, bet ir psichologinės tvirtybės, – sakė A.Zadneprovskis, einantis ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos viceprezidento (LŠPF) pareigas. – Čempionato pabaiga buvo maloni, bet pirmenybes laikyčiau sėkmingomis, jei būtume iškovoję medalį ir asmeninėse varžybose.
Reikia padaryti išvadas ir rengtis kitiems metams, kurie bus svarbūs, nes po jų bus 2016- ieji ir olimpinės žaidynės Rio de Žaneire.“
Norėtų varžytis ir namuose
Rio de Žaneire lietuviai sieks pratęsti olimpines tradicijas – per trejas pastarąsias žaidynes mūsų šalies penkiakovininkai iškovojo net keturis olimpinius medalius.
2004 metais Atėnuose A.Zadneprovskis pelnė sidabrą, 2008 metais Pekine jis laimėjo bronzą, Edvinas Krungolcas – sidabrą, o 2012 metais Londone L.Asadauskaitė tapo olimpine čempione.
Nepaisant šių titulų ir dar gausesnės trofėjų kolekcijos pasaulio ir Europos pirmenybėse, nė vienas jų neturėjo galimybės laimėti ką nors svarbaus namie.
Tačiau mintys surengti elitines varžybas Lietuvoje sukosi pastaraisiais metais, o Varšuvoje atgijo iš naujo.
LŠPF vadovai kalbėjosi apie tai su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente Daina Gudzinevičiūte, kuri savaitgalį buvo stadiono tribūnoje Varšuvoje.
Ji pamatė, kad net ir pasaulio čempionatas nepriviliojo žiūrovų į šiuolaikinės penkiakovės varžybas – Varšuvoje smalsuolių buvo tik keli šimtai.
Daugumos Lenkijos sporto mėgėjų dėmesys buvo nukreiptas į jų šalyje vykstančias tinklinio planetos pirmenybes.
Apie šiuolaikinės penkiakovės čempionatą jie net nebuvo nieko girdėję.
„Čempionatas surengtas neblogai, bet trūkumų buvo, – sakė A.Zadneprovskis. – Sporto kompleksas nenaujas, primena mūsų Kūno kultūros akademiją. – Žiūrovų kaip visada nedaug, tik lietuviai tribūnose pasižymėjo.“
Dėl ilgos nuo ryto iki vakaro trunkančios varžybų programos, vis besikeičiančių taisyklių ir taškų skaičiavimo sistemos šiuolaikinė penkiakovė niekada nebuvo patraukli ir televizijoms.
Tačiau pasaulio čempionato Varšuvoje rengimo išlaidos – apie pusę milijono zlotų (per 400 tūkst. litų) pernelyg neišgąsdino.
Nedidelę dalį turnyro išlaidų kompensuoja Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga, kurios vykdomajam komitetui priklauso ir A.Zadneprovskis.
Kol kas lietuvių taikiklyje būtų ne pasaulio ar Europos čempionatas, o labiau kompaktiškos varžybos.
„Kalbėjome apie tai su LTOK vadovais. Surengti pasaulio taurės varžybų finalą irgi būtų didelis prestižas.
Būtų paprasčiau, nes jose nėra atrankos etapų, o atletų yra po 36 vyrų ir moterų varžybose, – kalbėjo A.Zadneprovskis. – Didžiausias rūpestis būtų žirgai. Bet būtų galima jų gauti iš privačių asmenų arba atsivežti.“
Ar kalbos virs darbais?
Vilniuje tokiam renginiui geriausiai tiktų Vingio parkas.
Net ir nesutvarkius Lazdynų baseino, keli pavyzdžiai Europoje rodo, kad galima įrengti laikinus baseinus arenose ar atviroje erdvėje.
„Šnekų apie tai yra daug, – pabrėžė A.Zadneprovskis. – Bet viena yra kalbėti, o kita – padaryti. Kita vertus, viskas prasideda nuo kalbų ir vizijų.“
Nėra abejonių, kad sportininkai pasivaržyti namie norėtų.
„Sportas tuo ir gražus, kad norisi suteikti malonumą ne tik sau, bet ir kitiems. Tai viena mano svajonių, – pripažino J.Kinderis. – Iš pradžių būtų gerai ir žemesnio lygio varžybos, o paskui galbūt Europos ar pasaulio pirmenybės.
Reikėtų nuo ko nors pradėti. Kol kas tokių tradicijų Lietuvoje nėra ir dėl to liūdna.“
