Ne visiems sportininkams pavyko padaryti tai, ko iš jų buvo laukiama.
Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias nepateisino vilčių Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse, o Europos čempionate triumfavę Lietuvos irkluotojai liko be medalių pasaulio pirmenybėse. Svarbiausių apdovanojimų šiemet nelaimėjo ir šiuolaikinės penkiakovės meistrai.
Užtat sužibo atletai, kurie sunkiai dirbo, kol jų talentas ir jėga pabudo iš naujo ir prasiveržė nauju pliūpsniu šiais metais.
Tai – plaukikas Giedrius Titenis, imtynininkas Edgaras Venckaitis, sunkiaatletis Aurimas Didžbalis, dviratininkas Ramūnas Navardauskas, buriuotojas Rokas Milevičius.
Sausio mėnesį „Lietuvos rytas“ pristatė 10 karščiausių 2014-ųjų Lietuvos sporto intrigų ir pamėgino spėti, kaip klostysis svarbiausi metų įvykiai.
Lietuvos atletų rezultatai patvirtino net 8 prognozes, tiktai 2 mūsų spėjimai buvo klaidingi.
Naujųjų metų išvakarėse „Lietuvos rytas“ apžvelgė, kaip pildėsi 2014-ųjų prognozės.
1. Ar Jonas Kazlauskas laimės ir pasaulio čempionato medalį?
LR prognozavo: ne (80 proc.)
Jonas Kazlauskas ir dvylika jo vyrų užėmė ketvirtąją vietą pasaulio krepšinio čempionate, nors pagrindinis įžaidėjas M.Kalnietis turnyro išvakarėse iškeliavo ne į Ispaniją, o į operacinę Kauno klinikose.
Panikos ženklų pasirodė per grupėje pralaimėtas rungtynes Australijai, bet mūsų šalies komanda iš klaidų mokėsi greitai. Turnyro formulė leido eiti lengvesniu keliu, iš kurio kovingi lietuviai pašalino Naująją Zelandiją ir Turkiją.
Nors pusfinalyje būsimiesiems čempionams amerikiečiams Lietuvos krepšininkai neprilygo, mače dėl bronzos kovojo garbingai ir dėl pralaimėjimo (93:95) prancūzams nebuvo ko verkti.
Tauta šiltai sutiko iš pirmenybių grįžusius vyrus, sunkiai slėpusius apmaudą.
„Kad ir kokia gera ketvirtoji vieta, norėjosi geriau“, – Renaldas Seibutis apibendrino dvejopas savo ir kitų žaidėjų emocijas.
Pasaulio čempionatas atskleidė kelis svarbius gerus dalykus apie Lietuvos rinktinę.
Per savo ketvirtąją vasarą Lietuvos nacionalinėje komandoje Jonas Valančiūnas būdamas vos 22 metų tapo tikru lyderiu turnyre pelnęs po 14,4 taško ir atkovojęs po 8,8 kamuolio.
R.Seibučiui tai irgi buvo geriausias turnyras – jis atlaikė didelį krūvį kovodamas ne tik atakuojančiojo gynėjo, bet ir įžaidėjo pozicijoje.
Galiausiai J.Kazlauskas su darniu trenerių štabu sugebėjo įrodyti, kad Lietuva priklauso krepšinio elitui, net jei eina į mūšį be sužeisto komandos kapitono.
Tai geras ženklas laukiant 2015 metų Europos pirmenybių.
2. Ar ledo šokėjai Sočyje užims aukščiausią vietą iš lietuvių?
LR prognozavo: taip (60 proc.)
Džeimsą Bondą ant olimpinio ledo įkūnijęs D.Stagniūnas areną paliko suplėšytomis kelnėmis, kai laisvojo šokio pabaigoje aštri I.Tobias pačiūža perrėžė kostiumo kelnes.
„Ji norėjo mane nurengti“, – rodydamas į suplyšusias kelnes juokavo D.Stagniūnas. „Štai kur tikroji Džeimso Bondo mergina! Puikiai atlikau savo vaidmenį“, – šypsojosi ir I.Tobias.
Ledo šokėjai už du pasirodymus – trumpojoje ir laisvojoje programose – gavo 139 balus ir tarp 24 porų užėmė 17-ąją vietą.
Neakivaizdinėse Lietuvos sportininkų lenktynėse juos aplenkė Agnė Sereikaitė – pirmoji Lietuvos čiuožėja trumpuoju taku, kuri pateko į žiemos olimpines žaidynes ir iš Sočio grįžo kaip geriausia Lietuvos žiemos olimpietė.
19-metė vilnietė 1500 metrų distancijoje dukart gerino asmeninį rekordą, pateko į pusfinalį, o galutinėje rikiuotėje užėmė 16-ąją vietą. 500 m nuotolyje A.Sereikaitė buvo 24-a, o 1000 metrų lenktynėse buvo diskvalifikuota.
Kiek netikėtai arčiausiai medalių Sočyje buvo atsidūręs Tomas Kaukėnas. 23-ejų biatlonininkas 20 kilometrų asmeninėse lenktynėse taikliais šūviais ir greitu šliuožimu artėjo medalio link, bet trys klaidos paskutiniame ugnies ruože nubloškė į 23-iąją vietą.
„Stebėjau švieslentę ir verkiau. Jeigu ne tie netaiklūs šūviai, galėjau laimėti sidabro medalį“, – po finišo emocijų netramdė Lietuvos biatlonininkas.
Emocijų būta ir po olimpinių žaidynių. Praėjus vos keliems mėnesiams po startų Sočyje D.Stagniūnas paskelbė, jog būdamas 29 metų dėl atsinaujinančių traumų priverstas baigti karjerą.
Tuo metu I.Tobias jau treniravosi su kitu partneriu – rusu Ilja Tkačenka.
Kad I.Tobias gautų Lietuvos pilietybę, buvo sulaužyta labai daug iečių. Tad ledo šokėjų akibrokštas bus vis prisimenamas, jeigu kada nors vėl kils diskusija apie pilietybės suteikimą išimties tvarka kuriam kitam užsienio atletui.
3. Ar R.Meilutytė aplenks J.Jefimovą?
LR prognozavo: taip (80 proc.)
Lietuvos plaukimo princesė be kovos įveikė varžovę iš Rusijos, nes metų pradžioje J.Jefimova buvo diskvalifikuota 16 mėnesių, kai dopingo kontrolieriai jos organizme aptiko draudžiamos medžiagos dehidroepiandrosterono.
Nesulaukusi pagrindinės varžovės Europos plaukimo čempionate ilgame baseine Berlyne, R.Meilutytė įtikinamai laimėjo auksą 50 m krūtine rungtyje, nors pirmenybėse Vokietijoje startavo iškart po ilgo skrydžio iš jaunimo žaidynių Nandzinge.
Nėra abejonių, kad Berlyne Rūta būtų laimėjusi aukso medalį ir 100 metrų krūtine rungtyje, bet tuo metu dar buvo Kinijoje.
Su J.Jefimova kovoti šiemet nereikėjo, tačiau metų pabaigoje 17-metei lietuvei iššūkį metė Jamaikos plaukikė Alia Atkinson. Ji buvo triskart greitesnė pasaulio taurės varžybose, o gruodį pasaulio čempionate Katare trumpajame (25 m) baseine Lietuvos ir Jamaikos plaukikių dvikova baigėsi 1:1.
50 m rungtyje R.Meilutytė apgynė pasaulio čempionės titulą, tačiau dusyk ilgesnėje distancijoje A.Atkinson 0,1 sek. greičiau pasiekė sienelę, pakartojusi lietuvei priklausantį planetos rekordą (1 min. 2,36 sek.).
Ar 26 metų jamaikietė bus tokia greita ir ilgajame baseine? Atsakymas paaiškės 2015 metais, kai pasaulio čempionate Kazanėje varžysis ne tik ji ir R.Meilutytė, bet ir po dopingo diskvalifikacijos sugrįšianti J.Jefimova.
4. Ar Š.Jasikevičius taps LKL čempionu?
LR prognozavo: taip (51 proc.)
Europos čempionas ir keturiskart Eurolygos čempionas Š.Jasikevičius nesitikėjo, kad paskutinis sezonas, kurį jis nutarė praleisti Kauno „Žalgiryje“, bus toks sudėtingas.
Bet LKL reguliariajame čempionate vos ketvirtas buvęs „Žalgiris“ sugebėjo palaužti Vilniaus „Lietuvos rytą“, lemiamose trečiose pusfinalio rungtynėse Vilniuje išplėšęs pergalę 73:71.
Kovoje dėl aukso žiedų Kauno klubas serijoje 4:2 įveikė pirmą kartą LKL finale žaidusį Klaipėdos „Neptūną“.
„Tai buvo sezonas, kai ir man reikėjo nemažai kalbėti, drąsinti ir drausminti – atlikti kitokį, ne tik įžaidėjo, vaidmenį“, – apie pirmąjį LKL čempiono titulą sakė Š.Jasikevičius.
Būdamas 38 metų jis apsisprendė padėti tašką titulų ir pergalių nusagstytoje karjeroje ir pradėti naują etapą. Tapęs „Žalgirio“ trenerio Gintaro Krapiko asistentu Š.Jasikevičius rengė Kauno ekipą naujam sezonui.
Patobulėjusi komandos gynyba ir drąsus jaunųjų „Žalgirio“ įžaidėjų žaidimas leidžia manyti, kad aikštėje sukaupta patirtimi treneris Š.Jasikevičius naudojasi vykusiai.
5. Ar „Lietuvos rytas“ trečią kartą iškovos Europos taurę?
LR prognozavo: ne (75 proc.)
Praėjusį sezoną prie „Lietuvos ryto“ komandos vairo stovėjo trys treneriai, bet nei permainos, nei patyrę žaidėjai (R.Seibutis, Darius Songaila, Omaras Cookas, Juanas Palaciosas) nesuteikė sėkmės banguotame vilniečių sezone.
2005 ir 2009 metais Europos taurės turnyrą laimėjusi Vilniaus komanda suklupo aštuntfinalyje, 82:88 ir 82:80 nusileidusi Belgrado „Crvena zvezda“ klubui.
Europos taurės turnyrą laimėjo Ispanijos klubas „Valencia“, o vilniečiai naują žygį rudenį pradėjo kaip reikiant pasikeitusia sudėtimi.
Su iš Prienų persikėlusiu treneriu Virginijumi Šeškumi į Vilnių atkeliavo ir azartiškas krepšinis. Europos taurės turnyro pirmajame etape „Lietuvos rytas“ laimėjo 8 rungtynes iš 10 ir užėmė pirmąją vietą grupėje. Pridėję prie komandos patyrusį krepšinio vilką Kšyštofą Lavrinovičių vilniečiai nekantriai laukia antrosios sezono dalies.
6.Ar A.Gudžius disko metimo sektoriuje įveiks V.Alekną?
LR prognozavo: taip (60 proc.).
Lietuvos lengvoji atletika turi naują karalių.
Geriausiu šalies metų lengvaatlečiu pirmą kartą per karjerą išrinktas Andrius Gudžius. 23-ejų disko metikas nutraukė beveik du dešimtmečius trukusią Virgilijaus Aleknos vienvaldystę.
„Norėčiau dar dešimt metų išlaikyti šią poziciją, – neslėpė A.Gudžius. – Tačiau šiemet konkurencija nebuvo labai arši. Kitais metais reikėtų pasitempti visiems, ir man taip pat“.
Po sėkmingo sezono 2010 metų pasaulio jaunimo čempionas pranoko 42-ejų veteraną ne tik geriausiųjų rinkimuose, bet ir akis į akį susitikęs su juo disko metimo sektoriuje.
V.Alekna oficialiose varžybose kitam Lietuvos disko metikui nebuvo pralaimėjęs 19 metų, bet dar liepos mėnesį buvo pirmąsyk priverstas pripažinti 19 metų jaunesnio varžovo pranašumą.
Kaune per šalies pirmenybes A.Gudžius švystelėjo diską 63 m 3 cm, o dukart olimpinis čempionas – 61 m 43 cm.
Sėkmingiau Vaclovo Kidyko auklėtinis pasirodė ir svarbiausiose metų varžybose – Europos lengvosios atletikos čempionate Ciuriche. V.Aleknos įpėdiniu tituluojamas šviesiaplaukis iš Padauguvos užėmė dešimtąją vietą – aukščiausią tarp mūsų šalies vyrų.
Atrankos varžybose A.Gudžius jau pirmuoju bandymu švystelėjo diską 64 m 44 cm ir iš karto pateko į finalą. Tiesa, vakarinėse varžybose jo diskas skriejo žymiai arčiau – 60 m 82 m.
Bet V.Alekna Ciuriche neįveikė net atrankos barjero. Rytinėse varžybose nusviedęs įrankį vos 59 m 35 cm legendinis disko metikas nepateko į finalą ir oficialiai baigė įspūdingą savo karjerą.
„Džiugu, kad man išėjus tuščia vieta neliks. Ir A.Gudžius, ir dar jaunesni sportininkai auga, todėl disko metimo tradicijos Lietuvoje tęsis, – neabejojo V.Alekna. – Po vienų kitų metų, kad ir olimpinėse žaidynėse, Andrius bus vertas būti žymiai aukščiau“.
„Virgis visus išlepino. Prieš visuomenę išties sunku, bet stengiuosi nuo to spaudimo atsiriboti. Vis dėlto būti Virgio šešėlyje – sudėtinga, – grįžęs į Ciuricho pripažino A.Gudžius. – Nesiruošiu deklaruoti, kad būsiu Alekna ar už jį geresnis. Apie tokią kaip Virgiaus karjerą galima tik pasvajoti ir to siekti. Bet esu Gudžius. Alekna yra Alekna. Einu savo keliu ir rašau savo istoriją. Niekada nebūsiu toks, kaip jis“.
7.Ar Lietuvos irkluotojai pralenks penkiakovininkus?
LR progozavo: taip (65 proc.).
2014 metais olimpinių rungčių varžybose Lietuvos atletai Europos ir pasaulio čempionatuose iškovojo 11 medalių – keturiais mažiau negu pernai.
Kraitis sumenko, nes prieš metus ant pasaulio čempionato garbės pakylos lipę Lietuvos irkluotojai šįmet analogiškose varžybose Olandijoje liko be medalių.
Ir čempionių titulą gynusi moterų dvivietė (Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė), ir sidabrinė vyrų dvivietė (Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas), ir vienvietininkas Mindaugas Griškonis per svarbiausią sezono startą Amsterdame užėmė ketvirtąją vietą.
Pasaulio čempionų titulo šiemet asmeninėse varžybose nepavyko apginti ir Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei su Justinu Kinderiu, bet šiuolaikinės penkiakovės lyderiai net du aukso medalius šį sezoną iškovojo mišrių estafečių varžybose.
Lietuvos pora triumfavo ir Europos čempionate Vengrijoje, ir pasaulio pirmenybėse Lenkijoje.
Nors mišrios estafetės nėra olimpinė rungtis, tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos vadovai siekia, kad ji atsirastų olimpinėje programoje. Jei ne 2016 metais Rio De Žaneire, tai bent 2020 metais Tokijuje.
„Tai būtų didelis pliusas“, – neslėpė J.Kinderis, pasaulio čempionate asmeninėse varžybose užėmęs devintąją vietą.
„Galėtume kitose varžybose net nestartuoti“, – po triumfo Varšuvoje juokaudama partneriui pritarė L.Asadauskaitė, asmeninėse varžybose likusi penkta.
Europos pirmenybėse geriau šįmet sekėsi ir irkluotojams.
S.Ritteris ir R.Maščinskas Belgrade pirmąsyk tapo žemyno čempionais, D.Vištartaitė ir M.Valčiukaitė laimėjo sidabro, o M.Griškonis – bronzos medalį.
„Pasaulio čempionatas yra nepalyginimai didesnio masto, bet ir Europos auksas yra svarbus“, – teigė S.Ritteris.
„Sporte visko būna. Neįmanoma vien tik laimėti“, – sidabro spindesiu nenusivylė D.Vištartaitė, pernai kartu su M.Valčiukaite nepralaimėjusi nė vieno starto.
8.Ar L.Kleiza taps Eurolygos čempionu?
LR prognozavo: ne (85 proc.).
Linui Kleizai nepavyko pavergti Europos.
Iš NBA sugrįžęs lietuvis 2013-2014 m. buvo brangiausiai apmokamas krepšininkas senajame žemyne, bet jau po pirmojo sezono atsisveikino su juo nusivylusiais turkais.
Nei milžiniškos išlaidos, nei treneris Željko Obradovičius ir žvaigždžių kupina komanda nepadėjo Stambulo „Fenerbahce“ pirmąsyk istorijoje prasimušti į Eurolygos finalo ketvertą. Nors L.Kleiza su Turkijos klubu buvo pasirašęs poros metų sutartį, jis tapo svarbiausiu nesėkmių atpirkimo ožiu.
Šį sezoną 29-erių lietuvis uždirba beveik 10 kartų mažiau ir jau vilkėdamas Milano „Emporio Armani“ aprangą mėgina užkopti į Eurolygos viršūnę.
Tel Avivo „Maccabi“ krepšininkai dar gegužę įrodė, jog ne pinigai, o aistra, pasiaukojimas ir vienybė krepšinio aikštėje gali nuversti didžiausius kalnus.
Milane vieną po kitos įveikę abi favorites: ir Maskvos CSKA, ir Madrido „Real“ ekipas – Davido Blato vadovaujami vyrai sensacingai triumfavo Eurolygoje.
2014-ųjų Finalo ketverto turnyre nebuvo nei krepšininkų, nei teisėjų iš Lietuvos. Dar vienas ženklas, jog lietuviams vis sunkiau sekasi prasimušti į Eurolygos elitą.
9.Ar Vilniaus „Žalgiris“ pateks į Europos lygos grupės varžybas?
LR prognozavo: ne (80 proc.).
Žalgiriečiai jau antrą sezoną Lietuvoje neturėjo lygiaverčių varžovų, tačiau savo europietiškas ambicijas priversti atidėti dar vienam sezonui.
Vilniaus futbolininkai pasirodymą Europos turnyre baigė dar liepą, neįveikę pirmojo barjero Čempionų lygos atrankos varžybose.
Lietuvos čempionai atranką pradėjo nuo antrojo kvalifikacinio etapo, tačiau jame du kartus 0:2 pralaimėjo Zagrebo „Dinamo“ ekipai. Šie mačai patvirtino, jog „Žalgiris“ vis dar daug kuo atsilieka nuo turtingesnių varžovų.
„Čempionų lygos burtų metu mes skirstomi į silpnesniųjų grupę ir mums tai neparanku, nes gauname stipresnius varžovus. Gali prireikti dar bent dviejų metų, kad situacija pasikeistų ir mūsų šansai padidėtų“, – įsitikinęs Vilniaus klubo sporto direktorius Mindaugas Nikoličius.
Po šio sezono „Žalgirio“ futbolininkai atsisveikino su 2,5 metų Vilniuje dirbusiu Mareku Zubu ir jau treniruojami Valdo Dambrausko mėgins pasiekti pagrindinį savo tikslą – prasimušti į Europos lygos grupių varžybas.
„Europoje galima pasiekti daugiau nei iki šiol. Žinau, kokios yra „Žalgirio“ ambicijos ir jos sutampa su manosiomis“, – tvirtino komandos vairą iš lenko perėmęs 37-erių panevėžietis.
„Minimalus mūsų tikslas – įveikti antrąjį Čempionų lygos atrankos etapą“, – 2015-ųjų išvakarėse neslėpė M.Nikoličius.
10.Ar ledo ritulys ir ralis išplėš iš valstybės po milijoną?
LR prognozavo: taip (70 proc.).
Lietuva negaili pinigų sportui.
Pasak naujojo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovo Edžio Urbonavičiaus, „per metus šalies sportui skiriama pusė milijardo litų“, į bendrą katilą sudėjus ne tik tiesioginę valstybės paramą, bet ir rėmėjų lėšas, įvairias mokesčių lengvatas ir savivaldybių programas.
Nieko keisto, kad Lietuvoje kasmet vis daugiau norinčių organizuoti tarptautines varžybas, tikintis kartu atsiriekti vis storesnį pyrago kąsnį iš biudžeto lėšų.
Šiemet nepasotinamu apetitu išsiskyrė šalies ledo ritulio ir automobilių sporto veikėjai, savo varžyboms papildomai reikalavę skirti per milijoną litų.
Nors Lietuvos ledo ritulio federacija (LLRF) bankrutavo, prislėgta skolų po dar 2009-aisiais Vilniuje surengto čempionato, naujieji jos vadovai vėl organizavo trečios pagal pajėgumą lygos pasaulio pirmenybes, o Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) susigundė galimybe priimti mūsų šalyje kelis pasaulio ralio čempionato (WRC) septintojo etapo „Rajd Polski“ greičio ruožus.
Sostinėje vykusioms ledo ritulio varžyboms KKSD skyrė 580 tūkst. litų ir dar 600 tūkst. litų pridėjo Vilniaus savivaldybė, o lenkams talkinę WRC organizatoriai tiesiogiai iš KKSD gavo 200 tūkst. litų.
LASF prašoma suma augo ypač keistai. Pasak buvusio KKSD vadovo Klemenso Rimšelio, iš pradžių ralistai KKSD prašė 200 tūkst., vėliau jau Seimo jaunimo sporto reikalų komisijos – 300 tūkst., Susisiekimo ministerijos – 700 tūkst., o galiausiai šalies ministro pirmininko – net 950 tūkst. litų paramos.
Abiejų renginių organizatoriai lyg tyčia sulaukė įtakingiausių Lietuvos politikų dėmesio. Premjeras Algirdas Butkevičius galiausiai tapo šių ralio varžybų globėju, o 24-ąją vietą pasaulyje užėmusius ledo ritulininkus prezidentūroje priėmė ir su „pasaulio bronza“ sveikino Dalia Grybauskaitė.
Jeigu Dainiaus Zubraus vedamos Lietuvos rinktinės mačus „Siemens“ arenoje stebėjo pilnos žiūrovų tribūnos, tai ralio organizatoriai patyrė dar neregėtą fiasko.
Lietuvos keliuose lenktynininkai turėjo varžytis keturiuose greičio ruožuose, tačiau du iš jų buvo atšaukti dėl lietaus suniokotų trasų ir neužtikrinto žiūrovų saugumo.
2014-ųjų Lietuvos sporto derlius
Šįmet Lietuvos sportininkai olimpinių rungčių varžybose Europos ir pasaulio čempionatuose iškovojo 11 medalių – 2 aukso, 1 sidabro ir 8 bronzos.
Rūta Meilutytė – auksas Europos plaukimo čempionate (50 m krūtine).
Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas – auksas Europos irklavimo čempionate (porinė dvivietė).
Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė – sidabras Europos irklavimo čempionate (porinė dvivietė).
Edgaras Venckaitis – bronza pasaulio imtynių čempionate (graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 66 kg).
Aurimas Didžbalis – bronza pasaulio sunkiosios atletikos čempionate (svorio kategorija iki 94 kg).
Jevgenijus Šuklinas – bronza pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate (vienvietė kanoja, 200 m).
Giedrius Titenis – dvi bronzos Europos plaukimo čempionate (100 m krūtine ir 200 m krūtine).
Mindaugas Griškonis – bronza Europos irklavimo čempionate (vienvietė).
Vilija Sereikaitė – bronza Europos dviračių treko čempionate (asmeninės persekiojimo lenktynės).
Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas – bronza Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionate (dvivietė baidarė, 200 m).
