Nebaigė varžybų
Prieš metus Vilniuje vykusio Europos mėgėjų galiūnų čempionato 26 metų V.Bliujus laukė kaip svarbiausio starto savo karjeroje. Vyras tam ruošėsi kelis mėnesius, buvo įgavęs puikią sportinę formą.
Pirmąją padangos vertimo rungtį jis laimėjo. Vėliau naščių nešimo dvikovoje nugalėjo slovaką. Trečiojoje rąsto kėlimo rungtyje jis tam pačiam slovakui nusileido, tačiau varžybose toliau pirmavo.
Pertraukos metu galiūnas pajuto skausmą krūtinėje. Netrukus arenoje buvę medikai jam iškvietė greitąją pagalbą.
Vilniaus Santariškių klinikose sportininkui buvo diagnozuotas miokardo infarktas. Po zondavimo buvo nustatyta, kad viena V.Bliujaus kraujagyslė užsikimšusi 100 proc., kita – 25 proc.
„Prieš tas varžybas stengiausi priaugti svorio, todėl daug valgiau, savęs nesaugojau. Susidėjo viskas.
Tose varžybose visus svorius kėliau geriau nei bet kada. Visose rungtyse rezultatai buvo pagerinti“, – apmaudžiai prisiminė galiūnas.
Uždraudė profesionaliai sportuoti
Po šio įvykio medikų nuosprendis buvo negailestingas: V.Bliujui būtina mankštintis ir judėti, tačiau jam teks pamiršti galiūnų sportą.
„Dėl paveldimumo mano kraujagyslės yra linkusios kalkėti, o viena kraujagyslė liko 25 proc. užsikimšusi“, – pasakojo galiūnas.
Po miokardo infarkto jis gydėsi Druskininkų sanatorijoje, kelis mėnesius visai nesportavo.
„Depresija prasidėjo. Visą gyvenimą svajojau būti galiūnu, to siekiau, ir visai neblogai sekėsi. Žinoma, dariau ir klaidų, neklausiau vyresnių kolegų patarimų. Visada siekiau geriausio rezultato, sunkiose treniruotėse išspausdavau visas jėgas.
Net tada, kai negalėjau sportuoti, sapnuodavau, kad einu į salę. Iš sportinės depresijos išbristi padėjo širdies draugės palaikymas. Jos pastangos grąžino viltį“, – sakė V.Bliujus.
Gelbėjo netradicinė medicina
Nusivylęs gydytojų diagnoze, sportininkas atsigręžė į liaudies mediciną. Sulaukęs patarimų, jis ėmė vartoti specialiai pagamintą bebrų sruoglių (liaukų) užpilą. Galiūnas patikino, kad būtent liaudies medicina grąžino jam viltį grįžti į sportą.
Prieš metus miokardo infarktą patyręs sportininkas šiuo metu sveikatos sutrikimais nesiskundžia.
„Jaučiuosi puikiai. Vaistų nebegeriu, o kraujospūdis ir pulsas – idealūs. Jaučiuosi kaip 18-metis“, – nusijuokė 26-erių vyras.
Praėjus keliems mėnesiams po patirto miokardo infarkto jis po truputį ėmė mankštintis sporto salėje. Iš pradžių kas trečią dieną, vėliau – kas antrą, o šiuo metu prie treniruoklių dirba kasdien.
„Džiaugiuosi, kad jėga nėra dingusi, nors kurį laiką nesportavau. Greitai viskas atsigavo. O svoriai vis didėja“, – pasidžiaugė sportininkas.
Laukia sprendimo
Kitą mėnesį galiūnas vyks į Kauną, kur išgirs medikų atsakymą į klausimą, ar galės toliau sportuoti.
„Nenoriu važiuoti, kol nesu visiškai pasiruošęs. Visada salėje po savo treniruotės turiu kardiotreniruotę – bėgu bėgimo takeliu, taip ruošiuosi tam didžiajam testui.
Savijauta tikrai pagerėjo. Anksčiau sunkiai sekdavosi bėgti, reikėjo spausti save, o dabar viskas taip lengvai, nesvarbu, dešimta ar dvidešimta minutė“, – džiaugėsi sportininkas.
Jeigu medikai leis, sportininkas tikisi į kovų areną grįžti vasarą vyksiančiame Lietuvos čempionate.
„Pradėsiu lengvai, savęs nespausdamas. Žiūrėsiu, kokie bus rezultatai.
Žiūrėdamas šių metų varžybas tyliai pasvarstydavau, kad net ir nesiruošęs galėčiau dalyvauti ir neblogai pasirodyti“, – prisipažino galiūnas.
Trūko kolegų palaikymo
V.Bliujus jau išbandė jėgas ir galiūnų treniruočių centre. Rezultatai džiugino.
Pirmojoje lengvoje treniruotėje jis iškėlė 144 kg rąstą, užkėlė 160 kg akmenį ir panešiojo po 135 kg sveriančius lagaminus.
„Dar jaučiu, kad judesiams trūksta koordinacijos, tačiau viskas gerėja. Manau, reikėtų kelių mėnesių darbo su galiūnų įranga, kad atgaučiau turėtą formą“, – svarstė V.Bliujus.
Patyręs infarktą sportininkas sulaukė trijų kolegų palaikymo. Jo sveikata domėjosi stipriausias Lietuvos žmogus Žydrūnas Savickas, Vidas Blekaitis ir Saulius Brusokas.
„Saulius labiausiai palaikė. Jis labai draugiškas ir šiltas žmogus. Dar Vidas ir Žydrūnas. O visi kiti pritilo. Tada supratau, kad niekam neįdomu.
Pagalvojau apie save: jei kažkas tokio nutiktų kolegai, aš paskambinčiau, paklausčiau, kaip gyvena, pasiūlyčiau pagalbą. Nors iš tikrųjų nelabai kuo čia ir galima padėti, tik bendravimu“, – atsiduso galiūnas.
