Kasmet nemažai aistrų sukeliančios valstybės pinigų dalybos baigėsi tyliai.
Dar sausį Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) valdyba paskelbė apie lėšas, kurias gaus sporto šakų federacijos, o šią savaitę baigė dalyti pinigus ir kitiems projektams – maždaug 2,4 mln. eurų, kurie skirti sąjūdžiui „Sportas visiems“ plėtoti, bazėms prižiūrėti ir statyti, sporto inventoriui įsigyti, sporto mokslui ir specialistams rengti.
Iš viso fondui buvo pateiktos 847 paraiškos, kuriose prašomų lėšų suma – daugiau kaip 25,9 mln. eurų.
KKSRF lėšas sudaro 1 proc. lėšų už alkoholinius gėrimus ir tabaką bei 10 proc. iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Gali būti, kad šie metai yra paskutiniai, kai sporto šakų federacijos lėšas savo veiklai gauna per KKSRF.
Vis garsiau kalbama, kad reikia grįžti prie ankstesnio modelio, kai pagal nustatytus ir viešai skelbiamus kriterijus joms pinigus tiesiogiai skirdavo Kūno kultūros ir sporto departamentas, o pateikusios paraiškas fondui federacijos galėjo gauti papildomai pinigų kitiems projektams.
Ši ilgametė tvarka buvo pakeista ištikus finansinei krizei 2009 metais, kai buvo gerokai sumažinta valstybės parama sportui ir federacijos buvo nukreiptos į fondą.
Be fondo lėšų, federacijos dar gauna pinigų tiesiogiai iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, o žaidimų sporto šakos dalijasi papildomas lėšas, kurias skiria KKSD.
Krepšinio federacijai atiteko daugiausia valstybės lėšų. Tačiau dalybose ne visada labiausiai džiaugiasi tie, kurie sulaukia daugiausia pinigų.
„Lietuvos rytas“ išskyrė penkias organizacijas, kurios sporto pinigų dalybomis turėtų būti labiausiai patenkintos.
1. Lietuvos sporto federacijų sąjunga
Tik Krepšinio federacija sulaukė dosnesnio finansavimo už Lietuvos sporto federacijų sąjungą (LSFS), kuriai teko 317 tūkst. eurų valstybės lėšų.
LSFS yra atsakinga už šiais metais vyksiančias Lietuvos jaunių sporto žaidynes, Lietuvos sporto vilčių ir Baltijos šalių jaunių žaidynes.
290 tūks. eurų bus paskirta LSFS šioms varžyboms organizuoti, o dar 28 tūkst. – Lietuvos rinktinėms aprengti.
Pernai rinktinių ekipuotei buvo skirta dvigubai daugiau lėšų.
Per 80 sporto šakų federacijų vienijanti LSFS ėmėsi šios iniciatyvos žemesnių federacijų prašymu, kad Lietuvos rinktinių sportininkai svarbiausiose varžybose būtų aprengti vienoda uniforma, o ne skirtingų modelių, kaip jau ne kartą pasitaikė.
2. Asociacija „Sportas visiems“
143 tūkst. eurų sulauksianti asociacija įveikė ir dideles sporto federacijas, tarp jų – futbolo ir rankinio.
Beveik visą sumą „Sportas visiems“ ketina skirti savo veiklai plėtoti – neprofesionalams skirtiems sporto ir poilsio renginiams, tarp jų ir kartą per metus vykstančiam festivaliui.
143 tūkst. eurų suma tokiai veiklai nėra galutinė. Kai kurios organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija ir Kūno kultūros mokytojų judėjimas, iš fondo sulaukė papildomų injekcijų už dalyvavimą „Sportas visiems“ renginiuose.
1991 metais įkurtai asociacijai vadovauja Algis Bronislovas Vasiliauskas – vienas KKSRF tarybos narių.
3. Šiuolaikinė penkiakovė
KKSRF lėšų paskirstymo formulė yra paranki šiuolaikinei penkiakovei, kuri pastarąjį dešimtmetį nuolat parūpina šaliai olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionų.
Nors praėjusieji metai penkiakovininkams nebuvo sėkmingi ir nė vienas jų netapo prizininkais svarbiausiose asmeninėse sezono varžybose, o masiškumu ši sudėtinga sporto šaka niekada negalėjo pasigirti, tarp visų organizacijų ji rikiuojasi penktojoje vietoje.
Tai prastesnė pozicija nei pernai, kai šiuolaikinė penkiakovė dar lenkė plaukimą, bet irgi visai neprasta.
4. Sporto informacijos centras
Kaip ir kasmet, KKSRF valdyba atriekė dalį pyrago televizijos ir informacijos projektams, o tarp jų didžiausia dalis skirta Lietuvos sporto informacijos centrui.
KKSD įkurtai viešajai įstaigai atiteks 73,9 tūkst. eurų įvairiems darbams, tarp kurių pagrindinis yra enciklopedinio pobūdžio leidiniai.
5. Sportiniai šokiai
Neolimpinė sporto šaka – viena iš trylikos, kuriai gavo ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų.
Nors garsiojo „Žuvėdros“ ansamblio nebeliko, Gintaro Skorupsko vadovaujamos federacijos plėtrai skirta 71,2 tūkst., standartinių sporto šokių pasaulio čempionatui – 30 tūkst., o dar 9,5 tūkst. eurų – dalyvavimui renginiuose „Sportas visiems“.
Iš viso šokėjams atiteks 110,7 tūkst. eurų, o tai yra daugiau nei olimpinių prizininkų savo gretose turinčioms sporto šakų federacijoms.
Kas gavo didžiausią paramą?
1. Krepšinio federacija – 517,5 tūkst. eurų.
2. Lietuvos sporto federacijų sąjunga – 317 tūkst.
3. Plaukimo federacija – 244,8 tūkst.
4. Lengvosios atletikos federacija – 203 tūkst.
5. Šiuolaikinės penkiakovės federacija – 192,3 tūkst.
6. Lietuvos aeroklubas – 173,7 tūkst.
7. Dviračių sporto federacija – 172,3 tūkst.
8. Asociacija „Sportas visiems“ – 143,8 tūkst.
9. Kūno kultūros ir sporto departamentas (3 projektai) – 119,7 tūkst.
10. Rankinio federacija – 112,1 tūkst.
11. Futbolo federacija – 111,4 tūkst.
12. Sportinių šokių federacija – 110,7 tūkst.
13. Šaudymo sporto sąjunga – 100,3 tūkst.
14. Buriuotojų sąjunga – 99,1 tūkst.
15. Bokso federacija – 94,7 tūkst.
16. Studentų sporto asociacija – 93,7 tūkst.
17. Irklavimo federacija – 91,2 tūkst.
18. Imtynių federacija – 89,4 tūkst.
19. Baidarių ir kanojų irklavimo federacija – 83,3 tūkst.
20. Kiokušin karatė federacija – 77 tūkst.
Kas priėmė sprendimus?
Fondui pateiktas paraiškas vertino ekspertai. Sprendimus kolegialiai priima taryba, kurios sudėtį tvirtina Vyriausybė.
Pirmininkas – Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, nariai – Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Romualdas Bakutis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narys, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Bronislovas Vasiliauskas.
