„Aš irgi esu kairiarankė. Yra daug panašumų“, – sako Vaida, dar kramtydama obuolį. Ji ką tik prisėdo ant suolo, nes 42 minutes bėgo kalnuotomis Vilniaus gatvėmis ir keliais. Tai buvo antroji dienos treniruotė – ankstų rytą boksininkė prakaitą liejo sporto klube. Prisėdusi ji apgalvojo 19 valandą laukiančią treniruotę bokso klube.
Tiesa, Vaidai patiko C.Eastwoodo filmas, bet ji įsitikinusi, kad paslaugos moterų boksui jis nepadarė.
„Tas filmas moterų boksai – antireklama. Tokių dalykų, kurie ten įvyko ringe būti negali, – apie sunkią filmo herojės traumą kalbėjo V.Valskytė. – Bet iš esmės taip – jai daug metų, jos situacija sunki, bet ji siekia savo tikslo. Ją atstumia, treneriai nenori treniruoti, aplinkinių požiūris, bet ji kabinasi, dirba.“
Renka pinigus
Sporto klubas, kuriame V.Valskytė stiprina raumenis boksininkę priima nemokamai. Ji gavo abonementą ir tuo labai džiaugiasi. Ši dovana – vienas iš bendro su aukok.lt projekto sėkmingų vaisių.
„Labai pasisekė. Bokso klube nebereikia mokėti nuo praėjusių metų, nors anksčiau tekdavo pačiai. O esu čempionė“, – juokėsi V.Valskytė.
Svorių kilnojimas, bėgimas, smūgiai į bokso kriaušę ir nuolatinis judėjimas su treniruočių partneriu ringe. Visa tai – dėl vieno tikslo. Tris kartus Lietuvos čempione tapusi V.Valskytė trokšta sudalyvauti lapkričio 14 dieną Pietų Korėjoje vyksiančiame pasaulio bokso čempionate. Ji nemokamo kelialapio į turnyrą negavo, bet tiki, kad pavyks surinkti 15 tūkstančių litų.
„Mane pastūmėjo beviltiškumas. Ruošiuosi, bet neturiu už ką dalyvauti , – sakė Vaida. – Man padeda Labdaros ir paramos fondas „Talentų DNR“. Pinigų neduoda, bet suteikia tam tikras priemones. Jie padeda man labai daug. Be jų nebūčiau padariusi tiek.“
Sporte – nuo vaikystės
Ar pamenate C.Eastwoodo filmo heroję Maggie Fitzgerald, kurią vaidino Hilary Swank? Filmo herojei, kai ši nusprendė vaikytis svajonę, buvo 32-eji. Tiek pat yra ir Vaidai, tik ji bokso ringe nėra tokia nauja, o kelią sportu grindžia nuo pat vaikystės.
Kaip ji pasuko į boksą? Vaida norėjo pabėgti nuo irklavimo, kuris pasirodė per daug monotoniškas. Anksčiau ji žaidė krepšinį, kilnojo svorius, užsiėmė lengvąja atletika. Nors šias sporto šakas apleido, jų suteiktas savybes giria ir šiandieną.
„Esu greita, atletiška. Ištvermės man netrūksta. Turiu gerą koordinaciją“, – apie sportines savybes pasakojo 64 kilogramų svorio moteris. – Jeigu nebūčiau sportavusi anksčiau, viskas būtų kitaip. Tačiau aš sporte nuo vaikystės.“
V.Valskytė tarp keturių ringo kampų pateko 2004-aisiais, kai ant sienos pamatė juodai baltą skelbimą apie naujai renkamas grupes.
„Aš ten atėjau gana vėlai, bet kadangi esu sportavusi, galėjau atsiskleisti. Tačiau karjeros tikrai neplanavau. Tiesiog norėjau pamėginti ir man patiko. Laikas nieko nereiškia“, – sakė ji.
Paliko sunkią šeimą
Fizinius gebėjimus V.Valskytė vis dar stiprina, tačiau jos gyvenimo kelias buvo toks kalnuotas ir duobėtas, kad joks raumens tvirtumas neprilygs kietam charakteriui.
Vaida gimė Kazlų Rūdoje ir jau nuo pirmųjų dienų gyvenimas jos nelepino. Ji augo kartu su mama ir močiute, tačiau daug meilės nesulaukė. Šeimoje dažnai įstatymu tapdavo diržas, o garsu – piktas žodis. Ilgai kentėjusi Vaida kartą neištvėrė – dar būdama 14-os susikrovė daiktus, sėdo į traukinį ir išvyko į Kauną. Po poros metų ji pasiekė sostinę, kur apsigyveno su vyresniu broliu.
„Palikau ne dėl to, kad norėjau. Nemačiau kito pasirinkimo. Toje aplinkoje gyventi buvo per daug sudėtinga. Nusprendžiau kurti savo gyvenimą. Ėmiau ieškoti kitų sąlygų. Tą charakterį grūdinau nuo vaikystės. Ne kiekvienas galėtų ryžtis tokiam sprendimui toks jaunas“, – pasakojo V.Valskytė.
Ar gavusi galimybę ji pakeistų vaikystėje padarytą sprendimą?
„Ne. Aš labai didžiuojuosi, kad taip padariau. Šiandieną esu labai savarankiška ir tai dėl visų priimtų sprendimų. Tas atsiskyrimas mane sustiprino“, – teigė Vaida.
Ji nuo šeimos dabar nėra atitrūkusi – vis bendrauja su savo mama.
Viena tarp vyrų
Būtent sunkiausiu laikotarpiu V.Valskytės išsigelbėjimu tapo sportas, kuriam visiškai atsidavė. Išmėginusi įvairias šakas ji apsistojo ties boksu. Apsilankiusi pirmojoje treniruotėje Vaida nepabūgo ir greitai ėmė kumščiuoti bokso kriaušę.
„Nebuvo jokių merginų. Tik vaikinai, – sakė ji ir pridūrė, kad nejaukiai bokso ringe nesijautė. – Esu bendraujanti, tad man sunku nebuvo. Visi buvome žali ir pradėjome nuo nulio, tad išvengėme pasipūtimų.“ Kadangi Lietuvoje moterų boksas – tarsi nedidelė slapta draugija, Vaidai teko mokytis atremti vyrų smūgius.
„Esu ir pati varžovą papuošusi mėlyne, ir tokią gavusi. Vyrai stipresni, todėl reikia būti atsargiai. Aišku yra silpnesnių ir lėtesnių, tada aš stengiuosi tuo pasinaudoti, – pasakojo V.Valskytė. – Kurį laiką treniruotėse buvo graikė, tačiau ji – labai lengva, tad varžove man nebuvo.“
Vaida ir dabar atsimena tą pirmąją dieną, kai sulipusiems į ringą vaikams treneris pasakė, kad dalies jų neliks.
„Iškart pareiškė, kad ši sporto šaka – labai sunki. Daugelis galvoja, kad tai paprasta, bet čia nėra muštynės. Tai boksas, todėl reikia technikos, ištvermės, kitų įgūdžių“, – sakė ji.
„Kodėl pasilikau? Nes esu tvirto charakterio. O ir niekas į mane nežiūrėjo skeptiškai. Dirbome visi kartu ir tiek“, – teigė V.Valskytė.
Nori rimto iššūkio
Nuo tada V.Valskytė liejo prakaitą dėl bokso, nors šis jos nelepino. Nuovargis, mėlynės, o ir pagalbos – mažai, tačiau, kaip ji pati keletą kartų pabrėžė, tvirto charakterio mergina judėjo į priekį. 21 kova, 16 pergalių. Tai jos bokso ringo CV – neiškalbus, veikiau skurdokas.
„Tai mano minusas, – sako sportininkė. – Pasaulio čempionate bus varžovių, kurios turėjo kokius 200 kovų. Patirtis – mano trūkumas, bet aš turiu daug privalumų. Galiu laimėti.“
Vaida į dvikovų pasaulį žengė ne taip ir seniai – 2011-aisiais. Nuo tada savo svorio kategorijoje Lietuvoje ji lygių neturėjo. V.Valskytė jau tais pačiais metais tapo čempione. Savo kolekcijoje ji turi tris Lietuvos čempionato trofėjus. Daug ar mažai?
„Būti Lietuvos čempione – niekas. Tai nerodo, kad esi geras. Savo gerumą turi parodyti pasaulyje. Aš daug treniruojuosi. Triskart per dieną ir jeigu nedalyvausi tarptautiniuose čempionatuose, nekilsi į viršų. Todėl aš noriu dalyvauti pasaulio čempionate. Gali būti geriausias savo klube ar Lietuvoje, bet tai nereiškia, kad esi geras pasaulyje“, – užsispyrusiai sakė ji.
Nuvylė politika
V.Valskytė ketino čempionės titulą apginti ir šiemet, tačiau to padaryti tiesiog negalėjo. „LBF panaikino mano svorio kategoriją ir viskas. Tai padarė prieš pat čempionatą. Kai kuriose kategorijose būdavo vos viena mergina ir ji ne tik tapdavo čempione, bet dar gaudavo prizą už techniką, nors net į ringą nelipdavo“, – aiškino boksininkė.
Ji kartą jau norėjo pakabinti pirštines ant vinies. Ne dėl paties sporto – šį ji labai mylinti.
„Man tiesiog nepatinka ta nešvari politika. Nepatinka LBF pozicija. Buvau labai pavargusi nuo to. Dar buvo lūžusi ranka. Tiesiog nepatiko ne pats sportas, o visa atmosfera. Tu neturi kovų, pinigų, turi dirbti dieną naktį, sportuoti“, – aiškino ji. Koks V.Valskytės ir LBF santykis?
„Nėra jokio“, – trumpai nurėžė kovotoja.
Kliudo asmeniškumai?
Ji neslepia, kad yra pikta, jog nebuvo pasirinkta pasaulio čempionatui. LBF turėjo vienintelį apmokėtą kelialapį, tačiau jį skyrė Anai Starovoitovai.
„Yra tekę per treniruotes susitikti. Neturėdavau ką su ja veikti, – išdidžiai sako V.Valskytė. – Man nepatinka, kad kelialapį skyrė be jokių konkursų ar viešų sprendimų. Ji priklauso Lietuvos bokso federacijos (LBF) vyr. trenerio Stanislavo Mižigurskio bokso klubui. Išsiuntė neva dėl to, kad ji jaunesnė. Galėtume vertinti pasiekimus, taip? Ir tada spręsti, kam atiduoti kelialapį. Bet kitokio varianto nesitikėjau.“
V.Valskytę nemokamai jau dešimt metų treniruojantis 1971 m. Europos bokso mėgėjų antrojo vidutinio svorio čempionas Juozas Juocevičius turi kitą versiją.
„Vaida negavo to kelialapio, nes LBF keršija man. Viskas paprasta. Anksčiau esu pasielgęs teisingai ir dabar man trukdoma. Bet tai kenkit toliau man, o ne boksininkei. Kuo ji kalta?, – sakė J.Juocevičius. – Šiuo metu Lietuvoje yra tik Ana ir Vaida. Pirmoji perspektyvi, bet kol kas tik tiek, o Vaida jau gali gerai suduoti.“
Neturi lygių
Vaidai nėra tekę tvirtu smūgiu nokautuoti varžovių, tačiau kai kurios jų žino, ką reiškia firminis kovotojos judesys – šoninis kablys. „Apie nokautus kalbėti neverta, nes tai nėra profesionalų boksas. Mes dėvime kitokias pirštines, dar yra šalmai. Kad šitaip nugalėčiau, varžovė turėtų būti labai silpna“, – sakė V.Valskytė.
Bet nesuklyskite – jėgos jai nestinga, sako sportininkė.
„Mergaite, vien kietumo nepakanka“, – tokia frazė skambėjo per filmą „Milijono verta mergina“. Ar šiuos žodžius būtų galima ištarti ir V.Valskytei?
„Lietuvoje ji lygių neturi. Tiesiog neturi ką čia daryti. Ji jau metuose, jos smūgis tvirtas. Be galo daug dirba, atiduoda daugybę jėgų. Mes būtinai mėginsime ją ten išsiųsti“ – sako 1971 m. Europos bokso mėgėjų antrojo vidutinio svorio čempionas Juozas Juocevičius.
Jis neatlygintinai Vaidą treniruoja jau dešimt metų ir yra tikras, kad ji privalo išmėginti jėgas pasaulio čempionate.
Lapkričio 10 dieną V.Valskytei buvo paaukota 5 tūkst. 277,92 lito. Paaukoti galite čia.
