Portalas lrytas.lt kviečia prisiminti didžiausius 2014-ųjų Lietuvos sporto įvykius.
Lietuvį pakeitė rusu
„Ačiū jums už didelį palaikymą. Ačiū jums, prezidente. Aš nenuvilsiu Lietuvos“, – Daliai Grybauskaitei iškart po pilietybės suteikimo lietuvišką padėką siuntė ledo čiuožėja Isabella Tobias.
Davusi priesaiką 2013-ųjų gruodžio 12-ąją amerikietė tapo pilnateise Lietuvos piliete ir gavo galimybę kartu su Deividu Stagniūnu startuoti Sočio olimpinėse žaidynėse.
Ašarodama iš laimės ji tikino pajutusi ekstazę. Vėliau I.Tobias kalbėjo, kad vieną dieną būsimus savo vaikučius atveš pamatyti Lietuvos.
Bet neprabėgo nė metai, o 23-ejų amerikietė su rusu Ilja Tkačenka čiuožia po Izraelio vėliava.
Septynioliktoji vieta Sočio olimpinėse žaidynėse, penkioliktoji – pasaulio čempionate Japonijoje ir Deivido Stagniūno sprendimas baigti karjerą – toks buvo vos pusmetį trūkęs poros šokis ant ledo plevėsuojant Lietuvos trispalvei.
29-erių D.Stagniūnas buvo priverstas pasidėti pačiūžas į lentyną dėl traumos. Daina Gudzinevičiūtė vylėsi, kad I.Tobias ir ateityje atstovaus Lietuvai, bet neradusi tinkamo aukšto meistriškumo partnerio, ji pradėjo derinti šokių numerius su I.Tkačenka.
Rusiškas prieskonis dar labiau įskaudino lietuvius, bet pati I.Tobias teigė nesanti Lietuvos išdavikė. Ji nusivylusi, kad mūsų tauta į permainas reagavo taip emocingai.
Virto ledo ritulio šalimi
Po devynerių metų pertraukos į Lietuvos rinktinę sugrįžęs Dainius Zubrus savaitę Vilniuje jautėsi lyg rungtyniautų ledo ritulio šalyje.
Balandžio 20-26 dienomis „Siemens“ arenoje vyko pasaulio ledo ritulio 1B diviziono čempionatas.
Jame lietuviai iškovojo bronzos medalius, bet į antrąjį pagal pajėgumą pasaulio pirmenybių divizioną nepateko.
Tačiau didžiulio vilniečių susidomėjimo sulaukusi ledo ritulio fiesta davė vaisių. Į ankštas Lietuvos ledo ritulio mokyklas ėmė plūsti vaikai, o miestiečiai liko sužavėti reginiu.
Lietuvos rinktinę į priekį vedęs 35-erių D.Zubrus komandos draugams iš „New Jersey Devils“ sunkiai žodžiais galėjo apibūdinti tai, ką patyrė tėvynėje. Jo sūnus Tomas ir dukrelė Emma po viešnagės Lietuvoje prašo tėčio kasmet atvykti į Lietuvą.
„Aš norėjau sužaisti Lietuvoje. Sirgaliai padarė taip, kad Lietuva savaitei virto ledo ritulio šalimi, – čiupinėdamas bronzos medalį džiaugėsi D.Zubrus. – Bilietai buvo išparduoti, labai gražiai mus palaikė. Tos atmosferos, kurią jie sukūrė, aš niekada neužmiršiu. Esu labai dėkingas, kad atėjo mūsų palaikyti. Jei būtų galimybė sugrįžti, ypač – į Lietuvą, man labai norėtųsi tai padaryti. Tokio jausmo seniai nebuvau patyręs.“
Legendos „sudie“
61 metras 84 centimetrai – toks paskutinis Virgilijaus Aleknos įrašas disko metimo sektoriuje. Legendinis Lietuvos disko metikas baigė profesionalo karjerą.
42 metų sportininkas trauktis nusprendė po nesėkmingo Europos lengvosios atletikos čempionato.
Ciuriche V.Aleknos diskas skriejo 59 m 35 cm ir į finalą lietuvis su dvyliktu rezultatu atrankos A grupėje nepateko.
„Esu ne pirmos jaunystės – 42 metai yra nemažai. O dvejus metus nepatekti į stipriausiųjų dvyliktuką yra ženklas, jog tai yra viskas, – grįžęs iš Šveicarijos sakė V.Alekna ir netrukus nusišypsojo. – Ką veiksiu toliau? Gyvensiu. Turiu daug minčių, kokia veikla galėčiau užsiimti.“
V.Alekna dar keletą kartų švystelėjo diską komercinėse varžybose. Oficialiai su disku jis atsisveikino Berlyne, kur būtent ir numetė įrankį 61,84 m. Geriausiais V.Aleknos laikais diskas yra skriejęs net 73 m 88 cm.
Disko metimo legenda traukiasi ramia sąžine. V.Alekna jaučia, kad jo keliu seka 23-ejų Andrius Gudžius.
Undinėlės „Grand Slam“
Rūta Meilutytė nežaidžia teniso, bet jau turi savo „Grand Slam“ trofėjų kolekciją. Būtent šių metų vasarą Berlyne ji iškovojo paskutinį medalį, kurio trūko iki pilno „Grand Slam“ komplekto.
Jį sudaro aukso medaliai, iškovoti vasaros olimpinėse žaidynėse, jaunimo olimpinėse žaidynėse, suaugusiųjų ir vaikų pasaulio čempionato ilgajame ir trumpajame baseinuose, Pasaulio taurėje, Europos vaikų ir suaugusiųjų čempionatuose.
Be R.Meilutytės tokios kolekcijos daugiau nėra surinkęs joks kitas plaukikas pasaulyje.
Trūkstamų medalių medžioklę R.Meilutytė pradėjo Nandzinge, kur jaunimo olimpinėse žaidynėse buvo nepralenkiama 50 ir 100 m plaukimuose krūtine.
R.Meilutytė turėjo 48 valandas iš Rytų Kinijos per pusę pasaulio perskristi į Vokietiją, o ten Europos čempionate nuraškė ir taip trūkstamą medalį plaukdama 50 m krūtine.
Metus Rūta vainikavo iškovodama auksą 50 m rungtyje pasaulio plaukimo čempionate trumpajame baseine Katare.
Perrašė „Tour de France“ istoriją
26-erių kvėdarniškis Ramūnas Navardauskas sudrebino elitines dviračių lenktynes „Tour de France“.
208,5 km ruožą nuo Mugurgės iki Beržerako lietuvis įveikė greičiausiai iš visų devynioliktojo etapo dalyvių ir tapo pirmuoju istorijoje Lietuvos dviratininkus, laimėjusiu „Tour de France“ etapą.
Po R.Navardausko finišo Lietuva tapo 32-ąja šalimi, kurios vardas buvo įrašytas į nuo 1992-ųjų vedamą legendinių lenktynių nugalėtojų metraštį.
Su „Garmin“ komanda į 101-ąsias „Tour de France“ lenktynes R.Navardauskas išvyko netikėtai – dėl susirgusio komandos nario Davido Millaro.
„Šampanas liejosi laisvai, – „Lietuvos rytui“ po triumfo pasakojo R.Navardauskas. – Man tai tikrai buvo pačios geriausios varžybos. Esu laimėjęs vieną etapą „Giro“ (2013-aisiais R.Navardauskas laimėjo 11-ąjį Italijoje rengiamų daugiadienių lenktynių etapą. – Red.), bet iškovoti pergalę nors viename „Tour de France“ etape yra tikriausiai visų dviratininkų svajonė. Žinoma, man labai toli iki Raimondo Rumšo laimėjimų (2002-aisiais R.Rumšas užėmė trečiąją vietą TdF bendrojoje įskaitoje. – Red.), bet aš labai džiaugiuosi ir esu patenkintas tuo, ką pavyko padaryti.“
R.Navardausko treneris Kęstutis Česaitis tikino, kad užsieniečiai pradėjo mokytis taisyklingai tarti lietuvio pavardę: „Tour de France“ yra girdimas visame pasaulyje. Apie tai žino milijardas žmonių. Dabar tie sirgaliai išmoko tarti R.Navardausko pavardę, o po pergalės į socialinį tinklą „Twitter“ tiesiog plūdo sveikinimai. Žinomumas yra labai didelis. Prancūzų komentatoriai pavardę ištarė atsidusdami, nes ji ilga, bet jie moka ją tarti. Dviračių sporto aukščiausiame lygyje žinoma, kas yra Lietuva. Turime sportininkų, kurie gali konkuruoti su tokiomis šio sporto galiūnėmis, kaip Belgija, Prancūzija, Italija, Ispanija. Fantastika.“
Visų krepšinio sirgalių skausmas
Iki pasaulio krepšinio čempionato Ispanijoje likus vos keturioms dienoms nelemtą antradienio vakarą visų Lietuvos krepšinio gerbėjų širdis pervėrė skausmas.
Pagrindinis nacionalinės komandos įžaidėjas Mantas Kalnietis paskutinėse draugiškose rungtynėse Zagrebe įsirėžė į kroatų „centrą“ Ante Tomičių ir smarkiai išsinarino petį.
Kai ant parketo kritęs ir susiėmęs už peties pakilęs M.Kalnietis kulniavo atsarginių suolo link, Lietuvos krepšininkai ir J.Kazlauskas griebėsi už galvų. Jų veidai išdavė – nutiko kažkas labai baisaus.
Gydytojų prognozė buvo negailestinga – beveik pusmetis be krepšinio. Lietuvos rinktinės akcijos pasaulio čempionato išvakarėse krito kelis kartus.
„Nelengva. Žiauriai apmaudu. Ačiū visiems už didelį palaikymą. Bus keista, bet ir aš žiūrėsiu per teliką... Kad ir kaip būtų, aš už Lietuvą!“ – socialiniame tinkle vėliau rašė M.Kalnietis.
J.Kazlauskas nesutriko. Jis sugebėjo per keletą dienų sustyguoti rinktinės žaidimą taip, kad žaliai-balti nužygiavo iki pat pasaulio čempionato pusfinalio ir tik per Marytės plauką liko be bronzos.
Sugrįžimą į aikštę Krasnodaro „Lokomotiv“ atakų dirigentas planuoja sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Nors oficialiose varžybose tinklelio dar neskrodė nė vienas M.Kalniečio metimas, jis jau patikino trenerį, kad jei bus sveikas, tikrai bus pasirengęs padėti rinktinei 2015 metų Europos čempionate.
„Aš patyriau sunkią traumą žaisdamas rinktinėje ir ilgam iškritau iš rikiuotės, tačiau tai man galėjo atsitikti bet kur. Tai suprantu ir nieko nebijau. Pasakiau treneriui iškart, kad jei toliau būsiu sveikas, reikalingas rinktinei, nebus jokių problemų“, – „Lietuvos rytui“ minėjo M.Kalnietis.
Jachta virto kruizu
Klaipėdos „Neptūno“ klubas 2014-aisiais nejuokais sudrumstė Lietuvos ir visos Europos krepšinio vandenis.
Uostamiesčio ekipa LKL čempionate nutraukė penkiolika metų trūkusį Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ karą finalo serijoje ir pasidabino istoriniais sidabro medaliais.
Finale ekspertai prognozavo „sausą“ žalgiriečių pergalę 4:0, bet „Neptūnas“ nelauktai du kartus parklupdė „Žalgirį“.
Ne gana to, palankiai susiklosčius aplinkybėms kituose čempionatuose, „Neptūno“ komanda gavo teisę debiutuoti prestižiniame Eurolygos turnyre.
„O dabar tai prisidirbome“, – juokėsi Klaipėdos klubo treneris Kazys Maksvytis.
Girdėdamas skeptikų prognozes, kad „Neptūnas“ Eurolygoje bus suvažinėtas ir turės džiaugtis net ir vienintele pergale, klaipėdiečių vairininkas nuplukdė Klaipėdos klubą beveik iki „Top 16“ etapo.
Tačiau paskutiniajame reguliariojo sezono ture „Neptūnas“ beviltiškai skendo Valensijoje, o duris į „Top 16“ varžybas užtrenkė Stambulo „Galatasaray“ pergalė prieš Pirėjo „Olympiakos“.
„Žinoma, apmaudu. Visa tai buvo pasiekiama ranka. Vis dėlto mūsų debiutą Eurolygoje vertinu teigiamai. Iškovojome keturias pergales ir tai tikrai nėra blogai. Juk kovėmės su išties galingomis ekipomis. Mūsų dvikovos tarptautiniuose vandenyse dar nesibaigia, dabar mūsų tikslas – kuo geriau pasirodyti Europos taurės varžybose“, – bandė nenusiminti ambicingasis K.Maksvytis.
Galingi kirčiai teniso kortuose
Istorinis Lietuvos teniso rinktinės šuolis ir viltingas Ričardo Berankio sugrįžimas į pirmąjį ATP šimtuką. Už tokius pasiekimus 2014-ųjų pabaigoje šampano taurę kels Lietuvos teniso entuziastai.
Kol Ispanijoje amerikiečiai su serbais ruošėsi pasaulio krepšinio čempionato finalui, Lietuvos tenisininkai Sarajave rugsėjo 14-ąją pasiekė istorinę pergalę.
Ričardas Berankis su Laurynu Grigeliu 3:2 nugalėjo Bosnijos ir Hercegovinos tenisininkus ir iškopė į 1-ąją Daviso taurės Europos-Afrikos atrankos zonos grupę, kurioje dar niekada nežaidė.
Lemiamą tašką Bosnijoje padėjęs R.Berankis nesustojo ir asmeninėse varžybose.
Praėjus mėnesiui Maskvoje lietuvis 6:3, 4:6, 6:3 patiesė 9-ąją pasaulio ir pirmąją turnyro raketę Milošą Raoničių.
Nors iškrito jau ketvirtfinalyje, 24 metų tenisininkas vėliau įsiveržė į pirmąjį ATP reitingo šimtuką ir metus baigė 86 vietoje. Tai aukščiausia R.Berankio vieta per pusantrų metų.
„Svarbiausia, kad visą sezoną išvengiau traumų ir galėjau normaliai žaisti. Pavyko įvykdyti pagrindines užduotis – patekti į šimtuką ir pagrindinį „Australian Open“ turnyrą. Esu patenkintas šiuo sezonu“, – sugrįžęs į Vilnių džiūgavo R.Berankis.
„Žuvėdra“ nusklendė į nežinią
Aštuoniskart pasaulio ir Europos čempionė „Žuvėdra“ migravo iš Klaipėdos. Be šokėjų likęs žymusis Lotynų Amerikos šokių ansamblis subyrėjo.
Klaipėdos universitetą baigę „Žuvėdros“ senbuviai pasuko savais keliais užsidirbti duonai, o naujų talentingų šokėjų tarp stojančiųjų tiesiog nebuvo.
„Žuvėdros“ vadovai Skaistutė ir Romualdas Idzelevičiai nebeturi iš ko lipdyti kolektyvo.
„Jei šokėjams būtų galima mokėti ne 500 litų, o dukart ar triskart daugiau, galbūt būtų pasilikę“, – teigė S.Idzelevičienė.
„Žuvėdros“ čempionai išsiskirstė į užsienį, steigia savo šokių klubus, dalyvauja projektuose, siekia karjeros pedagoginėje srityje.
Vis dar vaikus šokti mokanti S.Idzelevičienė neslėpė, kad ilgai liejo ašaras dėl „Žuvėdros“ lemties: „Man yra skaudu, nes žinau, kad niekada nebebus to. Buvo kitas gyvenimas. Žinau, kad nebebus taip, kaip buvo. Iki pirmo medalio kopėme septynerius metus. Buvo paėmęs sportinis azartas. Dabar su naujais žmonėmis reikėtų dirbti tiek pat. Tie, kurie įstoja į pirmą kursą, nepanašūs į šokėjus. Be to, neužtenka šokti, reikia valios ir gebėjimo padaryti tai, kuo garsėjo „Žuvėdra“ – sinchroniškumu ir judesiais.“
Seimo narė klaipėdietė Agnė Bilotaitė po žinios apie „Žuvėdros“ subyrėjimą viešai kreipėsi į Kūno kultūros sporto departamentą ir prašė rasti lėšų ansamblio veiklai finansuoti, bet „Žuvėdros“ klyksmo jau nebegirdėti.
Futbolo skandalai
2014 metais Lietuvos futbolas netapo geresnis. A lygos sezoną vėl lydėjo pūliniai, nuo kurių Lietuvos futbolas neapsivalo daugybę metų.
Futbolas – pasaulio sporto karalius, tačiau Lietuvoje jis tėra vargingas bėdžius.
Panevėžio „Ekranas“ viso sezono metu nežinojo, ar dėl finansinių galimybių sugebės finišuoti. Už finansinių ir teisinių įsipareigojimų nevykdymą „Ekraną“ dvejiems metams diskvalifikavo iš UEFA rengiamų Europos klubų turnyrų. Tik ištikimiausi sirgaliai tiki, kad ekraniečiai kitą sezoną pajėgs žaisti aukščiausioje lygoje.
Galą su galu vos suduria „Šiaulių“ komanda ir Gargždų „Banga“.
Pastaroji neatvyko į paskutiniąsias A lygos rungtynes Vilniuje. Klubas dar prieš mačą perspėjo LFF, kad dėl traumuotų ir diskvalifikuotų žaidėjų nepajėgs surinkti komandos paskutiniajam mačui su čempionu „Žalgiriu“.
Trijų komandų futbolininkai – „Klaipėdos granito“, „Ekrano“ ir „Šiaulių“ sulaukė diskvalifikacijų dėl įtarimų sukčiaujant. Klaipėdiečių legionierius Olegas Dmitrijenka netgi diskvalifikuotas iš Lietuvos futbolo iki gyvos galvos. Į „Bangą“ atvykę investuotojai iš Rusijos į komandą vežė ukrainiečius, kurie esą iš anksto gaudavo nurodymus, kurią linkme pakreipti rungtynių eigą.
Alytaus „Dainavos“ ekipa viso sezono metu tūnojo turnyro lentelės dugne ir per 36 mačus pasiekė tik dvi pergales, patyrė net 31 pralaimėjimą ir praleido 143 įvarčius – tiek, kiek keturios pirmosios A lygos komandos kartu sudėjus.
Pirmojoje sezono pusėje dėl nuobaudos „Dainava“ vertėsi jaunais žaidėjais, kuriuos, pavyzdžiui, Klaipėdos „Atlantas“ nunešė 12:0. Aplink dzūkų stovyklą sklandė gandai apie neišmokėtus atlyginimus, korumpuotą „Dainavos“ trenerį Marco Ragini ir futbolininkų miegą po du.
Slogius metus vainikavo skaudi Lietuvos rinktinės nesėkmė 2015 metų Europos futbolo čempionato atrankoje. Ciuriche mūsiškius net 4:0 sutrypė šveicarai.
Belieka tik pasvajoti apie tą dieną, kai galėsime parašyti, kad Lietuvos futbolas išsigydė.
