Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Thomas Bachas ketvirtadienį AP pareiškė, kad jokios naujos kandidatūros nebus svarstomos, todėl kitais metais IOC sesijoje bus renkamasi tik iš dviejų kandidatūrų.
Oslas tapo ketvirtuoju miestu, kuris pasitraukė iš kovos dėl finansinių sumetimų. Anksčiau tokį sprendimą priėmė Stokholmas (Švedija), Krokuva (lenkija) ir Lvovas (Ukraina).
Dar anksčiau po vietos gyventojų referendumų kandidatūras kelti atsisakė Sankt Moricas (Šveicarija) ir Miunchenas (Vokietija).
Visiems akis bado 2014 metų Sočio žaidynės, kurioms Rusija išleido 51 mlrd. JAV dolerių.
Oslo likimas buvo nuspręstas, kai Norvegijos valdančioji konservatorių partija nutarė neparemti finansinių garantijų žaidynėms. Pasak parlamento nario Trondo Hellelando, nuomonių būta įvairių, ir partija nutarė nesiūlyti vyriausybei prisiimti tokios naštos.
Premjerė Erna Solberg pareiškė, kad nėra pakankamos paramos, kad būtų išleista 5,4 milijardo dolerių olimpiadai.
Apklausų duomenimis, daugiau kaip 50 proc. norvegų yra prieš žaidynių rengimą Osle.
„Manęs šis sprendimas nenustebino. Tai grynai politinis dalykas. Norvegijoje yra mažumos koalicijos vyriausybė. Retai būna, kad mažuma rizikuotų dėl projekto, kurio privalumai gali atsiskleisti tik po rinkimų. Man labai apmaudu dėl Norvegijos ir jo sportininkų“, - AP sakė Th.Bachas.
2022 metų žiemos žaidynių sostinė bus išrinkta 2015 metų liepos 31 dieną Kvala Lumpūre (Malaizija).
2008 metų vasaros žaidynes rengęs Pekinas siekia tapti pirmuoju miestu, kuris bus priėmęs vasaros ir žiemos olimpiadas.
Almata rengė 2011 m. žiemos universiadą ir norėjo rengti 2014 metų žiemos olimpiadą, bet nepateko tarp finalininkių.
IOC vykdomojo direktoriaus Christophe'o Dubi nuomone, Norvegija sprendimas yra „neišnaudota galimybė“ miestu ir šaliai. Jo teigimu, norvegai negaus 880 mln. JAV dolerių pajamų, kuris skirs IOC.
Daugelio nuomone, Oslas buvo idealus kandidatas rengti žiemos olimpiadą. Šalyje labai mėgstamas žiemos sportas, jos sportininkai yra iškovoję daugiausia medalių žiemos žaidynėse.
Oslas rengė 1952 metų žiemos žaidynes, o 1994 metais jos vyko Lilehameryje.
IOC nario norvego Gerhardo Heibergo teigimu, opozicija žaidynėms labai sustiprėjo po incidento Sočyje.
Tada IOC pareikalavo iš Norvegijos slidininkių rinktinės nusiimti gedulo juosteles, kurias jos užsirišo pagerbdamos išvakarėse mirusį vienos sportininkių brolį.
„Viskas prasidėjo nuo tos raiščių bylos“, - teigė NRK televizijai norvegas.
IOC pripažino, kad nesugebėjo viešai išaiškinti skirtumų tarp infrastruktūros ir žaidynių regimo išlaidų, todėl minimos didžiulės sumos padarė neigiamą įtaką žaidynių įvaizdžiui.
Vienas naujojo IOC prezidento Thomo Bacho siūlomos reformos serijos „Olimpinė dienotvarkė 2020“ kertinių momentų yra žaidynių išlaidų mažinimas.
